Dantų vystymasis ir priežiūra: nuo pieninių iki nuolatinių
Dantys (lot. dentes) - burnos ertmės organas, sudarytas iš vainiko, kaklelio ir šaknies. Vainikas matomas burnos ertmėje, kaklelis yra trumpa tarpinė dalis, o šaknis įsiterpusi žandikaulio alveolėse. Dantys sudaryti iš dentino, vainikas padengtas emaliu, o kaklelis ir šaknis - plonu cemento sluoksniu. Jungiamojo audinio skaidulos, vadinamos periodontu, tvirtai laiko dantis žandikaulio duobutėse.
Žmogus yra heterodontas, t. y., jo dantys yra nevienodos formos, dydžio ir funkcijos. Išskiriami šie dantų tipai: kandžiai (incisivi), iltiniai (canini), kapliai (premolares) ir krūminiai (molares). Kandžių vainikas kalto formos, o šaknis suploto kūgio formos. Iltinių dantų vainikas ir šaknis turi kūgio formą. Kapliai yra stambesni už kandžius ir iltis, jų vainikas dvigumburis, o šaknis dažnai būna dvišakė ar kūgio formos. Krūminiai dantys yra stambiausi, su trimis gumburėliais vainike ir atitinkamai dvišakėmis ar trišakėmis šaknimis.
Žmogus yra difiodontas, t. y., jo dantys kinta. Paprastai nuo 6-8 mėnesio kūdikiams ima dygti 20 pieninių dantų (dentes decidui). Nuo 7 metų, išstumdami pieninius dantis, ima dygti 28 pastovieji dantys (dentes permanentes). Vėliau, 18-25 metų amžiuje, gali dygti tretieji krūminiai dantys, dar vadinami protiniais dantimis (dentes serotini). Nors laikoma, kad žmogus turi 32 pastoviuosius dantis, protiniai dantys dažnai būna anomališki, neišdygsta arba neturi funkcijos.
Pastovieji dantys kartu su žandikaulių dantinėmis ataugomis sudaro viršutinių ir apatinių dantų lankus. Sukandus dantys susiglaudžia, sudarydami sąkandį (oclusio). Dažniausiai pasitaiko priekinis (ortognatinis) sąkandis, rečiau - atvirkštinis (prognatinis). Kitos sąkandžio formos laikomos patologinėmis.
Viršutinio dešiniojo kvadranto dantys žymimi skaičiumi 1, kairiojo - 2, apatinio kairiojo - 3, dešiniojo - 4. Pieniniai dantys žymimi skaičiumi 5.
Dantų evoliucija ir pokyčiai
Per pastaruosius kelis dešimtmečius odontologija smarkiai evoliucionavo, pereidama nuo pasekmių gydymo prie prevencinės odontologijos. Tačiau ir pats žmogaus organizmas, ypač dantys, smarkiai keitėsi bėgant laikui. Archeologiniai tyrimai rodo, kad šiuolaikiniai žmonės turi mažesnius žandikaulius ir dantis, palyginti su mūsų protėviais. Ypač pastebimas skirtumas iltinių dantų dydyje ir dantų dilimo mastelyje. Senovės žmonių dantys dažnai buvo stipriai nudilę net iki šaknų.
Mokslininkai, tyrinėdami žmogaus dantų evoliuciją ir DNR pėdsakus iš dantų fosilijų, nustatė, kad ūkininkavimo pradžia ir padidėjęs miežių bei kviečių suvartojimas lėmė didelius bakterijų DNR pokyčius ir dantenų ligų plitimą. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad šiuolaikiniai žmonės patiria net 4 kartus didesnį vitamino D trūkumą nei mūsų ankstyvieji protėviai, tikėtina, dėl mažesnio buvimo saulėje ir didesnio drabužių dėvėjimo.
Dantų evoliucija palietė ir protinius dantis. Šiuolaikinių žmonių žandikauliuose dažnai trūksta vietos šiems papildomiems dantims, todėl jie gali sukelti daug problemų. Manoma, kad mūsų protėviai protinius dantis naudojo kietesniam maistui, tokiems kaip mėsa, šaknys ir riešutai, kramtyti, todėl reikėjo stipresnės kramtomosios jėgos ir daugiau dantų.
Nors dėl pakitusios mitybos ir maisto produktų dantų ėduonis mus kamuoja dažniau nei protėvius, šiuolaikinės technologijos leidžia atstatyti net ir prarastus dantis bei efektyviai malšinti dantų skausmą.
Pirmieji kūdikio dantukai: ką reikėtų žinoti?
Pirmieji kūdikio dantukai dažniausiai pradeda dygti 4-7 mėnesį. Pirmieji pasirodo du apatiniai priekiniai kandžiai. Dantukų dygimo tvarka ir laikas gali skirtis, tačiau maždaug per dvejus metus išdygsta visi 20 pieninių dantų.
Dantukų dygimas gali būti nemalonus procesas, kurio metu kūdikis gali daug verkti ir būti irzlus. Siekiant palengvinti šiuos pojūčius, rekomenduojama naudoti specialius žiedus-kramtukus, leisti kūdikiui čiulpti vėsų kramtuką ar drėgną rankšluostuko kraštą. Taip pat galima švelniai trinti dantenas ir, esant poreikiui, naudoti specialius vaistus, palengvinančius dantų dygimo skausmą.
Pieninių dantukų dygimo eiliškumas
- Centrinės kandžių poros apačioje ir viršuje.
- Šoniniai kandžiai.
- Iltys.
- Krūminiai dantys.
Svarbu žinoti, kad šis eiliškumas nėra griežtas, ir dantukai kiekvienam vaikui gali išdygti skirtingu metu, priklausomai nuo genetikos ir kaulų struktūros.
