Kiaušinis - vienas maistingiausių maisto produktų. Jį sudaro maždaug 10% lukšto, daugiau kaip 60% baltymo ir apie 30 % trynio. Kiaušinyje yra apie 75 % vandens, 12 % baltymų ir 12 % riebalų (lipidų), taip pat vitaminų ir mineralinių medžiagų. Suvalgęs vieną kiaušinį suaugęs žmogus gauna apie 30-40 proc. rekomenduojamos paros normos (RPN) vitamino B12, apie 15-20 proc. RPN fosforo, iki 10-20 proc. RPN cinko, seleno ir vitamino B2 bei patenkina apie 40-65 proc. Maždaug pusę kiaušinio trynio masės sudaro vanduo, kitą dalį - riebalai, baltymai ir šiek tiek angliavandenių. Kiaušinio baltyme yra devynios pakeičiamos ir devynios nepakeičiamos amino rūgštys.
Artėjant šv. Velykoms žmonės skuba apsirūpinti kiaušiniais. Juk šventinis stalas neįsivaizduojamas be margučių - šv. Velykų ir viso gamtos atbudimo, gyvybės simbolio. Kaip iš gausybės parduotuvėse ar turguje siūlomų kiaušinių išsirinkti tinkamiausius? Į ką svarbu atkreipti dėmesį, kad išvengtume sveikatos sutrikimų, kurie apkartintų šventes? Kiaušinius pirkite tik iš oficialių prekybos vietų ar ūkininkų. Pirkdami supakuotus kiaušinius, atkreipkite dėmesį į jų galiojimo datą - kiaušiniai tinka vartoti 28 dienas po jų padėjimo. Ant šviežio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo mikroorganizmų patekimo. Siekiant išsaugoti apsauginę plėvelę, nupirkto kiaušinio iškart nereikėtų plauti ir namuose iki maisto ruošimo kiaušinius laikyti neplautus. Rekomenduojama kiaušinius namuose laikyti šaltai, geriausia - buitiniame šaldytuve, tačiau ne jo durelėse, o lentynoje. Kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos, o jų tinkamumo vartoti terminas turi būti ne ilgesnis kaip 28 dienos po padėjimo. Kiaušinius reikėtų laikyti pakuotėje, su kuria jie buvo pirkti, taip bus lengviau sekti jų tinkamumo vartoti terminą.
Kiaušinių ženklinimo reikalavimai netaikomi smulkiesiems ūkininkams, kurie savo ūkyje augina ne daugiau kaip 50 vištų. Smulkieji gamintojai neženklintus kiaušinius gali parduoti turgavietėse, bet prekybos vietoje privalo nurodyti savo vardą, pavardę ir ūkio adresą. Kiekvienas parduodamas kiaušinis turi būti paženklintas specialiu ženklu, susidedančiu iš skaičių ir raidžių derinio. Pirmasis skaičius ant kiaušinio reiškia dedeklių vištų laikymo būdą: 0 - kiaušiniai iš ekologinio ūkio; 1 - dedeklės vištos, laikomos laisvai (vištos, kurios laisvai vaikščioja lauke); 2 - dedeklės vištos, laikomos ant kraiko (paukštynuose, fermose laisvai vaikščiojančios vištos); 3 - dedeklės vištos, laikomos narvuose. Raidės nurodo šalies, kurioje laikomos dedeklės vištos, ISO kodą. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai ženklinami raidėmis LT, Lenkijoje - PL, Latvijoje - LV, Ukrainoje - UA. Trečioji ženklo dalis nurodo dedeklių vištų ūkio veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad laikymo vieta yra kontroliuojama kompetentingos tarnybos.
