Kas sukelia stresą neišnešiotam kūdikiui ir kaip jam padėti

Neišnešioti kūdikiai, gimę anksčiau laiko, susiduria su daugybe iššūkių, kurie gali sukelti didelį stresą. Jų organizmas dar nėra pilnai subrendęs ir nepasiruošęs savarankiškam gyvenimui už motinos įsčių. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius streso veiksnius, darančius įtaką neišnešiotiems kūdikiams, ir veiksmingas strategijas, padedančias sumažinti jų patiriamą stresą bei užtikrinti geriausią įmanomą priežiūrą.

Medicininės problemos, sukeliančios stresą

Dėl nebrandumo neišnešioti naujagimiai yra labiau pažeidžiami įvairioms ligoms ir būklėms, kurios kelia grėsmę jų gyvybei ir vystymuisi.

Ankstyvas naujagimių sepsis

Ankstyvas naujagimių sepsis yra viena dažniausių naujagimio sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, kasmet nuo sepsio pasaulyje miršta daugiau nei 1 milijonas naujagimių, 42% iš jų per pirmą gyvenimo savaitę.

Dažniausias ankstyvos naujagimių infekcijos sukėlėjas yra B grupės streptokokas (BGS), dažnai randamas moterų virškinamajame trakte ir/ar makštyje. Ar galima apsaugoti naujagimį nuo užsikrėtimo? Taip. Žinant, kad gimdanti moteris yra BGS nešiotoja, stacionare jai bus skirti antibiotikai, galintys pilnai ar iš dalies apsaugoti naujagimį.

Kokie yra ankstyvi sepsio (infekcijos) simptomai naujagimiams? Kūno temperatūros kitimai - aukšta arba žema, kvėpavimo sunkumai, širdies ritmo pakitimai ir vangumas. Pastebėjus šiuos požymius, būtina kviesti naujagimių gydytoją ar slaugytoją. Sergantiems naujagimiams gydytojai paskirs antibiotikus, kurie bus švirkščiami į veną per kateterį. Naujagimiai, kaip ir visi žmonės, jaučia baimę ir skausmą, todėl tyrimų ėmimo ir procedūrų atlikimo metu bus taikomos visos įmanomos medikamentinės ir nemedikamentinės nuskausminimo priemonės.

Hemoraginė liga ir vitamino K svarba

Vitaminas K yra labai svarbus sudėtingos kraujo krešėjimo sistemos faktorius, ypač naujagimystės laikotarpiu. Nėštumo metu pro placentą į vaisiaus organizmą vitamino K patenka labai mažai, jo atsargos tik gimusio naujagimio kepenyse yra labai mažos, todėl rizika kraujuoti po gimimo yra labai didelė, jei naujagimiui vitamino K neskiriama.

Yra keli šio vitamino poreikį organizme patenkinantys būdai. Pirmasis, netinkantis naujagimiams ir pirmų šešių mėnesių kūdikiams, yra valgant žalias daržoves, pvz., špinatus, brokolius. Antrasis - vitamino K sintezė, kuri vyksta žarnyną kolonizavusiose Bifidum bakterijose ir bakteroiduose. Naujagimių žarnyne bakterijų atsiranda per pirmąsias gyvenimo savaites, todėl pirmomis dienomis po gimimo vitamino K organizme trūksta ir dėl jo trūkumo gali prasidėti kraujavimas. Motinos piene vitamino K kiekis yra labai nedidelis, dažnai nepakankamas, todėl žindomi naujagimiai turi gauti jo papildomai.

Kokie yra šios ligos simptomai? Dažniausiai bendroji naujagimių būklė būna palyginti gera, net jei kraujuoja iš virškinimo trakto, nosies, virkštelės. Grėsmingesnė situacija būna tada, kai kraujuoti pradeda į smegenis, tuomet gali prasidėti traukuliai, trikti naujagimio kvėpavimas ir kitos gyvybinės funkcijos. Kaip galima išvengti hemoraginės naujagimių ligos? Skiriant profilaktiškai vitamino K naujagimiams tuoj pat po gimimo, dažniausiai kraujavimo pavyksta išvengti.