Burnos higienos įpročių formavimas nuo mažens
Burnos ertmės sveikata daugiausiai priklauso nuo asmens burnos higienos įgūdžių viso gyvenimo metu. Vaikų burnos sveikatos priežiūros įpročius reikėtų pradėti formuoti išdygus pirmajam dantukui.
Vos tik pro dantenas prasikala pirmojo dantuko viršūnėlė, rekomenduojama jį valyti specialiu antpirščiu su šereliais, kuris tinka ir dantenoms masažuoti. Kai dantukas išdygsta visas, pradedama naudoti dantų pasta - ne daugiau kaip ryžio grūdo dydžio rutuliuką vaikams iki trejų metų, vėliau - žirnio dydžio gumulėlį.
Vaikams iki trejų metų rekomenduojama naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm fluoro, stiprinančio dantų emalį. Jei dantukai jau pažeisti, fluoro kiekis gali siekti 1000 ppm. Valyti dantukus reikėtų du kartus per dieną maždaug po dvi minutes.
Mama ar kitas suaugęs asmuo turėtų valyti dantukus tol, kol vaikas išmoksta pats, maždaug apie šeštuosius metus, kai jis pradeda mokėti išsiskalauti burną ir išspjauti. Visada svarbu stebėti, ar nėra dantukų pažeidimo žymių - rudų ar baltų dėmelių, taškelių, įdubimų.
Dantų šepetėlį mažyliui reikėtų keisti kas 3-4 mėnesius arba dažniau, jei jis pažeistas. Pirmą kartą pas odontologą rekomenduojama apsilankyti išdygus pirmajam dantukui, bet ne vėliau, nei vaikui sueis vieneri metai. Pirmasis susitikimas visuomet būna žaidybinės formos.
Dažniausios klaidos ir patarimai
- Saldumynai ir saldūs gėrimai: Didžiausią neigiamą įtaką vaikų burnos sveikatai daro saldumynai, dažnas užkandžiavimas, limonadai, sultys ir lipnus maistas. Jie sudaro apnašas ant dantų, kurios ilgai laikantis pradeda gesti dantų emalis.
- Gėrimai iš buteliuko ar puodelio su snapeliu: Jei mažylis prieš užmigdamas geria iš buteliuko ar puodelio su snapeliu, buteliuką reikėtų paimti iš karto, kai tik jis baigs gerti. Niekada nepalikite kūdikio užmigti su buteliuku burnoje, nes tai didina užspringimo riziką, gali sukelti ausies infekciją ir skatina dantų kariesą.
- Čiulptukas ir piršto čiulpimas: Jei vaikas nustos čiulpti pirštą ar čiulptuką iki 5-5,5 metų, sąkandžio pokyčiai bus grįžtami. Pastebėjus netipinius reiškinius, rekomenduojama pasikonsultuoti su pediatru.
- Pieninių dantų gydymas: Mitas, kad nereikia gydyti pieninių dantų, yra neteisingas. Pieniniai dantukai vaikui tarnauja nuo pusės metukų iki dešimties-dvylikos metų ir yra svarbūs taisyklingo sąkandžio formavimuisi.
Pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys ir silantai
Pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys paprastai išdygsta apie šeštuosius-septintuosius gyvenimo metus. Šie dantys yra itin greitai pažeidžiami, nes jų paviršiaus vagelės būna ne visiškai mineralizuotos, o vaikai dar nemoka kokybiškai išsivalyti dantukų.
Rekomenduojama pirmuosius krūminius dantis vos išdygus dengti silantais. Silantas yra specialus hermetikas, užpildantis vageles ir išskiriantis fluoro jonus, kurie stiprina emalį ir daro jį atsparesnį ėduoniui. Dantų padengimo silantu procedūra yra trumpa, neskausminga ir labai efektyvi.
Dantukų karalystės paslaptis – pasaka vaikams
Silantai gali būti naudojami ir yra reikalingi ne visada. Jei dantukai jau yra pažeisti ėduonies, juos pirmiausia reikia išgydyti.
Dantukų fėjos mitas ir jo kilmė
Istorija apie dantukų fėją, kuri mainais už iškritusį pieninį dantį palieka dovanėlę ar pinigų, yra gana naujas reiškinys, pirmą kartą pasirodęs 1927 metais vienoje vaikiškoje knygelėje. Tačiau ritualai, susiję su pirmųjų dantų atsikratymu, siekia seniausius laikus.
Įvairiose kultūrose egzistavo įvairūs ritualai: dantis būdavo metamas į saulę, ugnį, pelės urvelį, užkasamas ar paslepiamas. Dažniausiai dantis siūlytas kaip auka pelei ar žiurkei, tikintis, kad nauji dantys bus stiprūs ir aštrūs kaip graužiko. Prancūzų vaikai turi savo La Petite Souris (Mažąjį peliuką), o ispaniškai kalbančiose šalyse - Ratóncito Pérez (peliuką Perez).
Dantukų fėja, kaip ji suprantama Amerikoje, sujungia du veikėjus: pelytę, atliekančią dantuko ir monetos apkeitimo ritualą, ir gerąją fėją, tradicinę Europos mitinę būtybę. Ši tradicija teikia vaikams paguodą ir paramą per gana gąsdinantį laikotarpį, kai krenta pieniniai dantys.
Dantukų fėja tapo populiari kultūroje, pasirodo knygose, animaciniuose filmuose ir komedijose. Tėvai dažniausiai teigiamai vertina šią mistinę būtybę, nes ji padeda vaikams lengviau priimti dantų praradimą ir pereiti į suaugusiųjų pasaulį.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
