Kauno Vaikų Globos Namų Istorija ir Pertvarkos
Dabar, kai Vilniuje faktiškai neliko gerų vietų, vienintelis būdas surasti kažką naujo - pavažiuoti toliau. Dėl to vieną savaitgalį vėl pajudėjome link Lietuvos vidurio, kur turėjome kaip ambicingų vietų, kur nepateksi nenusisukęs sprando, taip ir visiškų sąvartynų, kur mažai tikėtina, kad galėjo būti kažkas įdomaus. Tarp pastarųjų vietų buvo šis paprastas naujoviškas pastatas Kauno pakraštyje, kuriuose, dažniausiai, išlieka nebent atsilupęs gipskartonis ant sienų bei nušiurę plastikiniai langai.
Šiame pastate buvo įsikūrę vaikų namai "Atžalynas", sovietmečiu dar besivadinę Kauno vaikų namais Nr.1. Į šį pastatą Partizanų gatvėje vaikų namai persikraustė sąlyginai neseniai - 1985-tais metais, prieš tai, nuo 1944-tų metų, jau spėję pakeisti ne vieną vietą - nuo Žemaičio iki Josvainių gatvių.
Dabar šie globos namai - galutinai uždaryti, kaip vienas iš savivaldybės pasiekimų buvo įvardintas visų globotinių iškraustymas kartu su prižiūrinčiais socialiniais darbuotojais į savivaldybei priklausančius butus 2017-tų pradžioje. Idėja graži, kiek ji veiks praktiškai - parodys laikas.
Už užkaltų langų - tuščios tamsios patalpos, tik vaikiški piešiniai ant sienų mena buvusius globos namus. Patalpose, kuriose vietomis dar dega šviesa, pamažu renkasi vandalai, vidinis foje - jau užverstas šiukšlėmis bei stiklų šukėmis. Niekam nebereikalingi liko ir rūsyje suversti žaidimai ir žaislai, kurių čia tiek, kad užtektų aprūpinti kokiam mažesniam vaikų darželiui - gal net ne vienam. Čia buvo stalo tenisas! pati įdomiausia dalis - pastato rūsyje. Ačiū Mindaugui, kad nepatingėjo ten nusileisti. Viename iš kambarių radome veikiančią skalbimo mašiną. Visokių tualetų per savo diginimo karjerą esu prifotkinęs tiek, kad pilnai užteks atskiram straipsniui. Prieš pasišalindami lauk, užlipkime į antrą aukštą ir pasigrožėkime sporto sale iš balkono.
Bendroji Informacija
Šiame straipsnyje pateikiama išsami apžvalga apie Kauno savivaldybės vaikų globos namus, įskaitant jų istoriją, veiklą, pertvarkas ir atsiliepimus. Straipsnyje remiamasi viešai prieinama informacija, žiniasklaidos pranešimais ir kita aktualia medžiaga.
Kauno savivaldybės vaikų globos namai yra biudžetinė įstaiga, įsteigta 1995 metais. Įmonės buveinė registruota Kauno miesto savivaldybėje, Birutės gatvėje. Juridinio asmens veikla pagal EVRK klasifikaciją yra kita, niekur kitur nepriskirta, stacionarinė globos veikla. Įmonės teisinis statusas yra reorganizuojamas, o nuosavybės forma - viešoji nuosavybė, kurioje valstybės ar savivaldybės nuosavybė sudaro 50% arba daugiau kaip 50 % subjekto įstatinio kapitalo ir jo sudėtyje nėra užsienio investuotojų kapitalo.
Remiantis viešai prieinamais duomenimis, įmonė neturi darbuotojų, o vidutinis darbo užmokestis siekia 3420€. Juridinio asmens vardu yra registruotos 3 transporto priemonės. Įmonė turi vidutinį Scoris reitingą (1).
Veiklos Apžvalga
Kauno savivaldybės vaikų globos namai priima vaikus nuo 3 iki 18 metų. Įstaiga teikia stacionarinę globą be tėvų globos likusiems vaikams.
Be tiesioginės globos, įstaiga organizuoja įvairius užsiėmimus vaikams. Pavyzdžiui, fondo partneriai VYTA vedė tapybos ant vandens užsiėmimus. Ši meno forma, kilusi iš Senovės Kinijos, padeda išlieti emocijas, ugdyti pasitikėjimą savimi ir motyvaciją, lavinti rankų judesius.