Gelta

Jei pastebėtumėte, kad naujagimio oda dar geltona, jo šlapimas tamsus, išmatos šviesėja, tuoj pat kreipkitės į gydytoją, nes minėti požymiai gali būti dėl įgimtos kepenų ligos ar kitų organizmo sistemų pažeidimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei 2-3 savaičių naujagimis tampa vangus, pradeda gausiai atpylinėti, neauga jo svoris, odoje pastebima ryškėjanti gelta, atsiranda kraujosruvų.

Užsitęsus geltai, šeimos gydytojas ištirs bendro ir tiesioginio bilirubino kiekį naujagimio kraujyje. Jei naujagimio būklė gera, jo bilirubino kiekis neviršija amžiui leistinos ribos, greičiausiai tai motinos pieno sukelta gelta, kuri praeina savaime negydoma. Jei tiesioginio bilirubino kiekis viršija leistinas normas, būtinas išsamus naujagimio ištyrimas dėl galimo įgimto ar kitų ligų sukelto kepenų pažeidimo. Tuomet šeimos gydytojas nusiųs naujagimį specialiam ištyrimui į ligoninę. Atlikus tyrimus, gydytojas informuos apie tolesnį stebėjimą, įtarus, kad naujagimis serga, informuos apie gydymą, kurio trukmė priklausys nuo nustatytos ligos priežasties. Jei įtariama, kad yra įgimta kepenų ir tulžies latakų liga, labai svarbu kuo anksčiau (iki 1,5 mėn. amžiaus) nustatyti jos priežastis, prireikus - chirurginiu būdu šalinti sutrikimus, nes pavėlavus galimas sunkus ir nepraeinantis kepenų pažeidimas. Nenustačius įgimtų kepenų pažeidimų, tiesioginė naujagimio hiperbilirubinemija gydoma vaistais.

Anemija (mažakraujystė)

Anemija (mažakraujystė) yra būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Anemija išsivysto, kai kaulų čiulpai gamina per mažai eritrocitų ir/ar hemoglobino, kai eritrocitai kraujagyslėse per greitai suyra arba nukraujavus.

Kaulų čiulpuose per pirmasias 3-4 savaites po gimimo raudonųjų kraujo kūnelių gamyba nevyksta, todėl jų kiekis per pirmuosius du - tris gyvenimo mėnesius laipsniškai mažėja. Tai vadinama fiziologine mažakraujyste. Ji negydoma. Anksčiau laiko gimę naujagimiai nespėjo nėštumo metu sukaupti pakankamo geležies kiekio, dėl to jiems anksčiau ir dažniau gali būti stebimi mažakraujystės požymiai.

Kokie yra mažakraujystės požymiai? Blyški oda, nuovargis, dažnas kvėpavimas, širdies ritmo pakitimai, kvėpavimo sustojimai, atsiranda deguonies poreikis, nustoja augti svoris. Sunkesniais atvejais gydymui taikoma eritrocitų masės transfuzija. Išnešioti naujagimiai turi pakankamas geležies atsargas iki 4 mėn. Atidėtas virkštelės perspaudimas taip pat padeda sukaupti geležies atsargas.

Apnėja (kvėpavimo pauzės)

Naujagimių apnėja - kvėpavimo pauzė, ilgesnė kaip 15 sek. išnešiotiems naujagimiams, ilgesnė kaip 20 sek. neišnešiotiems naujagimiams, su deguonies kiekio kraujyje sumažėjimu ir/ar širdies susitraukimo suretėjimu (bradikardija). Išnešiotiems naujagimiams apnėja yra reta, tačiau ji visada yra patologinis simptomas. Gali būti infekcijos, sunkios asfiksijos, kraujavimo į kaukolės vidų ar insulto, motinos vartotų narkotikų depresijos klinikinė išraiška.

Neišnešiotų naujagimių apnėjos dažnis maždaug 25%. Apnėjos atvejų dažnėja mažėjant naujagimio gestaciniam amžiui. Tai susiję su morfologiniu, anatominiu ir funkciniu neišnešioto naujagimio kvėpavimo centro smegenyse, kvėpavimo ir kitų organų bei sistemų nebrandumu.