Kiaušinių tinkamumo vartoti terminas turi būti ne ilgesnis kaip 28 dienos po padėjimo. Jis turi būti nurodytas ant kiaušinių pakuotės: geriausi iki (data). Kiek ilgai kiaušiniai išbus nesugedę, priklauso nuo jų laikymo temperatūros - kuo temperatūra aukštesnė, tuo trumpesnis kiaušinių saugojimo terminas. Labai svarbu vengti staigių temperatūros svyravimų, dėl kurių ant kiaušinio lukšto susidaro drėgmės kondensatas. Vanduo pažeidžia apsauginę lukšto plėvelę ir per lukšto poras gali patekti į kiaušinio vidų, o kartu su vandeniu į kiaušinio vidų gali patekti ir ant lukšto buvę mikroorganizmai. Rekomenduotina kiaušinius laikyti šaldytuve, nes taip laikant lėtėja bakterijų dauginimasis ir augimas ant lukšto, tai sumažina ar padeda išvengti jų patekimo į kiaušinį. Patartina kiaušinius laikyti gamintojo pakuotėje, kurioje ir nusipirkote, nes žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu, be to, pakuotė pasitarnaus kaip informacijos šaltinis, sekant kiaušinių galiojimo terminą.
Liaudyje populiaru kiaušinio šviežumą tikrinti panardinant jį į indą su vandeniu. Kuo senesnis kiaušinis, tuo sunkiau jis skęsta, t. y. seni kiaušiniai dažniausiai išsilaiko vandens paviršiuje ar arti jo, o švieži nugrimzta ant indo dugno. Norint įsitikinti, ar kiaušinis yra tinkamas vartoti, patariama jį sudaužyti ant lėkštės ar kito plokščio paviršiaus. Jeigu kiaušinis šviežias, jo trynys turi būti šviesiai geltonas ar oranžinis, o baltymas neturi labai pasklisti. Senesnio kiaušinio trynys bus ne toks tvirtas, o baltymas - takesnis. Jeigu kiaušinis pasklinda po lėkštės paviršių, jis nebūtinai turi būti sugedęs, tačiau nėra itin šviežias - jo tinkamumo vartoti terminas eina į pabaigą. Jeigu kiaušinis sugedęs, jo trynio ir baltymo turinys susimaišęs, jaučiamas nemalonus vandenilio sulfido kvapo. Senas kiaušinis būna netekęs daug drėgmės, todėl jo turinys sumažėjęs, lukšte oro tarpas didelis, todėl, net nepradaužus lukšto, kratant tokį kiaušinį, jaučiamas kliuksėjimas. Švieži kiaušiniai neturi kvapo (jie gali įgauti kvapą, jeigu saugomi aplinkoje, kurioje yra pašalinių kvapų).
Žali kiaušiniai negali liestis su kitais maisto produktais. Visi virtuvės indai ir įrankiai, taip pat rankos po kontakto su žaliais kiaušiniais turi būti kruopščiai plaunami. Vartoti tik gerai išvirtus arba iškeptus kiaušinius. Jei gaminate patiekalą iš žalių kiaušinių, prieš naudojant kiaušinius reikia gerai nuplauti. Termiškai apdoroti (virti ar kepti) kiaušiniai - greitai gendantis produktas, todėl turi būti laikomi šaldytuve. Virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, bet ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo. Virti kiaušiniai sugenda greičiau, jei jų lukštai yra pažeisti. Šiluma apdorotas kiaušinis geriau įsisavinamas, negu žalias.
Artėjant šv. Velykoms žmonės skuba apsirūpinti kiaušiniais. Juk šventinis stalas neįsivaizduojamas be margučių - šv. Velykų ir viso gamtos atbudimo, gyvybės simbolio. Kiaušinių dažymas svogūnų lukštais ir žolelėmis yra vienas natūraliausių būdų marginti Velykinius kiaušinius. Svogūnų lukštai yra vienas pagrindinių elementų, padedančių nudažyti kiaušinį, todėl juos galite pradėti kaupti dar gerokai iki Velykų. Taip pat naudojamos įvairios žolelės ir augalėliai, prieskoniai ir daržovės, audinio atraižos ar senos kojinės, žirklės ir siūlai. Tam reikalingi nevirti kiaušiniai.
