Nėštumo nutraukimas, kitaip dar vadinamas abortu, yra sudėtingas ir daugialypis procesas, apimantis tiek medicininius, tiek socialinius, tiek etinius aspektus. Tai apibrėžiama kaip embriono ar vaisiaus sunaikinimas moters gimdoje chirurginiu būdu ar medikamentinėmis priemonėmis.
Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje kasmet nutraukiama apie 3 tūkstančius nėštumų, tačiau pastaraisiais metais pastebima tendencija mažėti atliekamų abortų skaičiui.
Nėštumo nutraukimo būdas ir procedūros sudėtingumas priklauso nuo nėštumo trukmės. Kuo nėštumas ankstyvesnis, tuo procedūra paprastesnė ir greitesnė.
Gydytojas prieš procedūrą papasakoja apie jos eigą, galimas rizikas ir moters savijautą po jos.

Po chirurginio aborto, esant Rh(-) kraujo grupei, suleidžiamas antirezus D imunoglobulinas, siekiant išvengti kraujo grupių konflikto būsimų nėštumų metu.
Po 1-2 savaičių po chirurginio aborto būtinas pakartotinis apsilankymas pas gydytoją ginekologą, kuris patikrins, ar nekilo komplikacijų ir gimda išsivalė tinkamai.
Siekiant sumažinti infekcijų riziką, po nėštumo nutraukimo moteriai 2-3 savaites rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių, o po to dar bent 1 mėnesį.
Jei nėštumą pageidauja nutraukti nepilnametė iki 16 metų, būtinas raštiškas vieno iš tėvų, įtėvių ar globėjų sutikimas.
Svarbu žinoti, kad nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl moterims už paslaugą reikia mokėti pačioms.
Nors abortai atliekami ir kai kuriose valstybinėse poliklinikose, dėl didesnio operatyvumo moterys dažniau renkasi privačias klinikas. Nėštumo nutraukimo kainos jose labai skiriasi priklausomai nuo nėštumo trukmės - kuo didesnis gestacinis amžius, tuo brangesnė operacija.

Dažniausiai medicinos įstaigoje atliktas abortas praeina be didelių komplikacijų ir neturi neigiamos įtakos moters sveikatai ar reprodukcinėms funkcijoms.
Tačiau, kaip ir bet kuri medicininė procedūra, abortas gali turėti rizikų:
Pirmasis nėštumo nutraukimas gali būti susijęs su didesne komplikacijų rizika, audinių pažeidimais, ypač gimdos kaklelio. Juo vėlesnėje nėštumo stadijoje atliekamas abortas, juo didesnė komplikacijų rizika.

Dėl aborto moteris gali jausti kaltę, patirti nervinius ir psichikos sutrikimus, depresiją. Tačiau tyrimai rodo, kad ilgalaikiai neigiami psichologiniai padariniai nėra visuotinai paplitę.
Visuomenėje abortas vertinamas labai prieštaringai. Vieninga nuomonė, nuo kurios nėštumo stadijos pradėti laikyti atskiru individo pradžią, nėra pasiekta. Dalis žmonių abortą laiko žmogžudyste, kiti - pateisina kaip moters teisę pasirinkti, ką daryti su savo kūnu, ar kaip logišką sprendimą panaikinti nepageidaujamas užuomazgas.
Apklausos rodo, kad didžioji dalis lietuvių abortą pateisina tam tikrais atvejais - dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ar kitų priežasčių.
Legalus abortas atliekamas tik medicinos įstaigoje ir gydytojo. Kitos procedūros vadinamos kriminaliniais abortais ir kelia papildomus pavojus nėščiajai.