Įvykus apnėjai, naujagimiui reikia teikti skubią pagalbą. Naujagimiams, gimusiems po 28 nėštumo savaitės, apnėja paprastai praeina maždaug 37 postkoncepcinio amžiaus savaitę. Naujagimiams, gimusiems iki 28 savaičių, apnėja dažnai tęsiasi ilgiau. Profilaktikai rekomenduojama kontroliuoti galvos ir kaklo padėties, vengti per didelio kaklo lenkimo arba ištiesimo, dėl kurio sumažėja viršutinių kvėpavimo takų praeinamumas. Taip pat rekomenduojama kontroliuoti ir išlaikyti nosies landų praeinamumą.

Hipoksija ir asfiksija

Hipoksija - tai deguonies naujagimio organizme trūkumas, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu. Hipoksija pasireiškia dėl nepakankamo naujagimio audinių ir smegenų aprūpinimo deguonimi. Dėl deguonies stokos slopinama širdies, plaučių ir kitų vidaus organų veikla, todėl tik gimęs naujagimis nekvėpuoja, jo širdis plaka lėtai.

Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas. Gimdymo metu dalyvauja personalas, gebantis įvertinti asfiksijos bei hipoksijos riziką. Jeigu yra asfiksijos ar hipoksijos rizikos veiksnių, gimdymo metu visada dalyvauja medikų komanda, mokanti kvalifikuotai gaivinti naujagimį. Gaivinimo gali prireikti dėl gimdymo komplikacijų (skersinė vaisiaus padėtis ar kojinė pirmeiga), vaisiaus dangalų infekcijos, blogo kvapo ar vaisiaus vandenų su mekonijumi, motinai skirtų narkotinių medikamentų. Jiems dažna įgimta infekcija.

Kiekvienas tolesnis gaivinimo veiksmas atliekamas vertinant naujagimio būklę kas 30 sek. Gaivinimas gali būti nutrauktas, jei širdis nepradeda plakti daugiau kaip po 10 min. Po gaivinimo, jei prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos arba krūtinės ląstos paspaudimų bei medikamentų, naujagimio būklė gali išlikti labai sunki. Naujagimis nepradedamas gaivinti, jei jis gimsta mažesnio kaip 22 savaičių gestacinio amžiaus arba jis sveria mažiau kaip 500 g, nes tokie naujagimiai neturi galimybės išgyventi dėl plaučių ir kitų organų nebrandumo.

Asfiksija ar hipoksija gali pažeisti visą naujagimio organizmą, todėl po gaivinimo atliekama įvairių tyrimų pažeidimo sunkumui nustatyti: vertinama neurologinė būklė, atliekamas ultragarsinis galvos smegenų tyrimas, tiriama kepenų ir inkstų veikla, nustatomas kraujo krešumas, gliukozės kiekis kraujyje, stebimas šlapinimasis ir tuštinimasis, daroma elektrokardiograma ir elektroencefalograma. Jeigu atsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių, naujagimiui gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dažniausiai naujagimiui skiriama skysčių infuzija į veną, palaikanti normalų metabolizmą, gerinanti širdies ir inkstų veiklą. Pirmas paras naujagimiui skiriamos maisto medžiagos į veną. Siekiant sumažinti smegenų pažeidimus, atliekama gydomasis kūno temperatūros mažinimas. Įrodyta, kad kūno temperatūros mažinimas po gaivinimo sumažina naujagimių, kuriems gimstant pasireiškė asfiksija, galvos smegenų pažeidimą. Kūno temperatūros sumažinimas 3-5 °C lėtina medžiagų apykaitą smegenų ląstelėse ir taip stabdo deguonies trūkumo smegenyse pradėtus pakitimus. Gydomasis kūno temperatūros mažinimas turi būti pradedamas kuo greičiau po gaivinimo. Jo metu naujagimis paguldomas ant specialaus šaldymo čiužinio, kuris atšaldo jį iki reikiamos temperatūros. Čiužinys yra pripildytas skysčio, kuris gali būti šaldomas ir šildomas. Gydomojo kūno temperatūros mažinimo metu sumažinama naujagimio kūno temperatūra nuo normalios (37 °C) iki 33.5 °C. Tokia temperatūra palaikoma 3 paras (72 val). Po to naujagimis lėtai sušildomas iki normalios temperatūros, toliau stebima jo būklė. Gydomasis kūno temperatūros sumažinimas gali sukelti arterinio kraujo spaudimo svyravimus, širdies ritmo sutrikimus, kraujavimą ar krešėjimo sutrikimus, gliukozės ir elektrolitų koncentracijos svyravimus kraujyje, odos pažeidimus.

