Kūdikio tuštinimasis ir vidurių užkietėjimas: patarimai, ką daryti

Naujųjų tėvelių dalis gyvenimo neišvengiamai susijusi su sauskelnėmis. Aišku viena: per pirmuosius kelis kūdikio gyvenimo mėnesius neišvengiamai pakeisite galybę nešvarių sauskelnių. Vidutiniškai paskaičiuota, kad per pirmuosius mažylio metus į konteinerius jų iškeliauja apie 3000. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą. Rytų medicinoje gydytojams daugiausia informacijos suteikia tai, ką pašalina žmogaus kūnas - išmatos, šlapimas ir prakaitas. Tai puikiai supranta vaikų gydytojai - sauskelnių ar puoduko turinys kartais pasako daugiau nei išsamūs laboratoriniai tyrimai.

Kūdikio tuštinimasis: kas yra normalu?

Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Daugelis naujagimių pirmą kartą pasituština per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas.

Mekonijus - pirmosios išmatos

Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Mekonijus susidaro, kai dar būdamas gimdoje vaisius nuryja vaisiaus vandenų. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Mekonijaus aptiksite pirmosiose keliose naujagimio sauskelnėse. Jo bus tol, kol virškinimo sistema visiškai išsivalys. Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas (tai reikalinga, kad medikai įsitikintų, kad neužakusi analinė anga).

Pereinamosios ir pieno išmatos

Po to 2-4 paras naujagimiai tuštinasi pereinamosiomis išmatomis. Tai skystokos, nehomogeniškos (nevientisos, o rupokos konsistencijos) išmatos, kuriose gali būti gleivių, balkšvų ar žalsvų gumulėlių. Šiuo laikotarpiu naujagimis tuštinasi 6-7 kartus per parą. Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių.

Pasibaigus pereinamųjų išmatų periodui, išmatos pasidaro homogeniškos (vientisos), geltonos spalvos, košės konsistencijos, kartais gana vandeningos, jos vadinamos „pieno išmatomis“. Vėliau išmatų konsistencija ir net spalva skirsis.

Skirtumai tarp žindomų ir mišinukais maitinamų kūdikių

Pirmiausia tuštinimosi dažnis priklauso nuo to, ar kūdikis maitinamas motinos pienu ar pieno mišiniais. Daugelis krūtimi maitinamų naujagimių tuštinasi po kiekvieno ar beveik kiekvieno maitinimo. Normalu, jei po vieno maitinimo naujagimis pasituština ir daugiau negu vieną kartą. Pirmąsias 6 gyvenimo savaites naujagimis gali tuštintis šešis ar daugiau kartų per parą. Žindomo kūdikio išmatos paprastai būna ganėtinai minkštos (tyrelės ar skystos košės konsistencijos), tuštinamasi nuo 1 iki 3-4 kartų per parą.

Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos, o kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu. Žindomi kūdikiai tuštinasi per ar po kiekvieno žindymo.

Kita vertus, kai kurie žindomi naujagimiai tuštinasi tik kartą per kelias dienas ar net savaitę (ypač sulaukę dviejų savaičių ir vėliau). Ilgainui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę. Jei kūdikis tuštinasi retai, kartą per kelias paras, tačiau jo išmatos išlieka normalios (košės konsistencijos), vadinasi, viduriai jam nekietėja, ir gydyti tikrai nereikia. Mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų.

Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav. Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą. Tėvai gali tikėtis, kad pieno mišiniais maitinami naujagimiai tuštinsis nuo vieno iki keturių kartų per parą. Tačiau svarbu žinoti, kad pieno mišiniu maitinamas kūdikis kasdien gali tuštintis ir mažiau nei 1-4 kartus. Jos būna nuo geltonos iki rusvos spalvos, yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio. Išmatos būna ir stambesnės, kitokio kvapo, lyginant su žindomų kūdikių. Mišinukais maitinamų kūdikių išmatos dažniau būna kietesnės konsistencijos nei motinos pienu maitinamų kūdikių išmatos.