Pertvarkos Procesas (Deinstitucionalizacija)
Nuo 2015 metų Lietuvoje pradėti uždarinėti dideli vaikų globos namai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pertvarka vyksta maždaug penktadalyje - 25 iš 93 Lietuvoje veikusių vaikų globos namų.
Kauno savivaldybė aktyviai dalyvauja šiame procese. Baigus vadinamąjį deinstitucionalizacijos procesą, 79 vaikai gyvena 13-oje butų, išsidėsčiusių visame Kauno mieste. Tarp jų - 20 vaikų su negalia.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia, kad atsikratyta gniuždančio sovietinio palikimo, kuomet be tėvų globos likę vaikai gyvendavo tvoromis apjuostose įstaigose. Pirmieji gyventojai į tris butus įsikėlė 2016 metų gruodį, o 2017 metais buvo uždaryti "Atžalyno" globos namai Partizanų gatvėje ir Kauno savivaldybės globos namai Panemunėje.
Savivaldybės teigimu, būsimieji gyventojai patys dalyvavo priimant sprendimus dėl savo naujų namų interjero, sprendė, kokia spalva dažyti kambarių sienas, kaip juos apstatyti. Visus būstus Kauno savivaldybė surado, iš pagrindų atnaujino bei vaikų poreikiams pritaikė miesto lėšomis. Visuose butuose ištisą parą dirba socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Anksčiau globos namuose jiems tekdavo vienu metu dirbti su maždaug 14 vaikų, dabar šis skaičius sumažės daugiau kaip perpus - iki šešių vaikų. Padedami suaugusiųjų, paaugliai mokysis namų ruošos darbų tvarkydami savo gyvenamąją aplinką, drauge ruoš valgį bei rūpinsis maisto produktais ir kitais būtiniausiais pirkiniais.
Tarptautinio Įvaikinimo Istorija ir Teisiniai Aspektai
Viena iš istorijų, susijusių su Kauno savivaldybės vaikų globos namais, iškilo į viešumą dėl tarptautinio įvaikinimo. Istorija prasidėjo, kai moters, kuri savaitgaliais pasiimdavo mergaitę, kaimynė apie ketinimus devynmetę įvaikinti į Naująją Zelandiją papasakojo žiniasklaidai. Vėliau Seimo narys M. Puidokas feisbuke paviešino telefonu
Po įrašo paviešinimo M. Puidokas surengė spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo kitas mergaitės brolis, į Lietuvą grįžęs iš Didžiosios Britanijos, kur šiuo metu gyvena. Į Lietuvą grįžęs brolis pateikė prašymą globoti seserį. Teismas nusprendė, kad mergaitė lieka Lietuvoje. Pora iš Naujosios Zelandijos, kuri į Lietuvą buvo atvykusi su šeimoje augančiais įvaikintais berniukais, išvyko namo.
Devynmetė vėl grįžo į Kauno savivaldybės globos namus, o pastarieji teismo sprendimą apskundė. Mergaitės globos siekia ne tik brolis, bet ir dar viena lietuvių šeima.
Ši istorija atkreipė dėmesį į tarptautinio įvaikinimo procesus ir vaikų teisių apsaugą.
Atsiliepimai ir Vertinimai
Informacijos apie tiesioginius atsiliepimus apie Kauno savivaldybės vaikų globos namus iš globotinių ar darbuotojų viešai prieinama nedaug. Tačiau, remiantis žiniasklaidos pranešimais ir savivaldybės informacija, galima daryti išvadą, kad įstaiga stengiasi užtikrinti vaikams tinkamą priežiūrą ir globą.
Savivaldybės vykdoma deinstitucionalizacija vertinama teigiamai, nes ji leidžia vaikams gyventi artimesnėje šeimai aplinkoje. Tačiau svarbu užtikrinti, kad pertvarkos procesas būtų vykdomas sklandžiai ir kad vaikams būtų suteikta visa reikalinga pagalba ir parama.
Tyrimų Duomenys apie Bendruomeninius Vaikų Globos Namus
Atlikus pirmojo Institucinės globos pertvarkos etapo vertinimą, buvo apklausti 205 vaikai, ne mažiau kaip pusę metų gyvenantys bendruomeniniuose vaikų globos namuose, ir paimti 30 socialinių darbuotojų interviu. Visi tyrimo duomenys buvo surinkti 2019 m. lapkričio 16 d. - 2020 m. sausio 10 d. laikotarpiu.
