Arbatinukai, šviestuvai, plaukų džiovintuvai, telefonai, kompiuteriai… Ar skaičiavai, kiek elektros įrenginių naudoji per dieną? Kad jie veiktų reikalinga elektros srovė, kurią sukuria kryptingai judančios elektros dalelės. Elektra yra visuma reiškinių, sąlygojama elektros krūvio ir jo judėjimo.
Pasaulio pažinimas dažnai prasideda nuo esminių dalykų. Elektra yra vienas iš jų.
Atomo branduolį sudaro protonai bei neutronai, o aplink branduolį skrieja elektronai. Elektros krūvis gali būti teigiamas ir neigiamas. Mažiausia dalelė, turinti neigiamą krūvį, vadinama elektronu, o turinti teigiamą krūvį - protonu. Kryptingas, krūvį turinčių dalelių judėjimas yra vadinamas elektra.

Mūsų namų aplinkoje elektros prietaisai tampa neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, todėl svarbu suprasti, kaip veikia elektros grandinės.
Elektros srovė gali tekėti tik uždara elektros grandine, tai yra tokia, kurioje nenutrūkęs jungiamasis laidas arba įjungtas jungiklis. Kad žmonės visame pasaulyje suprastų, kas pavaizduota brėžiniuose, buvo sukurti elektros grandinės dalių sutartiniai ženklai - simboliai. Naudodami juos, galime nubraižyti elektros grandinės schemą.

Tiesa, Liutauras jau kuris laikas su jomis pažįstamas, bet tiesiog norėjome įsivardinti, kas yra maitinimo šaltiniai, kas yra laidininkai, kuriais elektra keliauja iki elektros prietaisų. Radome smagią pamoką apie elektrą, po kurios patys išsitraukėme savo turimą konstruktorių ir prisiminėme, ką galime iš jo detalių sukonstruoti.
Konstruojame elektros grandinę iš maitinimo šaltinio, laidininko, jungiklio ir elektros prietaiso. Kiek sudėtingesnė elektros grandinė, kur aš jau jums nepapasakosiu, kas čia yra. Svarbiausia, kad ji veikia, lemputė spalvas keičia, šviesolaidžiams šviesą perduoda.
Būtinos elektros srovės tekėjimo sąlygos yra trys:
Jei neįgyvendinama bent viena sąlyga, elektros srovė negali tekėti.
Laboratorinis darbas parodo, kad elektros srovės tekėjimui grandinėje reikalingas elektros šaltinis - pavyzdžiui, baterijos, uždara grandinė, kurioje viskas sujungta, ir elektrai laidi medžiaga, tokia kaip laidai su metalais. Įjungus, varikliai sukasi - tai reiškia, kad elektros srovė teka. Turint nebeuždarą elektros grandinę, elektros srovė neteka.
Vietoj laido panaudojus kitą elektros srovei laidžią medžiagą, pavyzdžiui, šaukštą, ir įgyvendinus visas sąlygas, elektros srovė taip pat teka. Galima stebėti elektros srovės tekėjimą ir elektrolituose, pavyzdžiui, citrinos sultyse.

Laidininkais vadiname tas medžiagas, kuriose yra galinčių judėti ir turinčių krūvį dalelių. Šių medžiagų varža gali labai stipriai kisti. Izoliatoriais elektra neteka. Šis skirtumas yra gyvybiškai svarbus tiek elektros sistemų veikimui, tiek saugumui.

Prieš pradedant giliau nerti į pačią elektros prigimtį, su vaikais diskutuojama apie atsinaujinančius ir neatsinaujinančius energijos šaltinius. Pasaulyje, kaip žinia, kyla ta žalioji revoliucija, tačiau mes į tai pažvelgėme pro kiek kritiškesnius akinius.
Pavyzdžiui, pažiūrėjome su vaikais, kiek resursų reikia vėjo jėgainių sparnams perdirbti, ir kiek daug vėjo turbinų sparnų yra tiesiog palaidojamos žemėje, nes perdirbti juos yra brangu. Padiskutavome ir apie kitus atsinaujinančius šaltinius, bandydami suprasti jų pliusus ir minusus. Na, o jei jūs norėsite apie atsinaujinančius šaltinius su vaikais pažiūrėti, mums patiko šie rasti filmukai lietuvių kalba.

