Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebono elgesys laidotuvėse sukėlė pasipiktinimą
Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijoje įvyko nemalonus incidentas, kai per mažametės laidotuves klebonas Virginijus Kazaitis, anot liudininkų, vietoj užuojautos ir palaikymo, tėvams pažėrė kaltinimų laviną. Šis įvykis sukėlė didelį pasipiktinimą tarp vietinių gyventojų ir sulaukė plataus atgarsio socialiniuose tinkluose.
Istorinis Kelmės bažnyčios kontekstas
Kelmės Švč. Pirmoji katalikų bažnyčia Kelmėje pastatyta 1484 m. (pagal M. Valančių - 1416 m.) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero valia. Kelmės įkūrimo data laikoma būtent pirmos Kelmės bažnyčios pastatymo data. Albertas Orvydavičius 1507 m. prie bažnyčios įsteigė altariją. 1581 m. į Kelmę atsikėlė naujas klebonas B. Kotarskis, kuris 1590 m. metė kunigystę, ir Kelmės katalikų bendruomenė liko be kunigo. Protestantizmo puoselėtojas, tuometinis Kelmės dvaro ir miestelio savininkas Jonas Gruževskis, pasinaudojęs palankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, nugriovė jau seną bažnyčios pastatą ir iš pušinių rąstų pastatė naują. Jame evangelikai reformatai pradėjo laikyti pamaldas. (1596 m. Kelmėje buvo įkurta pirmoji reformatų bendruomenė). Tik 1609 m. 1613 m. Kelmės bažnyčia sudegė, bet netrukus ji buvo vėl atstatyta. Po daugelio metų bažnyčiai sunykus, 1672 m. Žemaičių vyskupo Aleksandro Sapiegos rūpesčiu, Kelmėje pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1710 m. prie Kelmės bažnyčios įsteigta nauja altarija. Laiko sunaikintą bažnyčią 1746 m. perstatė Kelmės klebonas Andriejus Jasinskis. Parapija buvo turtinga. 1841 m. ji turėjo 668 ha. 1901 m. medinė Kelmės bažnyčia, išstovėjusi per 150 metų, buvo nugriauta. Jos vietoje, klebonaujant kun. Petrui Janušauskui, 1908 m. Vidaus apdailos ir įrangos darbai, kuriais rūpinosi kun. Antanas Vytuvis, užtruko iki 1918 m. Didysis bažnyčios altorius pargabentas iš Prancūzijos. Kairįjį šoninį altorių dekoravo dailininkė Sofija Romerienė. Jos tapyti Švč. Jėzaus Širdies ir Šv. Pranciškaus paveikslai. Dešiniojo altoriaus Šv. Prie Kelmės katalikų bažnyčios veikė gausi jaunimo organizacija „Pavasaris“. 1940 m. 1940 m. liepos mėn. NKVD suėmė 22 pavasarininkus ir jų dvasios tėvą kunigą Juozą Kostricką. Jie buvo įkalinti Raseinių kalėjime. Kunigas J. Kostrickas ir Kelmės pavasarininkų vyrų kuopelės pirmininkas Pranas Jankevičius 1941 m. birželio mėnesį buvo nuteisti dešimčiai metų.
Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonui Virginijui Kazaičiui teko patirti neramias dienas po incidento per mažametės laidotuves. Nors pats kunigas teigia nieko blogo nepasakęs ir tik kvietęs susimąstyti apie gyvenimo būdą, jo žodžiai, anot artimųjų, sukėlė šoką ir skausmą.
