Kęstutis: Lietuvos didysis kunigaikštis ir valstybės gynėjas
Kęstutis (apie 1300 m. - 1382 m. rugpjūčio 15 d.) - Gediminaitis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ir jo žmonos Jaunės sūnus. Jis buvo Trakų kunigaikštis nuo 1337 m. ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381 m. pabaiga - 1382 m. vidurys). Kęstutis buvo didžiųjų kunigaikščių Algirdo ir Jaunučio brolis.
Politinė veikla ir valdymas
Trakų kunigaikštystę Kęstutis ėmė valdyti 1337 m., per kovas su kryžiuočiais žuvus jos kunigaikščiui. Po Gedimino mirties 1341 m. Kęstutis tebuvo vienas iš septynių paveldėjimo teises turinčių sūnų. 1345 m. Kęstutis su broliu Algirdu pašalino iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio sosto brolį Jaunutį. Pripažino vyresnįjį brolį Algirdą didžiuoju kunigaikščiu, šis garantavo Kęstučiui paveldimas teises į Trakų kunigaikštystę ir submonarcho statusą. Jų sąjunga privertė paklusti kitus brolius, leido atremti priešus ir sustiprino Lietuvos valstybę.
Dažnai ir pats Kęstutis buvo tituluojamas didžiuoju kunigaikščiu; istorijos šaltiniuose yra užuominų, kad 1349-1351 m. pats buvo didysis kunigaikštis. Kai kurių tyrėjų teigimu, 14 a. trečiame ketvirtyje savo sostinę iš Senųjų Trakų perkėlė į Naujuosius Trakus.
LDK valdovai.
Kova su kryžiuočiais
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo padedamas nuo Vokiečių ordino atkakliai gynė Aukštaitiją ir Žemaitiją. 1342-1382 m. atrėmė apie 70 Vokiečių ordino ir apie 30 Livonijos ordino žygių į Lietuvą. Kęstutis suorganizavo gynybą svarbiausiame fronte - prie Nemuno; palei Nemuną Lietuvoje pastatytas Vokiečių ordino pilis jo vadovaujama kariuomenė sugriovė.
Svarbiausi kariniai įvykiai:
- 1361 m. pavasarį Įsruties apylinkėse Kęstučio kariuomenė netikėtai buvo užpulta gausesnės kryžiuočių rinktinės, pats jis paimtas į nelaisvę ir kalinamas pusę metų Vokiečių ordino sostinės Marienburgo pilyje.
- Su Algirdu Kęstutis 1370 m. vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei Rūdavos mūšyje.
- 1382 m. pavasarį šturmuodamas Jurgenburgo pilį prie Nemuno pirmą kartą panaudojo bombardas.
| Laikotarpis | Veikla |
|---|---|
| 1337-1381 | Trakų kunigaikščio valdymas |
| 1381-1382 | Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžia |
| 1342-1382 | Aktyvi gynyba nuo Vokiečių ir Livonijos ordinų |
Derybos dėl krikšto
Kęstutis ir Algirdas, siekdami demaskuoti ordinų agresijos į Lietuvą motyvus, sutiko derėtis dėl Lietuvos krikšto. Lietuvos valdovai kėlė krikšto sąlygą: Vokiečių ordinas turi nutraukti karą su Lietuva ir grąžinti jų tėvonines žemes Prūsijoje iki Alnos, Priegliaus upių ir Aismarių (Mažąją Lietuvą), nuo ten pagal Baltiją iki Dauguvos ir nuo jos žiočių palei tėkmę iki senrusių žemių. Kęstutis ir Algirdas siūlė Vokiečių ordiną iškelti į pietines stepes ginti krikščioniškos Rusios nuo mongolų-totorių.
Vidaus konfliktai ir žūtis
Po Algirdo mirties (1377 m.) Kęstutis valdė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę su Jogaila, pripažino jį didžiuoju kunigaikščiu. Kęstutis, iš kryžiuočių pareigūno sužinojęs apie 1380 m. gegužės 31 d. Dovydiškių sutartį, Jogailos slapta sudarytą su Vokiečių ordinu ir priešišką Kęstučiui, 1381 m. lapkritį užėmė Vilnių, pašalino iš valdžios Jogailą ir pasiskelbė didžiuoju kunigaikščiu.
1382 m. birželio 12 d. Jogaila susigrąžino didžiojo kunigaikščio valdžią. 1382 m. rugpjūčio 3 d. ties Trakais suartėjo Jogailos ir Kęstučio kariuomenės. Derybų pretekstu Kęstutis su Vytautu buvo pakviesti į Jogailos stovyklą, ten suimti. Kęstutis buvo išsiųstas į Krėvą, kur įkalintas bokšto rūsyje. 1382 m. rugpjūčio 15 d. atvykęs į Krėvą Jogailos brolis Skirgaila įsitikino, kad Jogailos samdytas žudikas Proska Kęstutį nužudė.
Kęstučio kūnas pagal senovės aisčių papročius buvo sudegintas su visais jo mėgstamais daiktais, ginklais, žirgais, šunimis ir sakalais. Tai buvo paskutinysis Vilniuje atšvęstas pagoniškasis ritualas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