Pasiimkite vieną skiautelę audinio ir ant jos dėkite pasirinktas žoleles, prieskonius, daržoves. Tuomet tarp visų ingredientų patupdykite kiaušinį ir jį „supakuokite“ į audinį taip, kad žolelės, lukštai, prieskoniai neiškristų, o priglustų prie visų kiaušinio pusių. Taip supakuotą kiaušinį stipriai apsukite siūlu iš visų pusių. Siūlo negailėkite, nes mūsų tikslas - kad verdant visos priemonės išliktų prisiglaudusios prie kiaušinio. Pasiruoškite taip įvyniotų kiaušinių tiek, kiek norite, ir tuomet sudėkite juos į puodą su vandeniu. Virkite apie 10-15 minučių ir po to palikite tame puode dar apie 20-30 minučių, kad augalų ir prieskonių dažai atsiskleistų. Na ir pati smagiausia dalis - kiaušinių išvyniojimas!
Svogūnų lukštų dažymui paruošti reikia apie valandą pavirti vandenyje - puslitriui vandens reikės poros stiklinių lukštų. Tada į nuovirą įpilama pora šaukštų acto, dedami kiaušiniai (jie turėtų būti kambario temperatūros) ir verdami apie 10 minučių. Išjungus kaitrą, kiaušinius svogūnų lukštų nuovire galima palikti ir keletui valandų, ir per naktį - ilgiau laikant, ruda spalva bus intensyvesnė.
Norint, kad svogūnų lukštuose dažyti kiaušiniai būtų raštuoti, juos įprasta apvynioti augalų lapeliais, žiedlapiais, samanomis - tokiu atveju kiaušinius prieš tai reikia išvirti atskirai. Jeigu po ranka neturite augalų, kulinarijos meistrai pataria pasitelkti paprastą popierių. Įprastą popieriaus lapą reikėtų sukarpyti į labai smulkius kvadratėlius, primenančius konfeti. Iš anksto išvirtą ir atvėsintą kiaušinį sudrėkinkite vandeniu, apvoliokite popieriaus gabalėliuose, kad jie priliptų prie lukšto, tada atsargiai apvyniokite bintu ar marle ir užriškite siūlu. Taip paruoštus kiaušinius dėkite į svogūnų lukštų nuovirą su trupučiu acto ir palikite jame kuriam laikui, kad spalva taptų sodresnė. Nuėmus popierių, ant tamsesnio lukšto išryškės šviesūs raštai, primenantys skaitmeninius pikselius.
Marmuriniam efektui pasiekti rekomenduojama ištirpinti nuovire žvakę. Reikia sutarkuoti paprastą baltą parafino žvakę ir šias drožles suberti į kiek pravėsusį, bet vis dar šiltą svogūnų lukštų nuovirą. Drožlės turi pradėti tirpti. Iš anksto išvirtus kiaušinius į šį nuovirą dėkite sukamuoju judesiu, kad paviršiuje ištirpęs parafinas pasiskirstytų ant viso lukšto. Palikite kiaušinius nuovire kelioms valandoms ar net per naktį, kad spalva taptų sodri, o išėmus nuvalykite parafino likučius ir patepkite aliejumi.
Dar kitokią spalvą išgausite, jei pasinaudosite maisto tinklaraščio „Valgė spalvė“ autorės Živilės Stumbrienės patarimais. „Artėjant Velykoms pabandžiau margučius marginti apjungdama du jau klasika tapusius natūralius būdus - kinrožių arbatą ir svogūnų lukštus. Tiesa sakant, nieko sudėtingo ar naujo, o margučiai tikrai bus vienetiniai. Kinrožių arbata dovanoja kiaušiniams subtilius rausvai violetinius, kartais net melsvus atspalvius. O svogūnų lukštai - laiko patikrinta klasika - suteikia švelnius, nuo gelsvos iki sodriai rudos, atspalvius. Dėl įdomumo pridėsime dar ir popieriaus lapelių“, - naujausiu kiaušinių dažymo būdu dalijasi Ž. Stumbrienė.