Tuštinimosi dažnio pokyčiai augant kūdikiui

Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti. Nesvarbu, kokiu būdu maitinate kūdikį, visiškai normalu ir tikėtina, kad mažyliui sulaukus 6-8 savaičių tuštinimosi dažnis gerokai sulėtės. Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajusite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kai kūdikį pradėsite primaitinti kietu maistu, jo išmatos vėlgi pakis: taps kietesnės ir intensyvesnio kvapo, kur kas panašesnės į suaugusiųjų. Normalu, jeigu prasidėjus primaitinimui kūdikio išmatose pamatysite nesuvirškinto maisto likučių (ypač jeigu nuo pat primaitinimo pradžios rinksitės kūdikio vedamą primaitinimą).

Fiziologinis kataras (viduriavimas)

10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus.

Kai tuštinimasis tampa problema: Vidurių užkietėjimas

Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti. Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi). Mišiniais maitinami kūdikiai gerokai dažniau kenčia nuo šio sutrikimo negu žindomi krūtimi.

Vidurių užkietėjimo priežastys

Kūdikių virškinimo sistema dar nėra taip gerai susiformavusi kaip suaugusiųjų. Kūdikio organizmas gamina daug mažiau virškinimo fermentų ir skrandžio sulčių, todėl žarnynas sunkiau pasisavina nepakankamai suskaldytus baltymus, riebalus ir kai kuriuos angliavandenius, pvz., laktozę. Skrandžio ir žarnyno lygieji raumenys taip pat nėra susiformavę, todėl gausiau pavalgius nevisiškai užsidaro raukas tarp stemplės ir skrandžio. Prireikia kelių mėnesių, kol mažylio virškinimo sistema ima dirbti visu pajėgumu.

Viduriai mažyliams dažniausiai užkietėja pakeitus maistą (pradėjus maitinti papildomais produktais) ar gaunant per mažai skysčių. Neretai pieno mišiniuose esančius karvės pieno baltymus kūdikio fermentai skaldo silpniau, todėl nepakankamai suvirškinti baltymai gali kietinti vidurius. Kai kurie kūdikiai, ypač turintys polinkį į alergiją, yra jautrūs pieno baltymams. Karvės piene, kaip ir motinos piene yra laktozės. Tai svarbiausias pieno angliavandenis, dar vadinamas pieno cukrumi, suteikiantis skonio ir energijos. Tačiau kai kurių kūdikių fermentai, skaldantys laktozę, yra per silpni, tad ją virškina sunkiau. Žarnyne besikaupianti nesuvirškinta laktozė gali sukelti pilvo pūtimą ir dieglius. Vidurių užkietėjimas irgi gali būti kaip funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas. Viduriai gali kietėti, kai kūdikis nepradedamas laiku papildomai maitinti (nuo 6 mėn.) ar kai papildomai maitinamas netinkamai.

Vaikams dažnai sutrinka tuštinimas. Vienas iš dažniausių sutrikimų - vidurių užkietėjimas - būna 10 proc. vaikų. Laiku nepašalinus priežasties ar netinkamai gydant, užkietėjimas gali tapti lėtiniu. Sutrinka virškinimo organų funkcija, žarnyne ima kauptis nuodingosios medžiagos ir jomis apnuodijami kiti organai, prasideda mažakraujystė, vaikas lėčiau auga. Jei vidurių užkietėjimas užsitęsia, vaiką gali varginti pasikartojantys pilvo skausmai, išmatų nelaikymas, skausmas tuštinantis. Nuolatinė baimė, kad tuštinantis skaudės, pažeidžia vaiko psichiką.

Vidurių užkietėjimo simptomai

Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pavyzdžiui, sulaiko išmatas. Tai, kad kūdikis tuštinasi 1 kartą per parą, visai normalu. 2-3 mėnesių gali tuštintis ir kas antrą dieną, kartais rečiau. Svarbiausia - kūdikio savijauta. Jei kūdikis jautraus žarnyno, gali būti pilvo pūtimai susiję vien su amžiumi (dieglius išaugs) arba nevisiškai tinka vartojamas mišinukas (gali kietinti vidurius, dažnesni diegliai).

