Kiaušialąstės judėjimas kiaušintakiuose ir jų svarba reprodukcinei sveikatai
Kiaušintakiai (lot. tuba uterina, dar vadinami Falopijaus vamzdžiais) - tai porinis moters vidinis lytinis latakas, kuriuo iš kiaušidės slenka kiaušialąstė. Tai vamzdelis, jungiantis kiaušidės aplinką (pilvo ertmę) su gimdos ertme. Ilgis apie 10-15 cm, skersmuo apie 5 mm. Kiaušintakiai - tai du ploni vamzdeliai skirtingose gimdos pusėse, jungiantys abi kiaušides su gimda. Tai - stebuklingas takelis, kuriame susitinka kiaušialąstė ir spermatozoidas, bei įvyksta apvaisinimas.
Kiaušintakių sandara ir funkcijos
Kiaušintakio sienelė sudaryta iš gleivinės, raumeninio ir serozinio dangalų. Gleivinė yra išilgai raukšlėta, iš paviršiaus padengta vienasluoksniu cilindriniu epiteliu. Čia yra sekrecinių ląstelių, kurios sudrėkina gleivinę. Be to, čia yra ir epitelinių ląstelių su plaukeliais, kurie virpa gimdos kryptimi ir kartu su raumenų judesiais stumia kiaušinėlį į gimdą.
- Piltuvėlis (infundibulum): Tai piltuvėlio formos kiaušintakio dalis, esanti arčiausiai kiaušidės. Jį sudaro smulkūs ataugos - fimbrios, kurios siekia kiaušidę. Fimbrių paskirtis - sugauti iš kiaušidės išsiskyrusią kiaušialąstę ir įstumti ją į kiaušintakį.
- Ampulė: Pagrindinė kiaušintakio dalis tarp piltuvėlio ir sąsmaukos. Būtent kiaušintakio aplinka yra tinkama tiek kiaušinėliui, tiek spermatozoidams, todėl būtent kiaušintakiuose dažniausiai ir įvyksta apvaisinimas.
Ovuliacija - branduolio sveikata
Patologijos ir kiaušintakių praeinamumas
Į kiaušintakį patekus infekcijai ir vystantis uždegimui, gleivinės raukšlelės ima sulipti ir formuojasi dalinis arba visiškas kiaušintakių nepraeinamumas. Užsikimšimas atsiranda dėl randinio audinio po infekcijos ar uždegimo. Dažniausia priežastis - negydytos lytiškai plintančios infekcijos, sukeliančios dubens uždegiminę ligą.
| Tyrimo metodas | Aprašymas | Informatyvumas |
|---|---|---|
| HyFoSy | Echogeninių putų tyrimas ultragarso kontrolėje. | Saugus, neskausmingas, nereikia nuskausminimo. |
| Histerosalpingografija (HSG) | Radiologinis tyrimas su kontrastine medžiaga. | Informatyvus, bet skausmingesnis (reikalingi rentgeno spinduliai). |
| Laparoskopija su chromotubacija | Minimaliai invazinė operacija su kontrastiniu tirpalu. | Pats informatyviausias, leidžia apžiūrėti dubens organus. |
Gydymo galimybės
Jeigu kiaušintakiai nepakankamai išsivystę, apvaisintos kiaušialąstės judėjimas gimdos link gali sustoti ir tada įvyksta negimdinis nėštumas. Pasak akušerės ginekologės, kiaušintakių nepratekamumas gali būti gydomas atliekant laparoskopinę operaciją ir kiaušintakių plastiką. Vis dėlto, atvėrus užakusius kiaušintakius, pakeisti jų sutrikusios funkcijos nėra galimybių. Dažnai pakitusiuose kiaušintakiuose susikaupia uždegiminis skystis, todėl tokiu atveju kiaušintakius būtina pašalinti.
Esant vieno kiaušintakio nepraeinamumui, įmanoma pastoti natūraliai arba taikant ovuliaciją skatinančius preparatus. Esant abiejų kiaušintakių nepratekamumui, pastoti galima tik pagalbinio apvaisinimo būdu. Ruošiantis pagalbinio apvaisinimo procedūrai, pažeisti kiaušintakiai pašalinami laparoskopinės operacijos metu.
Nors tubetektomija (kiaušintakių perrišimas) yra plačiai pripažintas nuolatinės kontracepcijos metodas, moterims, norinčioms išvengti būsimų nėštumų, svarbu suprasti, kad tai chirurginis sprendimas, reikalaujantis atidžiai apsvarstyti visus individualius veiksnius ir galimas rizikas. Kiekvienu atveju, kai kyla sunkumų pastojant, rekomenduojama kreiptis į specialistus, jei nepavyksta pastoti per vienerius metus (arba per 6 mėnesius, jei moteriai daugiau nei 36 metai).
tags: #kiausialastes #judejimas #kiausintakiu
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