Ne visuomet galima tiksliai nustatyti, kas gimstančiam naujagimiui sukėlė asfiksiją, bet žinoma, kad deguonies trūkumas smegenyse gali sukelti smegenų pažeidimą, kuris gali būti labai didelis, todėl naujagimis gali neišgyventi. Jei naujagimis po asfiksijos išgyvena, yra pavojus, kad jis gali būti neįgalus.

Aplinkos ir priežiūros sukeltas stresas

Neišnešioti naujagimiai, nors ir jautrūs, vis dėlto yra mažas, bet žmogus, turintis emocijas, jutimus šviesai, garsui, kvapui. Todėl aplinka ir priežiūra turi būti pritaikytos jų ypatingiems poreikiams.

Oda prie odos kontaktas (Kengūros metodas)

Oda prie odos kontaktas, dar vadinamas kengūros metodu, yra itin svarbus neišnešiotiems kūdikiams. Šis metodas, pradėtas taikyti Kolumbijoje, kai trūko inkubatorių, imituoja kengūros elgesį, nešiojant jauniklius sterblėse. Motinos kūnas ir krūtys po gimimo perima motinos įsčių funkcijas - suteikia šilumą, apsaugą ir maitinimą. Odos kontaktas tarp motinos ir kūdikio yra vieta, kur patenkinami visi naujagimio poreikiai.

Odos kontakto su motina neturėjimas gali sukelti patologinę psichologinio streso būklę. Kūdikis verkia, bandydamas susigrąžinti sau tinkamą aplinką - mamą. Jei nepavyksta, kūdikis liaujasi verkęs ir nugrimzta į neviltį, siekdamas tausoti energijos likučius ir susikoncentruoti į išlikimą. Dėl to krinta jo kūno temperatūra, sulėtėja širdies ritmas, medžiagų apykaita ir išsiskiria didelis streso hormonų kiekis.

Artimas fizinis kontaktas su mama gali padėti stabilizuoti prieš laiką gimusio kūdikio širdies ritmą, temperatūrą ir kvėpavimą. Motinos krūtinės sritis yra šiltesnė už kitas kūno vietas, saugo kūdikį nuo atvėsimo, o jos temperatūra gali labai greitai pakilti arba atvėsti, priklausomai nuo kūdikio poreikių. Kūdikio ir motinos kontaktas visą parą ir maitinimas pagal poreikį yra labai naudingi smegenų vystymuisi. Per pirmas aštuonias žmogaus gyvenimo savaites odos kontaktas yra svarbiausias smegenų vystymą stimuliuojantis veiksnys. Nuolatinis fizinis kontaktas yra būtina sąlyga norint, kad tinkamai susiformuotų esminės smegenų struktūros.

Valanda po gimdymo dažnai vadinama „auksine valanda“, nes būtent šiuo laikotarpiu tarp mamos ir kūdikio lengviausiai užsimezga stiprus ryšys. Vienas svarbiausių veiksnių yra oksitocinas, dar vadinamas meilės hormonu. Uždėjus nuogą kūdikį ant motinos krūtinės, šio hormono išsiskiria daugiau nei gimdymo metu. Tyrimais nustatyta, kad oda prie odos kontaktas mažiausiai tris valandas per dieną gali net 43 proc. sumažinti kūdikio streso lygį. Oda prie odos kontaktas kūdikiams padeda ne tik lengviau užmigti, bet ir ilgiau išmiegoti. Prieš laiką gimę kūdikiai, kuriems taikomas kengūros metodas, ilgiau miega, priauga daugiau svorio, tampa judresni ir greičiau išrašomi iš ligoninės.