Kaip padėti kūdikiui, kai jis sunkiai tuštinasi?

Jeigu neramu, kad naujagimis ar kūdikis jau kelias dienas nesituštino, pasitarkite su vaikelį prižiūrinčiu gydytoju, ką daryti. Apie kūdikį varginančius virškinimo sutrikimus reikėtų pasikalbėti su savo gydytoju ar slaugytoja.

Maitinimas krūtimi

Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Mamos piene esančios prebiotinės skaidulos skatina gerųjų žarnyno bakterijų dauginimąsi. Jos storojoje žarnoje suskaldo maisto medžiagas, stiprina žarnos gleivinės apsauginį barjerą, trukdantį patekti alergenams, aktyvina žarnų peristaltiką, minkština išmatas. Motinos piene yra medžiagų, skatinančių gerųjų bakterijų (bifidobakterijų) dauginimąsi. Bifidobakterijos neleidžia daugintis santykinai patogeniniams mikrobams naujagimio žarnyne. Žindomų naujagimių žarnyne jau antros gyvenimo savaitės pabaigoje vyrauja bifidobakterijos, jos užtikrina normalią virškinamojo trakto veiklą.

Jei mama per dažnai pakeis žindamą krūtį, kūdikis gaus tik pradinio lieso pieno, kuriame gausu laktozės, ir negaus užtektinai galinio riebesnio pieno, todėl viduriai gali tapti per skysti. Štai kodėl rekomenduojama žindant leisti kūdikiui visiškai ištuštinti vieną krūtį ir tik tada pereiti prie kitos. Tokiu atveju reikėtų nekaitalioti krūtų vieno žindymo metu. Jei geriamas tik pradinis, liesas pienas, tada naujagimio mityba tampa nepilnaverte, nes jis gauna per mažai riebalų. Tai dažniausia nepakankamo svorio augimo priežastis, o išmatos tampa žalsvo atspalvio. Netaisyklingas krūties apžiojimas lemia tai, kad kūdikis per ilgą laiką išžinda nedidelį pieno kiekį, nes pienas skiriasi lašais, o ne teka srovele. Tokiu atveju kūdikis būna neramus prie krūties.

Maitinimas mišiniais

Motinos pienas yra geriausias maistas kūdikiui. Pradėjus kūdikį maitinti pieno mišiniu gali būti sunku grįžti prie maitinimo motinos pienu. Pieno mišinius rekomenduotina vartoti tik pasitarus su gydytoju. Netikslus pieno mišinio paruošimas, laikymas ir vartojimas gali pakenkti kūdikio sveikatai.

Jeigu kūdikis dėl svarbių priežasčių nėra maitinamas mamos pienu, o maitinamas pieno mišiniu, tai patikrinkite, ar mišinys ruošiamas teisingai: vandens kiekis, pieno miltelių kiekis, ar jis seikėjamas matavimo šaukšteliu. Neretai pieno mišiniuose esančius karvės pieno baltymus kūdikio fermentai skaldo silpniau, todėl nepakankamai suvirškinti baltymai gali kietinti vidurius. Ką dar galime pasakyti apie pieno mišinius? Tik tai, kad kai kurie jų yra papildyti ypatingomis skaidulomis, kurios atkartoja mamos pieno prebiotinį poveikį.

Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės. Įrodyta, kad vartojant Aptamil Comfort 2 dirbtinai maitinamiems kūdikiams rečiau užkietėja viduriai. Šio mišinio sudėtyje yra kliniškai patikrinto galaktooligosacharidų ir fruktooligosacharidų (GOS/FOS) junginio, skatinančio daugintis kūdikio gerąsias žarnyno bakterijas (taip sukuriama sveika mikrobiota). Aptamil Comfort 2 taip pat turi specialios sudėties ypač lengvai pasisavinamų riebalų, panašių į motinos pieno riebalus. Dėl ypatingos sudėties Aptamil Comfort 2 skonis truputį skiriasi nuo įprastinių pieno mišinių. Jei kūdikiui nepatinka naujo skonio mišinys, patariama prie jo pratinti pamažu, pvz., pirmą dieną pakeisti vieną maitinimą, laikui bėgant - visus. Jeigu maitindamasis Aptamil Comfort 2 Jūsų kūdikis jaučiasi geriau, šio mišinio nereikėtų keisti kitu.

Jeigu užkietėjo viduriai kūdikio, kuris yra 6 mėn. amžiaus ar vyresnis ir nėra maitinamas mamos pienu, tai galite jam paruošti HiPP 2 Combiotic pieno mišinį. Šis mišinys yra su svarbiomis skaidulinėmis medžiagomis (GOS iš laktozės), kurios gali laisvinti vidurius.

Kaip teisingai paruošti pieno mišinį?

1. Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
2. Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
3. Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
4. Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
5. Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
6. Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
7. Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
8. Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
9. Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
10. Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Papildomas skysčių vartojimas

Kūdikiams tarp maitinimų reikėtų duoti gerti vandens. Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo. Kūdikiams nuo 4-6 mėn. per dieną galima duoti iki 120 ml laisvinamuoju poveikiu pasižyminčių perpus su vandeniu atskiestų džiovintų slyvų, obuolių ar kriaušių sulčių. 4-8 mėn. kūdikiams per parą galima duoti 60 - 120 ml, o 8-12 mėn. - 120-180 ml.

Papildomas maitinimas

Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz., slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai. PSO rekomenduoja išimtinai žindyti kūdikius iki 6 mėn. amžiaus. Kai primaitinti įprastu maistu pradedama jaunesnius nei 5-6 mėnesių kūdikius, jų virškinimas irgi dažnai sutrinka: išmatos suskystėja, stebimi nesuvirškinto maisto likučiai, gleivės, putos.

Fizinės priemonės ir masažai

• Leiskite kūdikiui laisvai pasispardyti, pajudėti, nes tai stimuliuoja virškinimą.
• Paimkite mažylį ant rankų.
• Švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą, pvz., šiltą vystyklą.
• Masažas atliekamas prieš vandens procedūras ir prieš miegą. Tai padeda kūdikiui atsipalaiduoti ir stiprina jo nervų sistemą.
• Galima dažniau guldyti ant pilvo, daryti masažus, mankšteles, taip išeis dujos, stiprės pilvo presas, geriau veiks žarnų peristaltika.
• Paprastesnis būdas yra po kiekvieno maitinimo kūdikį palaikyti stačiai, kad atsirūgtų, o taip pat - kelis kartus per dieną palaikyti virš kriauklės varliuko pozicijoje.
• Sūpavimas gali padėti nuraminti kūdikį ir sumažinti diskomfortą.

Kiti virškinimo sutrikimai, susiję su tuštinimusi

Daugiau nei pusė kūdikių, ypač pirmąjį pusmetį, patiria vienokių ar kitokių virškinimo sutrikimų. Laimei, jie laikini ir neturi įtakos mažylio raidai. Apie kūdikį varginančius virškinimo sutrikimus reikėtų pasikalbėti su savo gydytoju ar slaugytoja. Funkciniai virškinimo trakto sutrikimai (FVTS) - tai virškinimo sutrikimai, kurių metu patologinių pokyčių virškinamajame trakte nerandama. Pagrindinė jų priežastis yra padidėjęs virškinamojo trakto jautrumas, atsirandantis dėl streso, emocinių išgyvenimų.

Viduriavimas

Jei kūdikis viduriuoja, paprastai išmatos būna gausios, vandeningos, nemalonaus kvapo, dažnai ir gleivėtos bei putotos. Viduriavimas gali užsitęsti iki 5-7 dienų. Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačiau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina). Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Jei kūdikis susirgo žarnyno infekcija, būtinai žindykite toliau ir net dažniau nei įprastai, nes motinos piene yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda kovoti su infekcijos sukėlėjais.

