Vaiko inkstų dydžio skirtumas: ar tai normalu ir kodėl kyla nerimas?
Inkstai - tai nedidelis porinis pupelės formos organas, esantis nugaros dalyje šalia stuburo, žemiau diafragmos. Inkstų padėtis bei dydis priklauso nuo amžiaus, lyties ir kūno sudėjimo. Įdomu tai, kad dešinysis inkstas yra kiek žemiau už kairįjį, nors jų padėtis nėra pastovi. Tėvams neretai kyla klausimas, ar inkstų dydžio skirtumas yra pavojingas. Svarbu žinoti, kad inkstai žmogaus organizme atlieka itin svarbias funkcijas: išskiriamąją (filtruoja kraują ir šalina toksinus), reguliacinę (palaiko skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą) bei endokrininę (gamina hormonus, atsakingus už kraujospūdį ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybą).
Kodėl atsiranda inkstų dydžio skirtumai?
Nors inkstai dažniausiai yra panašaus dydžio, medicininėje praktikoje pasitaiko atvejų, kai nustatomi anatominiai skirtumai. Vaikų inkstų ligų spektras yra labai platus: nuo ligų, kurios yra išgydomos, iki įgimtų formavimosi ydų.
- Įgimtos anomalijos: Yra atvejų, kai žmogus gimsta tik su vienu inkstu (inkstų agenezė). Jeigu tas vienas inkstas funkcionuoja normaliai, žmogaus gyvenimo kokybei tai įtakos neturi.
- Lėtinės ligos: Pasak gydytojų nefrologų, visų inkstų ligų (išskyrus akmenligę) atvejais šis organas dažnai tiesiog traukiasi, sklerozuoja ir mažėja, o jo funkcija ima blogėti. Tai gali sukelti asimetriją, kai vienas inkstas dėl patologinio proceso tampa akivaizdžiai mažesnis už kitą.
- Struktūriniai pokyčiai: Inkstų ultragarsas leidžia įvertinti inkstų dydį, struktūrą ir galimas anomalijas, tokias kaip cistos ar akmenys, kurie taip pat gali turėti įtakos organo matmenims.
Kas vyksta ultragarso skenavimo metu?
Simptomai: kada reikėtų susirūpinti?
Inkstų ligos dažnai vadinamos „tyliomis“. Jos vystosi lėtai, be skausmo, todėl pirmieji simptomai dažnai pastebimi tik ligoms pasiekus vėlyvą stadiją. Visgi, yra požymių, kurie turėtų paskatinti tėvus pasikonsultuoti su specialistu:
| Simptomas | Ką tai reiškia? |
|---|---|
| Rytiniai veido ir kojų patinimai | Skysčių kaupimasis organizme dėl sutrikusios filtravimo funkcijos. |
| Padidėjęs arterinis kraujospūdis | Vienas svarbiausių lėtinės inkstų ligos požymių vaikams. |
| Šlapinimosi sutrikimai | Dieninis ar naktinis šlapimo nelaikymas, dažnas šlapinimasis. |
| Blyški oda, nuovargis | Galimas mažakraujystės (anemijos) požymis dėl sutrikusios eritropoetino gamybos. |
Ar inkstų dydžio skirtumas - tai normalu?
Jeigu nustatoma lengvos formos lėtinė inkstų liga, siekiant užkirsti kelią ligos progresavimui, būtinas nuolatinis paciento stebėjimas. Svarbu pabrėžti, kad nors dešinysis inkstas natūraliai yra šiek tiek žemiau už kairįjį, jų dydžiai neturėtų skirtis drastiškai. Jeigu ultragarsu nustatomas vieno inksto sumažėjimas ar kito padidėjimas, tai dažniausiai rodo lėtinį procesą (sklerozę arba kompensacinę hipertrofiją). Tik kvalifikuotas nefrologas, įvertinęs šlapimo tyrimo rezultatus (baltymą, eritrocitus, leukocitus) bei kreatinino kiekį kraujyje, gali pasakyti, ar tai yra įgimta anomalija, ar progresuojanti liga.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