Pirmiausia stengiamasi apriboti vaikų patekimą į globą plėtojant paslaugas, stiprinant darbą su šeimomis, kurios atsiduria krizėje ar sudėtingoje situacijoje. Paprastai bendruomeniniuose globos namuose gyvena iki 8 vaikų, jais rūpinasi socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai.
- Iš visų 205 apklaustų vaikų, 190 (93 proc.) teigė, kad jiems patinka gyventi bendruomeniniuose globos namuose. Vaikai sako, kad bendruomeniniai globos namai yra jaukūs, primena namus, o ne įstaigą.
- Trys geri dalykai: Vaikai pirmiausia mini, kad čia mažiau triukšmo, daugiau ramybės ir galima valgyti, ką nori, net ledus. Kitas svarbus geras dalykas - naujųjų namų jaukumas, šeimyniškumas. Dažnai vaikai džiaugiasi, kad auklėtojos yra geros, rūpestingos, skiria daugiau dėmesio, vaikai geriau su jomis sutaria, gali išsikalbėti. Kaip privalumą ne vienas vaikas nurodo, kad gyvena kartu su sese ar broliu. Dar vienas svarbus pasitenkinimo gyvenimu bendruomeniniuose namuose veiksnys - kad čia daugiau laisvės ir savarankiškumo. Keletas globotinių kaip svarbų gerą dalyką, nutikusį persikėlus į bendruomeninius namus, nurodo pagerėjusią savo savijautą: „Geriau jaučiuosi“, „Nebesimušu“, „Mažiau vidinės įtampos“, „Tapau atviresnė“, „Pasijutau, kad galiu gyventi ir turiu, kur grįžti“.
- Trys blogi dalykai: Tyrėjams pasiteiravus trijų blogų dalykų, kurie atsirado persikrausčius, dažniau vaikai sakė: „Nieko“, „Nėra tokių“. Kai kurie vaikai pamini, kad persikėlę prarado galimybę užsiimti mėgstamais dalykais: „Mažiau galimybių sportuoti“, „Nėra sporto salės, pianino“. Apie patyčias ir skriaudimą kalba 5 vaikai iš 205.
- Ryšiai su suaugusiais: Labai svarbu, kad iš 205 apklaustų vaikų, didžioji dalis (89 proc.) yra prisirišę prie bent vieno suaugusio asmens arba pačiuose bendruomeniniuose globos namuose, arba už jų ribų. 16 proc. vaikų yra prisirišę prie suaugusio brolio ar sesers, 13 proc. - prie tėvų, 5 proc. - prie kitų giminaičių, 9 proc. - prie globėjų, krikštamotės ar panašiai, o 46 proc. Patys vaikai sako, kad persikėlus į bendruomeninius vaikų globos namus jų santykiai su socialiniais darbuotojais labai pagerėjo, pagerėjo ar greičiau pagerėjo. Taip mano 150 vaikų iš 199 - šis klausimas anketoje buvo užduotas tik mokyklinio amžiaus vaikams, todėl bendra imtis mažesnė. Vaikai sako: „Pagerėjo. Daugiau gerumo. Artimiau bendraujam“, „Daug kalbamės, pasišnekam. Padaro valgyt. „Aš kol gyvenau (instituciniuose globos namuose), su jais nebendraudavau ir nesiskaitydavau. Paprasčiausiai, iš tikrųjų, labai mažai bendraudavau, neatsiskleisdavau, dėl to man jiems ir padėt iš viso net nerūpėdavo. Svarbiausia - atsikeli, susiruoši, pavalgai ir išeini. Grįžti kitos dienos vakare arba dar kažką. O čia kiekvienam darbuotojui rūpi, kaip tau sekasi, kaip tavo diena praėjo, kokia nuotaika net yra.
- Santyki su draugais: 96 proc. Santykiai tarp kartu gyvenančių vaikų pagerėjo daugiausia dėl to, jog bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvena mažiau vaikų, ramiau, tad santykiai su kitais vaikais tampa artimesni. Santykiai su draugais už globos namų ribų persikėlus taip pat keitėsi - kai kurie ankstesni draugai atitolo, atsirado naujų draugų. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, skirtingai nei didelėse institucijose, skatinamas draugų svečiavimasis: globojamų vaikų draugams leidžiama nakvoti, vyksta „pižamų vakarėliai“, patiems globotiniams irgi leidžiama likti nakvynei pas draugus, jei tai suderinta su jų tėvais.