Jeigu kūdikis viduriuoja, visais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, nes ši būklė kelia pavojų vaikelio sveikatai. Dėl gausaus viduriavimo kūdikis netenka daug skysčių. Jų trūkumą rodo išsausėjusi oda, burnos gleivinė, įkritęs momenėlis, retas šlapinimasis (kai kūdikis per parą pasišlapina vos kelis kartus), tamsiai geltonos spalvos šlapimas. Dėl skysčių trūkumo kūdikis tampa irzlus, vangus, mieguistas. Reikėtų kuo skubiau susisiekti su gydytoju, nes viduriavimas gali reikšti infekciją.

Funkcinis viduriavimas būdingas kūdikiams nuo 6 mėn. iki 3-4 metų. Tai daugiau kaip 4 savaites trunkantis kasdieninis tuštinimasis 3-10 kartų per dieną gausiomis nesuformuotomis išmatomis. Taigi vaikas viduriuoja, tačiau tai ne infekcinis viduriavimas, atlikus tyrimus poliklinikoje ar ligoninėje, infekcijos požymių neaptinkama. Vaiko ūgio ir svorio raida dėl šio pobūdžio viduriavimo neatsilieka. Vaikas tuštinasi neskausmingai, gausiai, ne miego metu, dažniausiai ryte. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto maisto. Pagalba vaikui: ribokite saldžius gėrimus, taip pat gėrimus, kurių sudėtyje yra laktozės, fruktozės, sorbito, ksilito, medaus. Vietoje sulčių ir saldžių gaiviųjų gėrimų duokite gerti vandens. Vaikas turi būti girdomas ne iš mėgstamo buteliuko, o iš puodelio - tai irgi padeda sumažinti išgeriamų saldžiųjų gėrimų kiekį. Maiste turi būti daugiau skaidulinio maisto, šviečių vaisių (su luobelėmis) ir daržovių, rupaus malimo duonos ir neperdirbtų grūdų. Riebalai turi sudaryti bent 35 proc. raciono.

Atpylinėjimas ir vėmimas

Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Atpylimas laikomas normaliu reiškiniu, nes valgydami kūdikiai prisitraukia ir oro, kuris, besiverždamas į išorę, kartu išstumia ir pieną. Maždaug 50-60 proc. kūdikių iki 6 mėn. bent kartą per parą atpila pieno arba pieno mišinio. Norint sumažinti atpylimų kiekį, žindymo metu reikėtų dažniau daryti pertraukėles ir leisti kūdikiui atsirūgti. Tokiu būdu mažėja slėgis skrandyje, kūdikiai greičiau pajunta sotumo jausmą, nepersivalgo. Padeda ir mankšta, kūdikio dažnesnis guldymas ant pilvuko, taisyklingas žindymas, kūdikio nešiojimas vertikalioje padėtyje. Kūdikis gali atpilti, jei čiulpdamas įtraukia per daug oro. Kartais tai susiję su čiulptuko angos dydžiu (ji per maža arba per didelė).

Labai dažnai kūdikių atpylimas ir vėmimas aptariami drauge, tačiau atpylimas laikomas normaliu, o vėmimas gali reikšti, kad mažylis susirgo infekcine liga (pavyzdžiui, norovirusine infekcija), jis gali signalizuoti apie tam tikras medžiagų apykaitos ligas (pavyzdžiui, galaktozemiją). Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje, daugkartinį vėmimą gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos.

