Blakutės sode: atpažinimas, žala ir efektyvios kovos priemonės
Daugelis sodininkų susiduria su įvairiais kenkėjais, kurie gali pakenkti derliui ir augalų sveikatai. Dažnai net nenumanome, kad kenkėjai jau nesnaudžia ir slaptai atakuoja vos prasiskleidusius žaliuosius lapelius ar dar net neišsprogusius žiedinius pumpurus. Vienas tokių kenkėjų, galintis sukelti didelių problemų sode, yra blakutė.
Kas yra blakutės (Psyllidae)?
Blakutės (Psyllidae) - lygiasparnių (Sternorrhyncha) pobūrio vabzdžių šeima. Šie smulkūs vabzdžiai turi specifinių bruožų, kurie leidžia juos atskirti nuo kitų sodo kenkėjų.
- Išvaizda: Blakutės turi dvi poras plėviškų sparnų, kurie yra ilgesni už kūną. Pilvelis segmentuotas. Suaugusios blakutės paprastai būna rudos su rausvu atspalviu ar beveik juodos, turinčios apie 3 mm ilgio permatomus sparnus. Jų užpakalinės kojos yra šokamosios, todėl blakutės vikriai skraido ir šokinėja. Lervos yra šviesiai žalios, gelsvos, pilkšvos, primena suaugusius amarus, bet kur kas mažesnės.
- Savybės: Dalis rūšių, kaip ir amarai, išskiria „medaus rasą“ (skystas lipnias išmatas), kuri gali padengti augalus ir tapti terpė juodligės grybeliams.
- Paplitimas: Kiaušinėlius deda ant augalų stiebų. Lietuvoje šių kenkėjų įvairovė yra gana didelė - Lietuvoje žinoma ~60 blakučių rūšių.
Blakučių gyvavimo ciklas ir elgsena
Blakutės pasižymi įdomiu gyvavimo ciklu, kuris leidžia joms sėkmingai plisti ir kenkti augalams.
- Žiemojimas: Nukritus temperatūrai, suaugusios blakutės slepiasi kamieno žievės įtrūkiuose ir kitose saugiose vietose, laukdamos palankesnių sąlygų.
- Lervų ritimasis: Pavasarį, kai vidutinė oro temperatūra yra didesnė nei 8 °C, kovo antrojoje pusėje, lervos ritasi nuo kovo antrosios pusės iki balandžio pirmosios pusės.
- Mityba ir vystymasis: Jaunos lervos iš karto pradeda maitintis augalų sultimis, sparčiai augdamos ir vystydamosis.
Blakučių daroma žala sode
Blakutės yra pavojingos kenkėjos, galinčios padaryti didelę žalą vaismedžiams, ypač kriaušėms ir obelims.
- Pažeidžiami augalai: Blakutės kenkia kriaušėms ir obelims.
- Žala žiedams ir pumpurams: Šie vabaliukai, kai būna dar lervomis, žiedus graužia iš vidaus, todėl žiedas neišsiskleidžia, paruduoja ir nudžiūsta. Taip pat, dėl blakučių veiklos, išgraužti žietkočiai, kurie suformavę pumpurus, neišsiskleidžia, nes jų viduje minta lerva. Tai gali žymiai sumažinti būsimą derlių ir pakenkti vaismedžio sveikatai.
Efektyvios kovos ir prevencijos priemonės prieš blakutes
Siekiant apsaugoti sodą nuo blakučių antplūdžio ir minimizuoti jų daromą žalą, svarbu imtis tiek prevencinių, tiek kovos priemonių.
Prevencinės priemonės
- Kamienų priežiūra rudenį: Rudenį reikėtų nuskusti senas ir negyvas medžio kamienų atraižas, atsargiai, kad nepažeistumėte sveikos medžio dalies. Tai padeda sunaikinti žiemojančius kenkėjus.
- Balinimas kalkėmis: Po kamienų valymo, juos nubalinkite kalkėmis. Tai ne tik apsaugo medžius nuo saulės nudegimų, bet ir papildomai atbaido kenkėjus.
Kovos priemonės
- Purškimas: Kai tik susiformuoja pirmieji žiediniai ūgliai, purkšti žiedynus metafosu. Tai padeda kontroliuoti blakučių populiaciją ankstyvosiose vystymosi stadijose.
- Mechaninis kenkėjų pašalinimas: Taip pat patiesite po medžiai užtiesalus ir medžius nupurtykite, kad kenkėjai nukristų žemėn. Surinktus kenkėjus būtina sunaikinti, siekiant sustabdyti jų plitimą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
