Kūdikio raida: nuo gimimo iki pirmojo gimtadienio

Kūdikis - tai mažas, neseniai gimęs vaikas. Kūdikio raida apima daugybę pokyčių, tiek fizinių, tiek psichologinių, per pirmąjį gyvenimo metus. Nuo pat pirmųjų akimirkų kūdikis pradeda pažinti pasaulį per savo pojūčius: regą, klausą, skonį, uoslę ir lytėjimą. Ypatingai svarbūs yra garsiniai ir lytėjimo jutimai, kurie padeda užmegzti ryšį su tėvais ir sukurti saugumo jausmą.

Regėjimo vystymasis

Ką mato kūdikis? Dauguma naujagimių įdėmiai stebi aplinką, tad labai smagi veikla yra tiesiog - žiūrėti. Vaizdinis žaidimas yra vienas geriausių būdų sudominti mažylį būdravimo metu. Atidžiai žvelgdamas į objektus kūdikis mokosi ir tobulėja, vystosi jo rega. Dar būdamas gimdoje vaisius geba atskirti šviesą ir tamsą. Naujagimiai naudodamiesi šiuo pradiniu kontrasto supratimu atskiria figūras ir linijas. Naujagimis natūraliai yra trumparegis, geriausiai sutelkia dėmesį į objektus esančius 20-30 cm nuo jo. Tarsi pati gamta apsprendė, kad žindomas naujagimis galėtų matyti savo mamos veidą.

Regėjimo vystymasis nuo 0 iki 2 mėnesių: regėjimas neryškus, vaizdai nespalvoti, tačiau bręstant smegenims 2 mėn mažyliai pamato savo pirmąją spalvą - raudoną. Kūdikis mato arti esančius daiktus, pastebi dideles, ryškias ir kontrastingas formas (juoda - balta, raudona). Jie mato arti esantį jūsų veidą, bet jo dar neatpažįsta. Kūdikis vis dar negeba suderinti abiejų akių judėjimo kartu, stebėti judančių objektų.

3 - 4 mėnesiai: Kūdikis pasisuka į šonus, stebėdamas supantį pasaulį. Pradeda atskirti keletą spalvų, seka judančius ir ryškius spalvotus objektus. Lavėja akies - rankos koordinacija. Kūdikis jau geba atpažinti ir stebėti mamos bei tėčio veidus, tai gali sutapti su pirmąja šypsena, nes veido raumenų koordinacija taip pat gerėja. Palaipsniui vystosi akių raumenys, smegenys mokosi priimti gaunamą regimąją informaciją, ją suprasti ir apdoroti.

Kūdikis mokosi:

• išlaikyti, fiksuoti žvilgsnį (nebesuka akių aplink);
• žiūrėdamas išlaikyti abi akis kartu (nebežvairuoja, nebetolina);
• sutelkti žvilgsnį į objektus esančius skirtingu atstumu;
• akimis sekti judančius objektus.

5 - 8 mėnesiai: Mažylis geba suvokti spalvų įvairovę, 3D vaizdą, gali valdyti savo akių judesius. Atsiranda svarbus „Gylio" supratimas (arti ar toli objektas). Pradėjus verstis, šliaužti veikiama ne tik akių - rankų koordinacija, bet ir kiti motoriniai įgūdžiai.

9 -12 mėnesiai: Kūdikis intensyviai mokosi apdoroti visą informaciją, kurią stebi. Regėjimas apie 2 metus beveik pasiekia suaugusiojo lygį, tai siejasi su padidėjusiu domėjimusi aplinka ir jos tyrinėjimu.

Geriausias dalykas besivystančioms smegenims yra būti apsuptam kontrastingų spalvų. Vaizdiniam kūdikio žaidimui skirtos priemonės pasižymi paprastais, didelio kontrasto paveikslėliais, dedamais 30 cm atstumu, naudojamais skirtingose padėtyse (gulint ant nugaros, pilvo, šono) ir įvairioje aplinkoje.

SVARBU: Nenaudokite mirksinčių ir ryškiai šviečiančių žaislų kūdikiams iki 3 mėnesių. Jie patraukia kūdikio dėmesį, tačiau nelavina vizualinių gebėjimų, gali per daug stimuliuoti, dirginti naujagimį, nes jo akys dar labai jautrios ryškioms šviesoms dėl vyzdžio savybių.

Fizinis vystymasis ir motoriniai įgūdžiai

Kūdikio kūno masė didėja greičiau negu ūgis. Per pirmuosius gyvenimo metus ūgis padidėja 1,5 karto (per pirmuosius 3 mėnesius - vidutiniškai 3-4 cm, 3-6 mėnesius - 2-3 cm, antrąjį pusmetį - 1-2 cm per mėnesį, per metus - 25-30 cm), masė - 3-3,5 karto (per pirmąjį pusmetį vidutiniškai - 700-800 g, per antrąjį - 400-500 g per mėnesį).

Pirmąjį gyvenimo mėnesį naujagimis guli ant nugaros, jo judesiai spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Reaguoja į garsus. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą. Vystosi jo noras bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Mimiką sieja su garso tonu.