Kūdikiai, kurie tuoj po gimimo patiria oda prie odos kontaktą, linkę greičiau išmokti žįsti motinos pieną. Tyrimais įrodyta, kad motinų stresą po gimdymo numalšinti padeda būtent odos kontaktas su kūdikiu. Galimybė tuoj po gimdymo apkabinti, sušildyti, užuosti, bučiuoti, maitinti savo kūdikį stimuliuoja hormonus, kurie sustiprina motinišką elgesį ir gerą mamos savijautą.

Skausmas ir medicininės procedūros

Nustatyta, kad 20-24 savaičių naujagimis jaučia skausmą, tačiau ne visada turi jėgų tai parodyti. Kas kelias valandas atliekami kraujo paėmimai iš pėdutės giliai neišnešiotiems naujagimiams sukelia didelį stresą ir diskomfortą. Dažnas kraujo paėmimas patiems mažiausiems naujagimiams neretai veda prie mažakraujystės, dėl ko kartais tenka atlikti net kraujo perpylimą. Dabar yra specialios deguonies įsisavinimą padedančios stebėti transkutaninės kraujo dujų monitoravimo sistemos, kurios padeda sumažinti dūrių skaičių.

Jautrumas aplinkos dirgikliams

Neišnešiotiems naujagimiams svarbu kuo mažiau dirginti ligoninėje slaugomą kūdikį. Tyrimais įrodyta, kad įvairūs dirgikliai kenkia neišnešiotų naujagimių neurologijai. Labai svarbu, kad intensyviosios terapijos skyriuje būtų tylu, šilta, tamsu. Kuo mažiau prisilietimų prie kūdikio. Tokių naujagimių negalima sūpuoti, negalima glostyti kaip tų, kurie gimė laiku. Prisilietimai turi būti patys švelniausi, tik uždedant ranką, nes iki 26 savaitės ankstukas netoleruoja jokių prisilietimų - jam tereikia ramybės.

Tokie dirgikliai gali atsiliepti vėliau, vaikams augant - jie gali kitaip reaguoti į situacijas, būti jautresni triukšmui. Aktyvi ir geranoriška verslo atstovų parama leidžia įsigyti modernią įrangą, pavyzdžiui, neinvazinį kvėpavimo funkcijos tyrimo aparatą - kapnometrą, kuris padeda stebėti naujagimio būklę be dūrių, taip mažinant jo patiriamą stresą.

Neišnešioto naujagimio vystymosi ypatumai ir priežiūra

Anksčiau laiko gimusių naujagimių priežiūra reikalauja ypatingo dėmesio ir žinių, nes jų fiziologiniai ypatumai labai skiriasi nuo išnešiotų kūdikių.

Fizinis trapumas ir raidos etapai

Mažylis, gimęs 16-21 savaite anksčiau laiko, palyginti su kūnu, turi gana didelę galvą. Dažniausiai gimsta su plaukais, antakiais, blakstienomis. Visą kūną ir veidą dengia švelnūs lyg pūkeliai gyvaplaukiai (lanugo), kurie išnyksta po keliolikos savaičių. Kūnelis yra labai gležnas, poodinis riebalų sluoksnis dar nesusiformavęs, todėl vaikas atrodo liesas ir susiraukšlėjęs. Oda plonytė, skaidri, permatoma, per ją persišviečia kraujagyslės. Pirmąsias savaites (iki 24-26 savaitės) vaikas jautriai reaguoja į prisilietimą ir oda yra lengvai pažeidžiama - net aparatūros davikliai gali palikti mėlynių, o pleistras gali nusilupti su oda. Todėl kiekvieno šalia esančio suaugusiojo judesys, prisilietimas turi būti itin atsargus ir švelnus, o būtinos procedūros ypač atsargiai atliekamos.

