Pasiruošimas priešmokyklinei klasei: kas svarbiau – skaitymas ar emocijos?

Kodėl vieni penkiamečiai jau skaito ir skaičiuoja, o kitiems vis dar kyla rimtų iššūkių išsėdėti vietoje ir susikaupti? Niekam nebekyla abejonių, kad visi esame skirtingi, ir kiekvienas vaikas yra individualus, turi savo augimo tempą bei skirtingas charakterio savybes. Viso pasaulio mokytojai ir tėvai svarsto, kada geriau pradėti priešmokyklinį ugdymą - anksčiau ar vėliau. Be to, darželiuose ugdymo programos tampa vis labiau akademiškos.

Kada vaikas pasiruošęs priešmokyklinei klasei?

Šiaurės licėjaus pradinės mokyklos vadovė Inga Ražienė, vertindama vaiko pasiruošimą priešmokyklinei klasei, atkreipia dėmesį į kelis labai svarbius aspektus: socialinę-emocinę vaiko brandą ir vaiko susidomėjimą mokslu. Žingeidumas yra viena iš vaiko savybių, kviečianti svarstyti, gal jau metas į mokyklą. Tačiau I. Ražienė pabrėžia, kad įprasto vertinimo, kai mažylis pažįsta raides, geba jungti skiemenis, žino ir atpažįsta geometrines figūras, pažįsta ir suskaičiuoja kelis objektus ar geba savo vardą pasakyti paraidžiui, atlieka matematinius veiksmus, nepakanka sakyti, kad tai puikiai priešmokyklinei klasei pasiruošęs vaikas.

Svarbu ne tai, kiek vaikas yra išmokytas ar išmokęs, o kiek jis pats nori sužinoti daugiau, kiek savarankiškai ieško būdų suprasti tam tikrus elementus. Visgi, dar svarbesnis aspektas yra socialinė ir emocinė vaiko branda.

Socialinė ir emocinė vaiko branda - raktas į sėkmę

„Psichologiškai pasiruošęs vaikas bus labiau pasitikintis savimi, naujais žmonėmis, gebės geriau kontroliuoti savo elgesį ir valdyti savo emocijas“, - pasakoja I. Ražienė. Pasak jos, labai tikėtina, jog toks vaikas turės daugiau noro ir motyvacijos eiti į mokyklą ir mokytis. Svarbu stebėti vaiko socialines-emocines kompetencijas, savireguliacijos kompetencijas bei savarankiškumo įgūdžius. Pradinės mokyklos vadovė atkreipia dėmesį, kad priešmokyklinukas jau turi gebėti spręsti paprastas gyvenimiškas užduotis.

„Dažnai pasitaikanti situacija: vaikas eina su grupele kitų vaikų į valgyklą, grupė pasuka į dešinę, o užsižiūrėjęs mažylis atsilieka arba nutrepsi tiesiai. Ką daro vaikas? Ar gali ramiai sureaguoti į nepatogią situaciją ir priimti sprendimą pasivyti klasę, ar puola į ašaras, nes išsigandęs nebežino, ką daryti“, - pavyzdžiu dalijasi Šiaurės licėjaus pradinės mokyklos vadovė I. Ražienė.

Būtinos socialinės-emocinės kompetencijos priešmokyklinei klasei:

• įvardija apie save svarbiausią asmeninę informaciją, žino savo šeimos sudėtį;
• geba valdyti emocijas pritaikydami situacijose, pvz., savo pyktį gali įvardinti žodžiais, o ne veiksmais, kad ir liūdėdamas, bet ramiai atsiskiria nuo tėvų, buvimas mažiau pažįstamų žmonių draugijoje nesukelia didelio streso;
• mėgsta draugiją, geba užmegzti kontaktą su kitais vaikais ir prisijungti žaisti grupinius žaidimus, nepaisant, jog vis dar gali prireikti suaugusiojo pagalbos pasidalinant žaislais ar kitais daiktais su bendraamžiais;
• paguodžia liūdinčius ar įskaudintus;
• noriai imasi naujos veiklos, o nepasisekus iš pirmo karto, mėgina vėl;
• geba laikytis susitarimų ir taisyklių;
• vengia pavojų, pvz., šokdamas žemyn, įvertina aukščio riziką.