Tragiškas įvykis ir kunigo reakcija
Balandžio 3 d. Kelmės rajone, namo kieme, rastas 11-metės mergaitės kūnas. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti, tiriama ir savižudybės versija. Laidotuvėse dalyvavusi Sigita pasakojo, kad kunigas Virginijus Kazaitis, vietoj to, kad guostų ir palaikytų skausmo sukrėstą šeimą, pamoksle dalijo priekaištus. Pasak jos, kunigas minėjo nesusituokusią bažnyčioje šeimą, nelankiusią bažnyčios ir net pasakojo 17 metų senumo istorijas, nesusijusias su šia skaudžia diena. "Ar jis supranta, kad tokie žodžiai gali stumti į dar tamsesnę duobę? Kad žmonės ir taip stovi ant bedugės krašto? Kartais viena frazė gali pribaigti. Kur gailestingumas? Kur žmogaus širdis? Laidotuvės - ne vieta teismui. Tai akimirka, kai reikia būti žmogumi. Tik žmogumi… Esam šoke…", - rašė Sigita socialiniame tinkle.
Kiti laidotuvėse dalyvavę žmonės taip pat liko sukrėsti kunigo elgesio. Pasak jų, pamoksle trūko užuojautos ir šilumos, o kunigo žodžiai ir intonacija buvo agresyvūs ir nemalonūs. Kai kurie laidotuvių dalyviai norėjo atsistoti ir išeiti, tačiau juos ramino giminaičiai, prašydami nesukelti skandalo.
Reagavo vyskupija ir visuomenė
Naujienų portalui tv3.lt kreipusis į Šiaulių vyskupijos kuriją, buvo gautas atsakymas, kad vyskupas Darius Trijonis ketina susisiekti su mergaitės artimaisiais. "Vyskupas rodo betarpišką artumą skaudžią netektį išgyvenančiai šeimai, lydi maldoje ir sieks susitikti su artimaisiais, taip pat labai apgailestauja dėl netinkamai parinktų klebono žodžių, kai jie turėjo būti patys jautriausi", - nurodė Šiaulių vyskupijos kurijos kancleris kunigas Mindaugas Grigalius. Vyskupas taip pat paprašys pasiaiškinimo iš kunigo V. Kazaičio, norėdamas susidaryti pilną situacijos paveikslą.
Sigitos įrašas socialiniame tinkle susilaukė daugybės reakcijų ir komentarų. Kai kurie teigė, kad kunigas V. Kazaitis ir anksčiau nepasižymėjo empatija, kiti skatino neteisti kunigo ir teigė, kad jis ne kartą išreiškė užuojautą netektį patyrusiai šeimai. Vis dėlto, dauguma komentatorių išreiškė palaikymą nukentėjusiai šeimai ir kritiką kunigo elgesiui.
Visuomenės veikėjai, tokie kaip Saugirdas Vaitulionis ir Jurga Baltrukonytė, taip pat išreiškė savo pasipiktinimą ir apmaudą dėl šios situacijos, pabrėždami, kad bažnyčia turėtų būti vieta, kur žmonės randa paguodą ir paramą, o ne kaltinimus.
Vaiko teisių gynėjų reakcija
Susisiekus su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VTAĮT), paaiškėjo, kad vaiko teisių gynėjai apie šį įvykį sužinojo iš informacijos viešojoje erdvėje. Specialistai kreipėsi į policijos pareigūnus, kad sužinotų daugiau detalių. VTAĮT duomenimis, netektį patyrusioje šeimoje augo tik vienas vaikas, tačiau naujienų portalo tv3.lt žiniomis, mirusi mergaitė turėjo seserį. "Anksčiau vaiko teisių gynėjams neteko bendrauti ar inicijuoti minėtai šeimai pagalbos, tačiau šiuo metu, po skaudaus įvykio, svarbu priminti apie galimybę šeimai kreiptis skubios psichologinės ar kitos reikalingos pagalbos į savivaldybėje dirbančius socialinius partnerius", - komentavo VTAĮT Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Ala Šimkus.
Daugiau apie šią situaciją ir jos eigą galite sužinoti peržiūrėję TV3 Žinių reportažą.
tags: #kelmes #baznycios #varpininke #susilauke #nuo #kunigo
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