Reikės: 6 vnt. kiaušinių, 50 g kinrožių arbatos, svogūnų lukštų (naudojo tiek rudus, tiek ir rausvus lukštus), 1 šaukšto acto, balto A5 formato popieriaus lapo, marlės arba nailoninių kojinių, siūlo. Svogūnų lukštus ir popieriaus lapą smulkiai sukarpykite. Kuo smulkiau sukarpysite, tuo gražesni raštai išeis. Aš karpau maždaug 0.5 cm x 0.5 cm. Viską suberkite į dubenėlį. Kiaušinius sušlapinkite vandeniu ir apvoliokite svogūnų ir popieriaus mišinyje. Kiaušinį vyniokite į marlės gabalėlį arba naudokite nailoninę kojinę. Prieš užrišdami papildomai dar apdėkite lukštų ir popieriaus mišiniu. Apsukite siūlu. Kiaušinius dėkite į puodą, užpilkite vandeniu, kad apsemtų. Supilkite actą ir kinrožių arbatą. Kiaušinius virkite apie 10 minučių. Tuomet nukelkite nuo kaitros ir palikite visiškai atvėsti. Kai kiaušiniai atvės, atsargiai prakirpkite marlę ir nuvalykite popieriniu rankšluosčiu lukštų ir popieriaus likučius. Patarimas: Jei norite intensyvesnės spalvos, naudokite balto lukšto kiaušinius.

Kalcio netenkame kasdien: su odos ląstelėmis, nagais, plaukais, prakaitu, šlapimu ir kt. Jo trūkumas yra daugelio ligų priežastis. Pavojingiausia iš jų yra osteoporozė arba padidėjęs kaulų trapumas, ypač jautrus vyresnėms nei 40 metų moterims. Kalcio taip pat galima rasti sodos, gipso, kreidos sudėtyje, tačiau tik kiaušinio lukšto sudėtyje jis beveik visiškai absorbuojamas organizme. Toks suderinamumas slypi tame, kad kiaušinio lukšto sudėtis beveik visiškai sutampa su žmogaus kaulais ir dantimis. Lukštą patariama duoti mažiems vaikams kaulinio audinio formavimuisi.
Žalius kiaušinius gerai nuplaukite šiltu vandeniu ir ūkiniu muilu. Po to dar kartą nuplaukite šiltu vandeniu. Tada iš jo išpilkite trynį su baltymais ir lukštą vėl nuplaukite. Iš lukšto vidaus ištraukite visas plėveles ir kelioms minutėms panardinkite į verdantį vandenį. Po to lukštą 2-3 valandas išdžiovinkite ant servetėlės. Sutrinkite grūstuvėje, bet nemalti kavos malūnėlyje. Svarbu užtikrinti, kad nebūtų didelių lukštų gabalėlių. Džiovintus ir susmulkintus lukštus galima naudoti įdedant į paruoštus patiekalus arba ištirpinti citrinos sultyse. Su citrinos sultimis organizmas daug geriau pasisavina kalcį iš lukšto. Patogiausia į nedidelę lėkštę įberti truputį lukšto ir įlašinti kelis lašus citrinos sulčių. Nebijokite „šnypštimo“ reakcijos šaukšte.
1 vidutinio kiaušinio lukštas prilygsta maždaug 1 arbatiniam šaukšteliui miltelių arba 700 mg kalcio. Suaugusiems rekomenduojama vartoti po 1 valgomąjį šaukštą per dieną. Tačiau patariama valgomojo šaukšto miltelių turinį padalinti 2 dalis, nes mūsų organizmas vienu metu gali pasisavinti ne daugiau kaip 500 mg kalcio. Geriau vartoti ryte prieš valgį. Dažniausias vartojimo būdas: paimkite arbatinį šaukštelį (be viršaus) susmulkintų miltelių, ant jų užlašinkite 2-3 lašus šviežiai spaustų citrinos sulčių. Užgerkite vandeniu su citrina (lukšte esančias medžiagas organizmas pasisavina lengviau). Taip pat galite gerti kefyrą, pieną ar sultis. Siekiant išvengti kalcio trūkumo, vartojimo kursas bus 1,5-2 mėnesiai.