Naujagimio akių vokai iš pradžių būna sulipę. Į garso ir vibracijos dirgiklius vaikutis reaguoja akių obuoliais, sumirksi sulipusiais vokais. Apie 26 nėštumo savaitę akių vokai atsiveria patys ir akys ima reaguoti į šviesą, atsiranda veido mimika. Ausytės ir jų kaušeliai yra minkšti, kadangi dar nėra susiformavusios ausų kremzlės. Rankų ir kojų nagai nesiekia pirštukų galiukų. Vaikutis visiškai neturi jėgų judėti, miega net 80% paros laiko, o visi galimi jo judesiai primena tuos, kuriuos jis darė būdamas gimdoje. Mažylis negali pats pakeisti savo kūno padėties, neturi jėgų patogiai susidėti rankų, kojų, sulenkti ar jų ištiesti dėl nepakankamo raumenų tonuso, kuris pradeda vystytis 34-36 savaitę.

Iki 28 gestacinės savaitės vaikas yra nuolat stebimas, maitinamas per zondą kas tris valandas, sauskelnės keičiamos prieš kiekvieną maitinimą. Nuolat matuojama temperatūra.

Jutiminė ir emocinė raida

Atsimerkęs naujagimis paprastai mato tik baltus ir juodus šešėlius. Tačiau ausytės jau girdi, nes klausa susiformuoja iki 24 nėštumo savaitės. Mažylis priima visą informaciją, todėl mamos balsas, kalbinimas ar net muzikos garsai jam gali patikti. Specialistai teigia, kad neišnešiotų naujagimių emocijas galima pastebėti labai anksti. Jei šypsosi per miegus, vadinasi, jaučia ką nors malonaus ir gero. Jie jaučia mamos priėjimą, supranta, kad yra mylimi.

28-29 savaitę, jei sustiprėja ir sėkmingai vystosi, duodama paragauti mamos pieno, lūpos suvilgomos mamos pienu laikant mažylį prie krūties. Nuo 37 savaitės pats bando skleisti garsus, kurie gali būti įvairiausi ir visiškai netikėti: kriuksėti, niurzgėti, šnypšti, burbuliuoti. Išalkęs jis pabus ir ims rodyti ženklus - čepsėti, pridės kumštukus prie burnos, leisdamas suprasti, kad nori valgyti. Verkia gana garsiai, ir ne tik pajutęs skausmą, išalkęs ar jausdamas drėgmę sauskelnėse, bet ir norėdamas, kad mama paimtų ant rankų.

Motinos pieno svarba ir žindymas

Motinos pienas (MP) yra vienintelis idealus naujagimio maistas. Pirmų 6 mėn. motinos piene yra visų reikiamų naujagimiui maisto, augimą skatinančių ir imunitetą stiprinančių medžiagų. MP visada yra šiltas ir šviežias, lengvai prieinamas ir atitinka naujagimio poreikius. Žindymas yra motinos ir naujagimio bendravimo pagrindas, užmezgantis fizinį ir emocinį tarpusavio ryšį visam gyvenimui. Žindymas teigiamai veikia motiną ir jos naujagimį.

Sveikas naujagimis pirmą kartą pažinda taip greitai, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val. po gimimo. Naujagimis žindomas pagal poreikį, tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis. Pirmomis paromis po gimimo naujagimiai turėtų efektyviai žįsti krūtį ne rečiau kaip 8-12 kartų per parą ir ne trumpiau kaip 30-40 min. vieną krūtį. Kuo motinos organizmas gaus daugiau signalų iš savo naujagimio, tuo sklandžiau vyks pieno gamyba, jo gausės ir susireguliuos pieno pasiūlos ir paklausos mechanizmas, pavyks išvengti pieno sąstovio (laktostazės).

Pirmas 2-5 dienas po gimdymo motinos krūtyse gaminasi priešpienis, kuriame ypač gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2-5 dienos iki 10 dienos gaminasi pereinamasis pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių nervų sistemai vystytis.

