Marija Gimbutienė: mokslinė veikla, įžvalgos ir palikimas
„Aš nesiūlau atgaivinti senų laikų, o studijuoti ir visa, kas keisčiausia, perimti į šiandieną. Mums reikia ryšio su žeme, augalais ir gyvūnais, o tai ir yra senosios Europos kultūra“, - sakė viena įtakingiausių archeologių pasaulyje Marija Gimbutienė. Jos mokslinė veikla, nors ir susilaukė kritikos, sugebėjo pakeisti požiūrį į istoriją ir civilizacijas.
Asmenybė ir kelias į mokslą
1921 m. sausio 23 d. Vilniuje gimė Birutė Marija. Tėvai, nors ir inteligentai, vargu ar įsivaizdavo, kad dukra bus laikoma viena įtakingiausių archeologių pasaulyje. Įvairiuose šaltiniuose galima perskaityti, kad Marija jau nuo mažų dienų buvo ypač smalsi ir gabi. Vėliau Marija Gimbutienė sakė, kad tėvo mirtis greičiausiai nulėmė tai, jog tapo archeologe - pirmieji moksliniai darbai buvo susiję su senaisiais laidojimo papročiais, mirties tyrimais. Jai rūpėjo, kas būna po mirties.
Studijoms ji pasirinko Vytauto Didžiojo universitetą, o vėliau, Lietuvai atgavus Vilnių, studijavo archeologiją pas garsųjį profesorių Joną Puziną. Per Antrąjį pasaulinį karą Marija su šeima pasitraukė į Vokietiją, o 1949-aisiais atsidūrė JAV. Pradžia svetimoje šalyje nebuvo lengva - mokslų daktarei teko imtis siuvėjos darbo fabrike, dirbti valytoja viešbučiuose.
Archeomitologija ir svarbiausios hipotezės
Savo tyrimams M. Gimbutienė pasitelkė disciplinas, apie kurias kiti šios srities specialistai nebuvo pagalvoję: lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą. Naujas darinys buvo pavadintas archeomitologija.
1956 m. Marija Gimbutienė suformulavo kurganų hipotezę, kuria siekė paaiškinti indoeuropiečių kilmę. Mokslininkė taip pat sukūrė koncepciją apie Senąją Europą, kurioje gyveno taiki matristinė visuomenė, garbinusi Deivę Motiną. Nors šios hipotezės buvo įvertintos skeptiškai, šiuo metu jos vis dažniau paremiamos genetiniais tyrimais.
Pagrindinės mokslininkės idėjos
- Kurganų hipotezė: aiškina indoeuropiečių kilmę ir plitimą iš Ponto stepės.
- Senosios Europos koncepcija: taiki matristinė visuomenė, vertinusi meną ir nematerialias vertybes.
- Archeomitologija: tarpdisciplininis metodas, jungiantis archeologiją, mitologiją ir lingvistiką.
Pasaulinis pripažinimas ir meilė Lietuvai
1963 m. persikėlusi į Los Andželą, M. Gimbutienė tapo Kalifornijos universiteto profesore ir sulaukė pasaulinio pripažinimo. Jos idėjomis rėmėsi ne tik lietuvių kultūrininkai, bet ir visuomeniniai bei politiniai judėjimai visame pasaulyje. Marija Gimbutienė ragino lietuvius nenutraukti ryšio su gimtąja žeme, tautos atmintimi, nepamiršti savo šaknų ir suprasti savos kultūros galią. Ji rūpinosi lietuviškomis mokyklomis ir lietuvių kalbos dėstymu Amerikos universitetuose.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1956 | Kurganų hipotezės suformulavimas |
| 1963 | Darbo pradžia Kalifornijos universitete |
| 1993 | Paskutinis apsilankymas Lietuvoje |
| 1994 | Mirtis Los Andžele |
Marija Gimbutienė mirė 1994 m. Los Andžele, eidama 73-čiuosius metus, buvo palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse. Jos palikimas ir toliau įkvepia mokslininkus visame pasaulyje tyrinėti praeitį ne per karų, o per kultūros ir nematerialių vertybių prizmę.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