Norint dar geriau suprasti, kas yra elektra, iš kur ji atsiranda ir kaip galime ją panaudoti, galima pasitelkti edukacinius šaltinius. Su elektros pasaulio įdomybėmis supažindina „LRT pamokėlės“, kuriose pati Elektra ir elektrikas Jonas atsako į svarbiausius klausimus.
Nemoko abejingi elektros saugumui. Beveik 96 proc. šalies tėvų moko savo vaikus apie saugų elgesį su elektra ir dauguma jų pradeda tai daryti anksti: 43 proc. šalies gyventojų apie tai kalba su vaikais iki 3 metų, o 32 proc. - kai vaikams yra 4-5 metai.
Vis tik, yra ir neraminančių faktorių. Energijos valdymo bendrovės „Eaton Electric“ padalinio Lietuvoje vadovas Edmondas Daukšas komentuoja, kad 21 proc. tėvų pradeda apie tai kalbėti su jau mokyklinio arba net paaugliško amžiaus vaikais, o 4 proc. tėvų apskritai to nedaro tikėdamiesi, kad vaikai patys išmoks saugaus elgesio su elektra.
Eksperto pastebėjimais, vaikų dažniau nemoko tie respondentai, kurie patys yra abejingi elektros saugumui ir niekada nėra tikrinę elektros instaliacijos būklės namuose. Be to, dalis tėvų nurodo, kad patiki tai ir ugdymo įstaigoms, vadinasi, atsakomybė kartais perkeliama ant svetimų pečių.
| Vaikų amžius | Tėvų, kurie moko, procentas |
|---|---|
| Iki 3 metų | 43 % |
| 4-5 metai | 32 % |
| Mokyklinis / paauglystė | 21 % |
| Niekada | 4 % |

Tokia praktika nėra pagirtina, nes elektros grėsmės vaikų tyko jiems dar nepradėjus lankyti ugdymo įstaigos. E. Daukšo teigimu, namuose vaikams gali kilti dviejų rūšių elektros pavojai: tiesioginiai ir netiesioginiai.

Siekiant apsisaugoti nuo tokių grėsmių, įvadiniame namų elektros skydelyje turi būti sumontuoti atitinkami sprendimai. Jeigu skydelyje yra priskirti automatiniai jungikliai ir nuotėkio relės, minimali apsauga jau yra.
Norint apsisaugoti nuo rimtesnių grėsmių, tokių kaip elektros lankas, turėtų būti įdiegta ir lanko apsaugos įranga. Deja, dažniausiai būstuose būna tik automatiniai jungikliai, o to nepakanka. Juolab kad šiuolaikinės apsaugos reikalingos ne tik dėl žmonių saugumo, bet ir dėl namų turto tausojimo.

Rekomenduojama mokyti anksti. Visi eksperto minėti atvejai gali pasibaigti nudegimais ar elektros traumomis. Todėl tėvams svarbu užtikrinti vaikų saugumą imantis papildomų saugumo priemonių ir juos ugdant.
Vaikų psichologo, psichiatro Lino Slušnio teigimu, pradėti apie tai kalbėti galima jau su dvimečiais. Vos išmokę vaikščioti, jie pradeda domėtis elektros lizdais, taip pat greitai perpranta, kaip kraunami išmanieji telefonai, ir patys nori tai išmėginti.
Jo teigimu, dažniausiai tokiose situacijose tinkami du būdai: kalbėjimas apie saugumą bei galimus pavojus ir iliustracijos. Pastarosios itin svarbios, siekiant atžaloms parodyti, kas nutinka, jei elgiamasi nesaugiai.
Atsižvelgiant į vaikų amžių, L. Slušnys rekomenduoja skirtingus mokymo būdus:

Eksperto teigimu, kalbėjimas apie elektros grėsmes nėra vaikų gąsdinimas - tai pasekmių aiškinimas. Mažieji tokių dalykų neišsigąsta - jei nuolat su jais kalbame apie saugumą, tai jie net ir kitiems vaikams papasakoja, kaip gali nutikti. Tai nereiškia, kad pakalbėjus jie 100 proc. niekada to nepabandys, bet rizika sumažėja.
Jeigu yra gąsdinami, vaikai nebūtinai supranta, ar tas pavojus realus, ir jiems norisi pabandyti, kaip tai atrodo realybėje. Todėl grasinimai šiuo atveju neveikia. Tačiau kalbėti šia tema būtina, nes jei galvosime, kad vaikas išmoks savaime, tai tokios pamokos brangiai kainuos.