Į miltelius įpilkite tiek pat citrinos sulčių kiek yra miltelių. Palaukite, kol susidarys purios putos. Kalcio vanduo pasisavinamas daug geriau nei sutrinti įprasti kiaušinių lukštai. 1 arbatinis šaukštelis miltelių ištirpinami 1 litre vandens ir leidžiami nusistovėti. Kiaušinius galima išvirti, nuo vidinio lukšto paviršiaus nuvalyti baltą plėvelę (jei to nepadarysite, vanduo įgaus nemalonų puvimo kvapą). Sutrinkite lukštą ir užpilkite geriamuoju vandeniu. Trijų litrų talpoje paprastai pakanka 2-3 kiaušinių lukštų. Lukštas gali būti savaitę, tada indas išplaunamas ir ant dugno uždedama nauja lukšto dalis. Kalcio vandeniui ruošti geriau naudoti virtų kiaušinių lukštus.
Iš anksto nuplautą lukšto kevalą sudėkite į stiklainį su nedideliu kiekiu obuolių acto arba citrinos sulčių 8-12 valandų. Skystis turi apsemti lukštą. Kiaušinio lukštas visiškai neištirps, tačiau jame esantis kalcis pateks į rūgšties tirpalą. Nukošti. Susmulkintų kiaušinių lukštų ir obuolių acto tirpalas taip pat gali padėti sumažinti odos sudirginimą, niežėjimą ir paraudimą.
Kalcis yra gražių plaukų ir nagų šaltinis. Jei norite, kad jūsų plaukai ir nagai visada atrodytų „puikiai“, bent kartą per savaitę patariama suvalgyti kiaušinio lukštų miltelių. Baltų kiaušinių lukštai turi balinimo efektą. Susmulkinkite kiaušinio lukštą. Supilkite į arbatinuką ar termosą. Iki pusės užpilkite vandeniu, gerai suplakite ir palikite per naktį. Sutrinkite kiaušinio lukštą ir užpilkite vandeniu. Po paros šį vandenį galite naudoti kambariniams ir sodo augalams laistyti.
Liaudies medicinoje kiaušinių lukštų milteliai naudojami suaugusiojo ir vaiko imunitetui didinti ir stiprinti. Patariama vartoti po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną. Miltelius galima dėti į maistą (košę, varškę ir kt.), taip pat atskiesti vandeniu. Miltelius patariama naudoti įbrėžimų ir įpjovimų vietose. Kiaušinio lukšto milteliai veiksmingai padeda išgydyti nudegimus, taip pat žaizdas, susidariusias atidarius pūsles nuo nudegimų. Gydant žarnyno, skrandžio ligas, taip pat gastritą, 1 mėnesį rekomenduojama kasdien gerti po ketvirtį valgomojo šaukšto miltelių.
Reiškinys, pastebėtas vyresnio amžiaus žmonėms, kai kaulai praranda gebėjimą pasisavinti kalcį iš kraujo. - 0,5 arbatinio šaukštelio kiaušinių lukštų miltelių.

Kiaušinių lukštų galima daug prikaupti per žiemą, ypač ruošiantis šventėms, bet kur juos panaudoti? Jei turite savo kiemą ar sodybą, kiaušinių lukštai pravers ne tik norint pagerinti dirvožemį, bet ir kovojant su sraigėmis. Tradiciškai kiaušinių lukštai augalams panaudojami dedant lukštus į kompostą arba tiesiog užkasant. Kiaušinių lukštų sudėtyje yra daugiau kaip 90 proc. kalcio karbonato, juose taip pat yra proteinų bei mineralų. Kalcis neįeina į svarbiausių mineralų trijulę (azotas, fosforas, kalis), bet jis ne mažiau svarbus, kad augalai augtų sėkmingai. Kiaušinių lukštai augalams naudingi ypač tada, jei natūraliai dirvožemis yra kiek per rūgštus.