2 mėnesių kūdikis pakelia galvą, ją palaiko, seka žvilgsniu judantį daiktą, pakabintus žaislus, kalbinamas šypsosi, guguoja.

3 mėnesių kūdikis tiesia rankas į pakabintą žaislą, suka galvą į garso pusę, akimis ieško, iš kur jis sklinda. Pamatęs buteliuką čepsi. Paguldytas ant pilvo greitai išmoksta remtis alkūnėmis, pakelia galvą ir krūtinę, nuo nugaros persiverčia ant pilvo.

4 mėnesių kūdikis galvą laiko tiesiai, tvirtai. Gulėdamas ant pilvo remiasi delnais, pakelia galvą ir krūtinę, dairosi aplink, atskiria svetimus žmones. Kiša į burną pirštus ir daiktus, rankoje tvirtai laiko žaislą.

5 mėnesių kūdikis daug juda, verčiasi nuo pilvo ant nugaros ir atvirkščiai. Domisi aplinka, bando pasiekti daiktus. Žaislą liečia abiem rankomis. Gerai pažįsta motiną, gali valgyti iš šaukštelio. Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą.

6 mėnesių sėdi remdamasis rankomis. Paguldytas ant pilvo bando ropoti. Pradeda skirti spalvas, pastebėti smulkius daiktus, tarti pavienius skiemenis (laluoja). Mėgstamiausias žaidimas - daiktų mėtymas.

7 mėnesių laisvai vartosi, savarankiškai sėdi, laikomas už pažastų pradeda žingsniuoti. Pastabus, noriai bendrauja su artimaisiais, bando žaisti, taria vienskiemenius žodžius.

8 mėnesių savarankiškai atsisėda ir ilgai pasėdi. Laikydamasis rankomis už lovos krašto pats atsistoja ir pritupia, bando žingsniuoti. Ranka rodo kryptį, kur norėtų būti.

9 mėnesių laikomas už rankų pastovi, bando vaikščioti. Moka gerti iš puoduko, mėto žaislus. Kartoja skiemenį, garsus, žino savo vardą. Remdamasis rankomis ir keliais, t. y. pradeda ropoti. Pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovi. Pirštukų judesiai vis tikslesni. Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus.

10 mėnesių kai kurie kūdikiai pradeda vaikščioti, moka atsiklaupti ir atsistoti, ieško paslėpto daikto. Taria skiemenis, klausosi muzikos.

11 mėnesių stovi savarankiškai, vaikšto prilaikomas už vienos rankos, deda vieną daiktą ant kito, sumauna žiedus ant ašies. Mėgsta rengtis, džiūgauja, vykdo suaugusiųjų nurodymus.

12 mėnesių: Kūdikis intensyviai mokosi apdoroti visą informaciją, kurią stebi. Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas. Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai.

Kalbos ir socialinės raidos ypatumai

Nuo pat gimimo kūdikis pradeda bendrauti be žodžių - išmoksta šypsotis. Maždaug 5-6 mėnesių augantis kūdikis guguoja vis įmantriau ir eksperimentuoja su balso skleidžiamais garsais - jau galite tikėtis ir dviskiemenių „žodžių“ - ma-ma ar te-te būna vieni pirmųjų.

8-12 mėn. Kūdikis tikrai supranta bent keletą pačių paprasčiausių žodžių - ypač tų, kurie lengvai susiejami su konkrečiais, kasdien matomais objektais ar pasikartojančiais veiksmais. Šio amžiaus kūdikiai jau pakankamai aiškiai supranta ir draudimo bei žodelio „ne“ prasmę. Išgirdęs „ne“ kūdikis ne tik suklūsta, bet ir pasižiūri į suaugusįjį, liaunasi daręs, kas jam uždrausta.

Nuo 1 metų. Vienerių metų ir vyresni mažyliai supranta daugelio žodžių prasmę ir patys taria bent kelis nesudėtingus žodžius. Kūdikiai iki 1,5 m. Kūdikiai bendravimui aktyviai naudoja ne tik pirmuosius žodelius, bet ir kūno kalbą.

Kaip padėti vaikui atsiskleisti?

• Kuo daugiau kalbėkite su kūdikiu, lieskite, glamonėkite, sūpuokite, dainuokite.
• Kūdikiui patinka ne tik klausytis jūsų balso, bet ir pačiam „kalbėti, klegėti, dainuoti, burkuoti“. Entuziastingai reaguokite į vaiko skleidžiamus garsus, veido mimikas, kartokite juos ir palaukite, kol vaikas vėl ką nors „pasakys“.
• Negailėkite mažyliui bučinių, apkabinimų, paglostymų.
• Visada sureaguokite į naujagimio verksmą.
• Stenkitės suprasti, ko kūdikiui reikia, ir būtent tai suteikti.
• Suteikite vaikui galimybių išbandyti savo jėgas, kurti ir lavintis. Pasirūpinkite, kad vaikas turėtų įvairių formų, dydžių, spalvų, jo amžiui tinkamų žaislų, žaidimų. Taip pat vaikui įdomūs ir buityje naudojami daiktai, pvz.: mediniai šaukštai, plastikiniai indai, puodeliai.
• Kalbėkitės su vaiku ir reaguokite į jo skleidžiamus garsus. Tai padeda mokytis socialinių kalbos ir bendravimo aspektų. Kartokite vaiko skleidžiamus garsus, įterpkite naujų garsų bei paprastų žodžių. Pastebėsite, kaip vaikas bando jus pakartoti.
• Supažindinkite mažylį su knygomis. Patartina skaityti kiekvieną dieną. Kai skaitote, įvardykite objektų, žmonių, gyvūnų pavadinimus ir parodykite juos paveikslėlyje, pademonstruokite kokius garsus jie skleidžia. Parinkite paprastas knygas, kuriose yra daug nesudėtingų paveikslėlių.