Savireguliacijos gebėjimai - mokymosi pagrindas

Stebėdama ir analizuodama vaikų raidą, Inga Ražienė tiki, kad ne mažiau svarbios yra ir savireguliacijos kompetencijos. Savireguliacija - tai gebėjimas savarankiškai valdyti dėmesį, elgesį ir emocijas prisitaikant prie situacijos ir reikalavimų. Savireguliacijos gebėjimai nulems, kaip vaikui seksis susikaupti ir siekti savo tikslų.

Vaikai mokosi stebėdami, atkartodami kitų elgesį. Taip pat mokosi iš to, kaip kiti reaguoja į jų veiksmus, pasirinkimus. Vaiko įgūdžiai yra glaudžiai susiję su vaiko šeima bei jo aplinka. Tėvai yra įtakingiausi vaiko įgūdžių formuotojai. Nuo mamos ir tėčio sąmoningumo bei kantrybės priklauso, kiek leista vaikui ugdytis savarankiškumą pačiam, o kiek, kad „būtų greičiau“, atimtos iš vaiko galimybės išmokti pasirūpinti savimi, atliekant tam tikras užduotis už savo vaiką. Pavyzdžiui, priešmokyklinukui jau svarbu suprasti, kad kai šalta, reikia apsirengti daugiau rūbų, kai pasidaro karšta - ar užteks tik prasisegti striukės užtrauktuką, ar reikia ją visiškai nusirengti? Taigi, vaikui svarbu ne tik suprasti, bet priimti sprendimą ir veikti pačiam.

Svarbiausios savireguliacijos kompetencijos priešmokyklinei klasei:

• geba ilgesniam laikui koncentruoti dėmesį vienai veiklai;
• pajėgia susikaupti ir išklausyti nurodymus bei atlikti užduotį iki galo;
• geba identifikuoti savo fiziologinius poreikius ir pasirūpinti savimi;
• kilusias neigiamas emocijas išreiškia socialiai priimtinu būdu;
• pats apsirengia ir užsisega drabužius;
• geba palaukti ir išlaukti;
• susitvarko savo darbo vietą;
• užsitepa sumuštinį, įsipila atsigerti, gali pats susidėti sau priešpiečiams užkandžių.

Ne tik skaičiai ir raidės: vaiko mokslinis smalsumas

Nors socialinė ir emocinė branda laikoma prioritetu, vaiko žingeidumas ir susidomėjimas mokslu taip pat yra svarbūs. I. Ražienė atkreipia dėmesį, kad įprasto vertinimo, kai mažylis pažįsta raides, geba jungti skiemenis, žino ir atpažįsta geometrines figūras ar atlieka matematinius veiksmus, nepakanka. Svarbiau yra tai, kiek vaikas pats nori sužinoti daugiau, kiek savarankiškai ieško būdų suprasti tam tikrus elementus.

Pavyzdžiui, Šiaurės licėjuje mokytojai naudoja trijų žingsnių procesą: pasiimk popieriaus lapą, nupiešk figūrą jame ir iškirpk. Kai kurie vaikai kiekviename žingsnyje klausia, ką daryti, kaip, ar teisingai ir pan., o kiti stengiasi tai atlikti savarankiškai, kas rodo didesnį mokslinį smalsumą ir gebėjimą veikti pagal nurodymus.