Kitas svarbus dalykas - kiaušinių lukštai efektyviai neutralizuoja dirvožemį, jei jis yra rūgštus. Daugelis augalų geriausiai auga neutralioje terpėje, todėl per rūgštus dirvožemis (per žemas pH) jiems netinka. Atrodo, viskas paprasta: skeliam kiaušinį, kiaušinienė pusryčiams, lukštai į daržą. Tačiau labai svarbus klausimas - kiek kalcio iš kiaušinio lukšto pereina į žemę ir kiek jo pasisavina augalai. Kiaušinių lukštai augalams, t.y. dirvožemiui, atiduoda kalcį tik tada, kai jie suyra. Mokslininkai darė tyrimus ir pastebėjo, kad nesuirę kiaušinių lukštai nepraturtino dirvožemio kalciu arba praturtino jį nereikšmingai mažai. Pirma, verta sumalti kiaušinių lukštus. Tai galite daryti ir dabar: lukštus šiek tiek padžiovinkite orkaitėje ir sumalkite su elektriniu daržovių smulkintuvu. Kuo smulkesni milteliai, tuo bus geresnis kalcio atidaviams į aplinką. O ir saugoti iki pavasario tokius miltelius bus labai patogu. Antra, yra dar viena sąlyga, kuriai esant kalcio išskyrimas į aplinką yra efektyvesnis - tai rūgšti terpė. Jau mūsų senoliai žinojo, kad kiaušinių lukštai padeda neutralizuoti dirvožemį, jei jis yra per rūgštus. Būtent taip ir yra: kalcis pakelia rūgščios terpės pH, t.y. ją neutralizuoja. Ir atitinkamai lukštai, būdami rūgščiame dirvožemyje, suyra greičiau, negu būdami šarminiame dirvožemyje. Jei dabar lukštų rinkti ir malti nenorėsite, šiltuoju sezonu galite juos krauti tiesiai į komposto dėžę. Komposto brendimo metu vyksta įvairios reakcijos, įskaitant ir rūgštines, vėliau darbo imasi mikrobai, erkutės, grybeliai ir smulkūs gyvūnėliai.
Verta lukštų prisikaupti ir dėl sraigių ar kitų šliužų. Jų invazija jau apėmusi visą Lietuvą, o kiek tik kovos su jais būdų neprigalvota. Melsvės yra sraigių ir kitų šliužų skanėstas - deja, tai akivaizdu. Labiausiai reikia saugoti tuos, kurie ypač nukenčia (pvz. melsvės, nasturtės, salotos), ir visus jaunus daigelius. Kiaušinių lukštus reikia sumalti ir paskleisti jų aplink augalus. Vieni teigia, kad sraigės nešliaužia per aštrius lukštus ir taip tiesiog nepasiekia augalų. Kiti teigia, kad sraigės peršliaužia, tačiau labai susibraižo. Tie mikroįtrūkimai ir brėžiai joms būna lemtingi, todėl ilgai jos nebeišgyvena. Bet kuriuo atveju kiaušinių lukštai augalams naudingi - tokią išvadą galime pasidaryti.
Jus tikrai nustebins, kokios yra plačios kiaušinių lukštų panaudojimo galimybės! Tai - puikus kalcio šaltinis, todėl iš kiaušinių lukštų galima pasigaminti vaistus nuo sąnarių skausmo. Taip pat kiaušinių lukštai yra puikios trąšos įvairiems augalams.
Jei kava per karti, išbandykite šią paprastą gudrybę. Kitą kartą, kai virsite kavą, į kavos virimo aparatą, įdėkite šiek tiek nuplautų, išdžiovintų ir sumaltų kiaušinių lukštų. Juose esantis kalcis gali sugerti dalį kavos rūgšties, todėl kavos skonis taps malonesnis. Mano močiutė šią gudrybę naudojo metų metus.
Kiaušinių lukštai gali būti puikus natūralus šveitiklis, dėl kurio jūsų oda bus švari ir spindinti. Susmulkinkite keletą švarių kiaušinių lukštų ir sumaišykite juos su kiaušinio plakiniu. Jei naudosite šią natūralią priemonę, tikrai sutaupysite pinigų, o rezultatu neteks nusivilti.