Vaikais bendruomeniniuose globos namuose besirūpinantys socialiniai darbuotojai taip pat pastebi teigiamus pokyčius vaikų gyvenime. Vienas svarbiausių dalykų vaikams, anot jų, savų namų jausmas, atsakomybė už juos, taip pat tas paprastas faktas, jog ant jų nekaba iškaba „globos namai“. „Buitine prasme sąlygos ypatingai nepasikeitė, tik tiek, kad pasikeitė vaikų savijauta. Nebeliko jokios globos namų iškabos. Dar vienas socialinis darbuotojas akcentavo jaukumą, laisvę ir savarankiškumą: „Vertinu teigiamai. Kambariuose gyvena po du (anksčiau po aštuonis gyveno). Turi savo erdvę, gali pasipuošti, kaip nori. Gali gulėti vonioje, kiek nori. Gali bet kada valgyti.“
Darbuotojai taip pat pastebi, kad vaikų persikėlimas į bendruomeninius globos namus santykius su biologinės šeimos nariais paveikė teigiamai, naujovė sužadino tėvų, jeigu tokie yra, susidomėjimą, todėl jie dažniau pradėjo lankyti vaikus, bet po pradinio susidomėjimo tėvų lankymosi banga nuslūgo.
Dauguma apklaustų vaikų lanko bendrojo ugdymo mokyklą, bet ne visiems jiems pakanka motyvacijos mokytis. Socialinių darbuotojų vertinimu, apie 57 proc. vaikų mokymosi motyvacija yra gera, deja, kitiems vaikams motyvacijos stinga. Apie dešimtadalis vaikų mokykloje patiria patyčių dėl socialinio statuso ir globos namų auklėtinio etiketės. Patys vaikai retai mini, kad juos užstotų mokytojai. Tyrėjų nuomone, patyčios mokykloje kai kuriais atvejais gali būti mokyklos nelankymo priežastis.
Socialinių darbuotojų vertinimu, persikėlę į bendruomeninius globos namus vaikai tapo savarankiškesni, tvarkingesni, patys yra linkę pirkti maistą, gaminti valgį, skalbti ir atlikti kitus buities darbus. Pasak darbuotojų, pasikeitė ir vaikų savikontrolės bei emocijų valdymo įgūdžiai: 74 proc. atvejų jie pagerėjo, 5 proc. - pablogėjo ir 21 proc. atvejų nepasikeitė. Tai siejama su ramesne, psichologiškai saugesne aplinka, išaugusiu vaikų pasitikėjimu savimi. Vis tik socialiniai darbuotojai mano, kad vaikams reikėtų daugiau psichologo pagalbos stiprinant savivertę, pasitikėjimą savimi, o mokykloje ar kitose institucijose ši paslauga nėra itin prieinama.
Nors nuostatos visuomenėje į globojamus vaikus, pasak socialinių darbuotojų, yra arba persmelktos gailesčiu, arba kaltinančios, bet, regis, santykiai su kaimynais klostosi teigiama linkme. Žinoma, vaikai pasakoja ir apie iškylančius sunkumus. Panašiai situaciją vertina ir socialiniai darbuotojai. Jų manymu, kai kur iš pradžių jautėsi kaimynų atsargumas, bet vėliau požiūris tapo kur kas pozityvesnis: „Pradžioje kaimynai buvo priešiškai nusiteikę. Dabar geranoriški“, „Pradžioje kyla - nežino, kas tai yra, įtarūs žvilgsniai.“
Pats pertvarkos procesą dauguma apklaustų socialinių darbuotojų, kurie dirba su vaikais bendruomeniniuose globos namuose, vertina teigiamai. „Perėjimą nuo institucinių globos namų prie bendruomeninių aš vertinu labai teigiamai. Nors iš pradžių priešinausi ir nenorėjau tokio pokyčio, dabar suvokiu jo naudą. Dabar vaikų ir darbuotojų bendravimas - visiškai kitoks. Ką jau kalbėti apie patį namų jaukumą. Vaikai tapo savarankiškesni ir atsakingesni. Dabar jie labiau vienas kitą prižiūri ir labiau vienas kitu rūpinasi. Tačiau tiesioginis darbas su vaikais, kasdienis susidūrimas su problemomis parodo ir tai, ką būtų galima tobulinti.“
tags: #kaunovaiku #globos #namai #atsiliepimai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