Jei naujagimis gimė per anksti arba jam nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, žindymas gali būti neįmanomas, kol naujagimis nepaaugs ir išmoks žįsti arba kol jo būklė nepagerės. Tuo atveju naujagimis maitinamas ištrauktu MP, jei reikia - pro skrandžio zondą. Neišnešiotam naujagimiui augti būtinas didesnis baltymo kiekis ir kaloringesnis maistas, todėl neretai MP reikia papildyti. Kartais kyla sunkumų žindant naujagimį, kurio liežuvio pasaitėlis yra trumpas. Naujagimis krūtį apžioja ne visai taisyklingai, todėl pažeidžiami speneliai, jie įtrūksta ir tampa skausmingi. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į veido žandikaulio chirurgus, kurie pakirps liežuvio pasaitėlį ir atlaisvins liežuvį.

Tėvų vaidmuo ir emocinė parama

Maždaug 6-7 vaikučiai iš 100 gimsta neišnešioti (nuo 22 iki 37 savaitės). Daugybė mamų patiria didžiulį kaltės jausmą pagimdžiusios neišnešiotą kūdikį, tačiau apie tai nėra lengva atvirai kalbėti. Moterys išgyvena labai sudėtingus, intensyvius jausmus, kuriuose persipina liūdesys, kaltė, pyktis, apmaudas, neviltis. Labai svarbu, kad šeima ir medikai būtų viena komanda, siekianti bendro tikslo - sveiko vaiko. Didžiulis dėmesys krypsta ir į socialinius darbuotojus bei psichologus. Pasak specialistų, mamos emocinė savijauta priklauso ir nuo to, kokios būklės yra naujagimis. Jei jis sėkmingai sveiksta, auga, viskas puikiai sekasi su gydymu - mamos nuotaikos geresnės. Labiausiai mamas įkvepia žinojimas, kad vaikutis gali išgyventi, kad jis augs sveikas, mat medicina gali padaryti tikrai daug.

Mamos vaidmuo slaugant ir prižiūrint neišnešiotą naujagimį - ypač svarbus:

• Pirmiausia reikėtų taisyklingai plautis rankas ir naudoti specialų rankų dezinfekavimo skystį arba gelį. Reikėtų kasdien keisti drabužius švariais, lauko drabužius ir avalynę palikti ligoninės rūbinėje arba specialiose spintelėse. Norint apsaugoti naujagimį nuo infekcijų, patariama nemūvėti žiedų, nesegėti kitų papuošalų, trumpai kirpti nagus ir būtinai pašalinti nagų laką.
• Stebint naujagimį išmokstama atpažinti mažylio kūno kalbą: kaip jis bendrauja, ką pasako vienais ar kitais judesiais ar verksmu, kas mažyliui patinka, o kas - ne, kada jis patenkintas ir kada jaučia diskomfortą, yra pavargęs.
• Mažyliui galima pasiūlyti pirštą - jis tvirtai į jį įsikibs, delne palaikyti jo pėdutę. Taip pat galima švelniai uždėti ranką ant galvytės, kojyčių. Glostymas, ypač per greitas ir per intensyvus, patinka ne visiems naujagimiams.
• Kol neišnešiotas naujagimis dar per mažas maudynėms, galite prausti jį lovytėje, t. y. švelniai nuplauti veidą ir kūną, išvalyti raukšles. Prausimo metu naudojamas drungnas vanduo, skiautė marlės arba vatos gabalėlis.
• Neišnešiotų naujagimių mamos dažnai baiminasi, kad nemokės pakeisti sauskelnių. Atidžiai stebėkite, kaip sauskelnes keičia slaugytoja. Patogiausia, jei jis gulės ant šono.

Nors tėvai gimus neišnešiotam naujagimiui patiria emocinį stresą, medicina šiuo metu gali padaryti tikrai daug. Apie 97-98 proc. neišnešiotukų išgyvena. Dabartinės medicinos iššūkis - kokį gydymą taikyti, kad vaikai, gimę 22-23 nėštumo savaitę, augtų kuo sveikesni. Svarbu, kad tėvai gautų tinkamą pagalbą ir palaikymą.

tags: #kas #neisnesiotui #kudikiui #sukelia #stresa

• Krikštynų dovanų idėjos
• Aktorės Eglės Jackaitės kelias
• Išsami informacija apie „Nykštuką“
• Kelių barstymo alternatyvos
• Giedriaus Surplio biografija