Individualus vaiko pasiruošimo vertinimas

Kokybiškas ugdymas ir veikla priešmokyklinėje klasėje paruošia vaiką pokyčiams, kurie jo lauks pirmoje klasėje. I. Ražienė pasakoja, kad, turint omenyje, jog skirtingi vaikai skirtingai vystosi, reikalingas rūpestingas įvertinimas. „Juo siekiame, kad mokykloje tarp naujų klasės draugų ir naujos aplinkos vaikas galėtų kuo sklandžiau mokytis, patirti draugystės džiaugsmą ir toliau augti kartu“, - pasakoja Inga. - „Todėl svarbu matyti signalus, kurie reiškia, kad vaikas galimai dar nėra pasiruošęs, ir verta svarstyti dar kitais metais pradėti eiti į priešmokyklinę klasę.“

Jei vaiko akademiniai gebėjimai yra aukšti, bet socialinė emocinė branda yra žema, tokiems vaikams rekomenduojama dar metus sustiprėti emociškai darželio aplinkoje. Jiems būtų sunku susitvarkyti su emocijomis, laikytis ribų ir naujų susitarimų priešmokyklinėje, gali nukristi motyvacija mokytis. Tokiu atveju vaikai dažniau susiduria su sunkumais tiek mokytis, tiek sukaupti dėmesį, greičiau atsiranda nuovargis, kuris veikia imunitetą, gali prasidėti negalavimai.

Kita vertus, jei vaiko akademinis gebėjimas yra žemas, o socialinė emocinė branda yra aukšta, jeigu vaikas yra labai savarankiškas, domisi nauja informacija, galbūt dar nemoka skaityti ir skaičiuoti, bet labai domisi tuo ir puikiai jaučiasi naujoje aplinkoje, tuomet tinkamoje mokykloje toks vaikas yra labai laukiamas. Skaityti ir skaičiuoti jį išmokys, o jo asmeninės savybės ir kompetencijos dar labiau atsiskleis ir stiprins klasės emocinį lauką.

Šiaurės licėjaus pradinės mokyklos vadovė apibendrina: „Visgi sprendimą priimame tik kartu su tėvais, apsvarstydami, kiek jiems svarbu, kad vaikas komfortiškai pagal savo tempą gautų naują informaciją ir mokytųsi ar dar galėtų sustiprėti darželyje.“ Jeigu yra poreikis, tariamasi su kitais Šiaurės licėjaus specialistais, Vaiko gerovės komandos nariais, kurie atskirų susitikimų metu gali padėti įvertinti, kaip vaikas adaptuosis, kaip prireikus gebės priimti nesėkmes ir iššūkius, pasitempti ir mokytis sutarti su bendraamžiais.

Priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje: svarbi informacija tėvams

Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Nuo šio rugsėjo 1 d. priešmokyklinio ugdymo grupes privaloma lankyti visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) sukanka šešeri ir iki pirmos klasės lieka vieneri metai. Valstybė finansuoja 4 ugdymo valandas per dieną arba 20 valandų per savaitę. Mokesčiai yra tokie patys, kaip ir už darželį; tėvai moka tik už vaikų maitinimą. Savivaldybės nustatyta tvarka mokestis už vaikų išlaikymą priešmokyklinio ugdymo grupėse gali būti sumažintas 30, 50, 60 ar 80 proc., o kai kurios šeimos nuo jo gali būti atleidžiamos. Privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį, tačiau Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas. Priešmokyklinukams (taip pat ir moksleiviams) gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo iki ugdymo įstaigos paslauga, įprastai kaimuose, miesteliuose gyvenantiems vaikams.

Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą. Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros arba jungtinės, atsižvelgiant į higienos normų reikalavimus ir vaiko dienos bei ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus. Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių.

Tėvams dažnai kyla klausimų, ar lankyti priešmokyklinę klasę darželyje ar mokykloje. Papildoma vertė lankant priešmokyklinę klasę mokykloje - gerokai lengvesnė vaikų adaptacija pradinėje mokykloje: vaikas jau išmoksta gyventi mokyklos ritmu, veiklos vyksta labai panašiu tvarkaraščiu ir tempu, ugdymo programa įgyvendinama naudojant interaktyvius ir šiuolaikiškus metodus, dalyvaujant projektuose ir konferencijose kartu su kitais pradinės mokyklos mokiniais. Kai kurias dalykines pamokas veda tie patys mokytojai dalykininkai, kurie lydės vaikus ir pradinėje mokykloje. Be to, baigus priešmokyklinę klasę su tais pačiais klasės draugais, keliaujama į 1 klasę. Kita vertus, darželio priešmokyklinukai turi galimybę miegoti pogulio, kas yra aktualu aktyviems, greičiau pavargstantiems vaikams, kuriems pietų miegas tebėra reikalingas.