Gali prasidėti atsiskyrimo nerimas. Kūdikis gali sunerimti, pamatęs jam nepažįstamą žmogų, pasilikęs su aukle, ar kai jūs tiesiog išeinate trumpam į kitą kambarį. Vaikas gali pradėti verkti, prašytis ant rankų, įsikibti į jus ir reikalauti dėmesio. Tai yra normalus elgesys šiame raidos etape. Svarbu vaikui pasakyti bei parodyti, kad jūsų išsiskyrimas yra laikinas. Vėliau toks elgesys pasireikš vis rečiau, nes vystysis vaiko kalba ir socialiniai įgūdžiai, jis išmoks nusiraminti ir supras, kad išsiskyrimas yra laikinas.

Tirta kūdikių reakcija į svetimą žmogų su nematytais žaislais per pirmuosius gyvenimo metus. Nustatyta, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimiai, matydami svetimą suaugusįjį ir nematytus žaislus, nereiškia jokių emocijų, sulaukę 4 mėn. - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais, o nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas.

Kūdikio asmenybės tipai ir kaip juos suprasti

Ar galima pagal kūdikio asmenybę nuspėti, koks bus jau ūgtelėjęs vaikelis? Mokslininkų atsakymas: „gal taip, o gal…ne”. Vis dėlto, kai kurie tyrimai rodo, kad kūdikio asmenybė nors ir ne visiškai, tačiau parodo, koks bus ir kaip elgsis ūgtelėjęs vaikas ir net suaugęs. Asmenybę formuoja ir aplinka, su kuria vaikas kuria savo santykį.

Aktyvūs kūdikiai nuolat juda, jiems viskas įdomu. Jiems reikia leisti tyrinėti aplinką, pasirinkti žaislus, kurie skatina aktyvų žaidimą, vestis juos visur su savimi, lankytis vaikų žaidimų aikštelėse ir žaidimų kambariuose. Aktyvūs kūdikiai nuolat „ieško bėdos”, todėl nepalikite jų vienų ir pasirūpinkite saugia aplinka. Vakarais būtina raminanti, pasikartojanti ėjimo miegoti rutina.

Ramūs, viskuo patenkinti kūdikiai plaukia pasroviui. Nors atrodo, kad jiems pakanka atsipalaidavusių gyvenimo ritmų, vis dėlto svarbu išlaikyti rutiną, kad jie jaustųsi saugūs. Tačiau nereikia ir perlenkti lazdos: svarbiausia, kad dienos ritmas iš esmės būtų nuspėjamas. Nepamirškite, kad net ir ramiam vaikui reikia jūsų dėmesio ir fizinio aktyvumo.

Jautrūs kūdikiai jautriai reaguoja į aplinkos stimulus: pravirksta, jei išgirsta didelį triukšmą ar staigų garsą, „malasi”, nes jam nepatogūs rūbai. Jie susinervina, jei aplinkoje per daug kvapų, garsų ar veiksmo. Tėvams, turintiems tokį kūdikį, reikia išmokti „skaityti” jo siunčiamus signalus ir vengti situacijų, kai kūdikiui „per daug”. Jautriems vaikams lygiai taip pat reikia garsų, skonių, lytėjimo, regėjimo ir veiksmo, kurie skatintų jo raidą, tačiau viso to jiems reikia gerokai mažiau, nei, tarkim, aktyviems vaikams.

Kūdikiai, kurie niekada nebūna „iki galo” patenkinti, „išsijungia”, jei pasislenka jų ėjimo miegoti laikas, atsisako ragauti naujų patiekalų ir apsipila ašaromis horizonate pasirodžius nepažįstamam veidui. Svarbiausia - laikytis grafiko/rutinos. Tokie vaikai turi labai tikslų vidinį laikrodį ir „kaifuoja” esant struktūrai. Jeigu bijo nepažįstamųjų, prie jų reikia pratinti pamažu.

Svarbu suprasti, kad nė vienas vaikas nėra vienas ar kitas „tipas” 100 proc. Visi jie nuostabūs ir nepakartojami, kiekvienas savaip unikalus.

tags: #kas #yra #kudikis

• vertybėmis grįstas ugdymas vaikams
• visapusiškas ugdymas ir turiningas laikas „Ąžuoliuke“
• Ikimokyklinis ugdymas Ožkiniuose: svarbiausia informacija
• Apie kontraceptinį žiedą
• Nauda plaukiojant su kūdikiu