Malti kiaušinių lukštai yra puiki alternatyva vaistinėse siūlomiems kalcio papildams. Vieno kiaušinio lukšte yra 2 g kalcio, o tai daugiau nei du kartus viršija suaugusiųjų kasdienį kalcio poreikį. Smulkiai sumaltų kiaušinių lukštų galite dėti į, pavyzdžiui, vaisių sultis, kokteilius ar įvairius maisto produktus. Tokie papildai yra naudingi naminiams gyvūnėliams: jų galima duoti šunims ir katėms. Kiaušinių lukštuose esantis kalcis padės palaikyti kaulų ir dantų sveikatą.
Įrodyta, kad malti kiaušinių lukštai, sumaišyti su obuolių sidro actu, yra puiki priemonė skaudantiems sąnariams. Į nedidelį indą įpilkite obuolių sidro acto ir įdėkite 1-2 sumaltus kiaušinius. Leiskite pastovėti keletą dienų. Kiaušinių lukštuose yra tokių medžiagų kaip kolagenas, chondroitinas, gliukozaminas ir hialurono rūgštis, kurios palaiko sąnarių sveikatą.
Kiaušinių lukštai yra natūraliai abrazyvūs. Juose nėra pavojingų cheminių medžiagų, randamų komerciniuose valikliuose. Būtent todėl kiaušinių lukštai gali būti naudojami kaip universalus buitinis valiklis. Pasigaminti tokį valiklį yra labai paprasta. 1 valgomąjį šaukštą sutrintų lukštų sumaišykite su 3 valgomaisiais šaukštais sodos ir įpilkite šiek tiek vandens.
Jei nenorite, kad jūsų kieme lankytųsi katės, sode pabarstykite grubiai sutrintų kiaušinių lukštų. Katėms nepatinka kiaušinių lukštų tekstūra ir traškėjimas, todėl jos nebenorės lankytis jūsų teritorijoje.
Smulkinti kiaušinių lukštai taip pat yra labai naudingi paukščiams. Įmaišykite sumaltų kiaušinių lukštų į įprastą lesalą. Patelėms, kurios deda kiaušinius, gali trūkti kalcio, todėl ši priemonė padės papildyti jo atsargas.
Kavos ar arbatos dėmes ant mėgstamų puodelių galite išvalyti kiaušinių lukštais. Tiesiog sutrinkite lukštus, suberkite į puodelį su trupučiu vandens ir palikite pastovėti per naktį.
Šie gleivingi kenkėjai nemėgsta ropštis per aštrų sulūžusių kiaušinių lukštų paviršių, todėl apsaugosite savo pasėlius.
Pavasarį galite panaudoti kiaušinių lukštus sodinukų auginimui. Jei auginate viščiukus, kiaušinių lukštai užtikrins gerą jų sveikatą. Viščiukams reikia daug kalcio, todėl kiaušinių lukštai padės papildyti jo atsargas. Susmulkintus lukštus suberkite į įprastą pašarą.
Vaisių puvinys - dažna problema, mažinanti pasėlių kiekį ir kokybę. Laimei, tą galima išspręsti. Tereikia susmulkintais lukštais apibarstyti augalų šaknis. Naudokite kietai virtus kiaušinių lukštus, nes nevirtų kiaušinių lukštai jau po kelių dienų ims skleisti nemalonų kvapą. Maždaug 6 kiaušinių lukštus pakaitinkite mikrobangų krosnelėje maždaug 4 minutes. Sumalkite, sumaišykite su 1 arbatiniu šaukšteliu paprastų miltų, trupučiu maistinių dažų ir pakankamu kiekiu vandens, kad susidarytų tiršta pasta.
Jei vis dar nežinote, ką daryti su kiaušinių lukštais, galite juos mesti į kompostą, nes jie tam puikiai tinka. Kiaušinių lukštai greitai suyra ir aprūpina dirvą kalciu, kaliu, magniu ir kitais mikroelementais, todėl gaunamas aukštos kokybės kompostas.
Visai nesvarbu, kam nuspręsite naudoti kiaušinių lukštus, visada būtina juos kruopščiai išvalyti, kad atsikratytumėte bakterijų.

tags: #kiausiniai #su #tusciai #lukstais