Atnaujintos programos akcentai

Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Ugdant būsimuosius pirmokus, ypač svarbu suformuoti socialinius gebėjimus: mokėjimą bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, susikaupti, būti pakankamai savarankiškam ir atsakingam. Į šiuos gebėjimus ir orientuota atnaujinta Bendroji priešmokyklinio ugdymo programa. Programoje ypač daug dėmesio skiriama bendrųjų vaiko gebėjimų ugdymui, tokių kaip savarankiškumo, atsakingumo, mokėjimo mokytis įvairiose situacijose, kontroliuoti savo elgesį, susitarti, susikaupti.

Ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Svarbu, kad vaikas mokėtų laikytis asmens higienos reikalavimų, ugdytųsi savitvarkos įgūdžius, žinotų, kaip elgtis gatvėje.

Atnaujintoje programoje išskiriami bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiais žmonėmis gebėjimai: draugiškumas, noras priklausyti grupei, bendrauti ir bendradarbiauti, geranoriškumas, pagarba draugui ir vyresniajam. Vaikas turėtų žinoti, kaip elgtis su nepažįstamais, gebėtų atsispirti netinkamam kitų elgesiui, ištikus nelaimei, kreiptis pagalbos. Taip pat programoje daug dėmesio skiriama nuostatoms ir gebėjimams, kurie formuoja vaiko tinkamą požiūrį į sveiką gyvenseną, į tautinį ir kultūrinį tapatumą, pilietiškumą, ugdo vaiko verslumą, kūrybiškumą, meninius gebėjimus.

Programoje labiau akcentuojamas individualizuotas ugdymas, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko patirtį, išgales, mokymosi poreikius, bei aktyvus vaiko dalyvavimas ugdymo procese. Paskutiniai metai prieš mokyklą ypač svarbūs įgūdžiams ir gebėjimams, kurie bus reikalingi tapus mokiniu, todėl didelis dėmesys skiriamas vaiko domėjimuisi knygelėmis, kūrybiškumui, atliekant įvairius darbelius, taip pat spalvinant, karpant, lipdant, konstruojant. Vaikai mokosi išsakyti savo mintis, skaityti, rašyti, skaičiuoti.

Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus.

Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, rekomendaciją apie vaiko pasiekimus.

Kaip „pasimatuoti“ mokyklą?

Net kai vaiko socialinė emocinė branda ir akademiniai gebėjimai yra aukšti ir nekyla abejonių dėl pasiruošimo mokyklai, visus būsimus priešmokyklinukus kviečiame pirmiausia „pasimatuoti“ mokyklą, o tik po to priimti sprendimą. Pavyzdžiui, „pasimatuoti“ priešmokyklinuko kėdę ir ugdyti reikalingus gebėjimus galima Šiaurės licėjaus Šeštadieninėje mokyklėlėje. Mokytojai ne tik paruošia smagias ir įtraukiančias veiklas, bet ir, žaidžiant interaktyvius judriuosius žaidimus bei grupinius užsiėmimus, vertina vaiko brandą, gebėjimus, reikalingas kompetencijas priešmokyklinei klasei. Jau po vienos dienos dalyvavimo Šeštadieninėje mokyklėlėje tėvai gali gauti grįžtamąjį ryšį ir patarimus.

tags: #ka #vaikas #turi #zinoti #eidamas #i

• Saugus fizinis aktyvumas nėštumo metu
• šeimos ryšių komedija
• Darželio "Užupiukas" patirtys
• Komfortas ir atrama besilaukiančiai mamai
• Ką apie „Skroblinuką“ mano tėveliai?