Pilvo diegliai (kolika)

Pilvo diegliai (kolika) - tai raižymas, diskomfortas, kiti nemalonūs ir skausmingi pojūčiai virškinimo sistemoje. Tiksli pilvuko dieglių priežastis nėra žinoma. Nors mokslininkai kūdikių dieglius tyrinėja daugiau nei 40 metų, tiksli šio sutrikimo priežastis dar nėra aiški. Kūdikių pilvo diegliai, būdingi kūdikiams iki 5-6 mėnesių, pasireiškia staiga atsirandančiu dirglumu, kūno įsitempimu, nenumaldomu verksmu, klykimu. Tai gali būti vienas iš alergijos maistui ar meteorizmo (pilvo pūtimo) simptomų.

Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti.

Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui; šiuo atveju turi būti dar ir kiti simptomai.

Pagalba: ramios muzikos paleidimas, dainavimas ar niūniavimas mažyliui, paėmimas ant rankų. Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas. Neramiems 1-5 mėn. kūdikiams galima duoti mėtų, melisų, ramunėlių, krapų, anyžių arbatos, tačiau dėl to reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai).

Kūdikių dischezija

Kūdikių dischezija būdinga kūdikiams iki 6 mėnesių, nes jie dėl savo nervinės ir virškinamojo trakto sistemos nebrandumo dar nemoka gerai atpalaiduoti išangės rauko.

Išmatų spalva ir konsistencija: kada nerimauti?

Sauskelnes tyrinėti tikrai verta, o jei kyla įtarimų - konsultuokitės su medikais.

• Tamsiai žalios išmatos: Yra dažnas reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais.
• Gleivės išmatose: Gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja.
• Balkšvos ar šviesios išmatos: Rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos. Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.
• Kraujas išmatose: Gali būti dėl kelių priežasčių. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Tamsios, juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo (vadinamos „melena“), arba raudonos žele pavidalo išmatos yra nerimą keliantys požymiai.

Apytikslės mitybos normos mišinukais maitinamiems kūdikiams

Mažylio skrandžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml. Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Apetitą įtakoja kūdikio sveikatos būklė - susirgusio apetitas sumažėja, o jei sunkiai serga, atsisako valgyti. Sveikstant apetitas pagerėja ir greičiau arba lėčiau tampa toks, koks buvo iki ligos. Klysta tie suaugusieji, kurie iš sergančio vaiko reikalauja daug valgyti. Tai tampa kančia visiems.

Žemiau pateikiamos apytikslės mitybos normos, tačiau kiekvienas kūdikis yra unikalus, ir jo poreikiai gali skirtis. Svarbu stebėti kūdikio elgesį ir apetitą. Pasak vaikų ligų gydytojos Rūtos Maciulevičienės, šiuolaikinė pediatrija teigia, kad vaiką maitinti reikia tada, kada jis nori, ir tiek, kiek nori. Tai labai individualu. Paprastai pediatrai orientuojasi pagal vidutinį mėnesinį svorio prieaugį.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu neramu, kad naujagimis ar kūdikis jau kelias dienas nesituštino, pasitarkite su vaikelį prižiūrinčiu gydytoju, ką daryti. Jei viduriai užkietėjo kūdikiui iki 4 mėn., visuomet patariama kreiptis į gydytoją. Jei gerai valgęs mažylis staiga atsisakė valgyti kelis maitinimus iš eilės, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Nuolatinis nevalgumas, apetito stoka gali būti vienas iš įvairių ligų požymių. Tai gali nustatyti tik gydytojas. Jei kūdikis viduriuoja, visais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, nes ši būklė kelia pavojų vaikelio sveikatai. Reikėtų kuo skubiau susisiekti su gydytoju, nes viduriavimas gali reikšti infekciją. Sauskelnes tyrinėti tikrai verta, o jei kyla įtarimų - konsultuokitės su medikais. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą. Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, pvz., tampa vangus ar irzlus, tuoj pat kreipkitės į gydytoją.

tags: #misinukas #kudikiui #kuris #sunkiai #tustinasi

• stilingos suknelės mergaitėms
• ugdymo įstaigos Vilniaus centre
• Kaip subalansuoti mitybą laukiantis vaikelio
• nebereikalingų daiktų atidavimo būdai
• Patarimai renkantis IKEA vaikišką čiužinį