Kūdikio Šlapinimasis ir Tuštinimasis: Kiek ir Ką Tai Rodo?

„Kakutis“ ir „sysiukas“ yra vieni dažniausiai vartojamų žodžių auginant mažus vaikus. Kiekvienas naujagimis yra unikalus, tačiau egzistuoja bendros gairės, padedančios tėvams suprasti, ar jų kūdikis gauna pakankamai maisto ir ar tinkamai funkcionuoja jo organizmas. Viena iš svarbiausių stebėjimo sričių yra kūdikio šlapinimasis ir tuštinimasis. Tai yra tiesioginiai rodikliai, parodantys, kiek maisto kūdikis gauna ir kaip jo organizmas jį apdoroja.

Šlapinimosi ir Tuštinimosi Svarba

Kūdikio šlapinimasis ir tuštinimasis yra požymiai, parodantys, kiek maisto gauna kūdikis. Pakankamas ar gausus šlapinimasis ir tuštinimasis rodo, kad kūdikiui pieno pakanka. Retas, negausus šlapinimasis ir tuštinimas rodo, kad kūdikiui pieno trūksta. Šlapinimasis yra natūralus ir būtinas procesas, padedantis organizmui atsikratyti nereikalingų medžiagų.

Pirmosios Dienos: Mekonijus, Pereinamosios Išmatos ir Šlapimas

Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas, tai reikalinga, kad medikai įsitikintų, jog neužakusi analinė anga. Mekonijus - tai pirmosios vaiko išmatos. Jos būna tąsios, tamsiai žalios spalvos. Pirmas dienas naujagimis tuštinasi mekonijumi - tamsiai žaliomis, bekvapėmis, tąsiomis ir lipniomis išskyromis. Mekonijumi vaikas tuštinasi 2-3 paras.

Mekonijus - pirmosios kūdikio išmatos

Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. 4-5 dieną būna toks miksas - pereinamosios išmatos. Nuo 6-7 dienos jau būna klasikinės garstyčių spalvos išmatos. Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos).

Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 valandas. Pirmosiomis dienomis šlapinasi retai, šlapimas gali būti rausvas dėl šlapimo rūgšties kristalų. Pirmosiomis dienomis dėl medžiagų apykaitos procesų naujagimių šlapime būna daug šlapimo rūgšties. Dėl šlapimo rūgšties kristalų šlapimas nusidažo gelsvai rausvu atspalviu, o ant vystyklo tėvai gali matyti oranžines nuosėdas. Fiziologinė oligurija - per pirmąsias paras naujagimis šlapinasi nelabai daug. Iki šeštos paros turėtų būti tiek pasišlapinimų, kiek vaikui dienų (pavyzdžiui, 2 parų vaikas - 2 pasišlapinimai), o nuo šeštosios paros jau turėtų būti bent po šešis pasišlapinimus per parą.

Pirmasis kūdikio šlapimas gali būti rausvas

Šlapinimasis: Dažnumas, Spalva ir Ką Ji Rodo

Daugeliui kūdikio susilaukusių tėvų kyla visa puokštė klausimų, susijusių su mažylio šlapinimusi. Dažniausi jų - kiek šlapių sauskelnių normalu kasdien pakeisti ar kokios spalvos ir kvapo turėtų būti kūdikio šlapimas. Naujagimių šlapimo pūslė - labai maža, joje gali tilpti vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą. Naujagimis gali šlapintis 8-10 kartų per parą. Mažų vaikų šlapimo pūslė yra mažesnės talpos, todėl jie linkę šlapintis dažniau nei vyresni. Visiškai normalu, jei naujagimiui per dieną pakeičiate 4-6 šlapias sauskelnes, nors kartais gali tekti keisti sauskelnes ir kas valandą ar vos kas tris valandas. Kiekvienas vaikas bet kuriame amžiuje kasdien šlapinasi skirtingą kartų skaičių. Vaikai neturi būti mokomi sulaikyti šlapimą. Šlapimo kiekis, pašalinamas vieną ar kitą kartą, yra skirtingas ir priklauso nuo vaiko amžiaus, aplinkos temperatūros (kai daugiau prakaituojama, tada rečiau ir mažiau šlapinamasi).

Kodėl negalima kentėti, kai norite šlapintis?

Šlapimo spalva ir kvapas

Naujagimio šlapimas turėtų būti bespalvis arba šviesiai gelsvas. Tačiau jei žindote, kartais galite pastebėti nežymius spalvos pokyčius. Motinos pieno spalvą gali pakeisti tam tikri maisto produktai, maistiniai dažai, papildai ir kt. Naujagimio šlapimas pirmąją gyvenimo savaitę gali būti neintensyviai rausvas - tai yra norma. Antrąją gyvenimo savaitę jis tampa geltonos spalvos. Koncentruotas šlapimas būna labai tamsiai geltonos spalvos ir skleidžia intensyvų kvapą. Labai koncentruotame šlapime pirmosiomis gyvenimo dienomis gali būti uratų kristalų (šlapimo rūgšties kristalų). Koncentruotas šlapimas yra intensyvesnės geltonos spalvos. Toks jis būna tuomet, kai daug išprakaituojama ir mažai geriama. Maistas šlapimo spalvos nelemia. Kūdikiui gali trūkti maistinių medžiagų arba skysčių, jei šlapimas yra tamsus arba labai ryškiai geltonos spalvos, dvelkia itin aštriu (kartais žuvies) kvapu, šlapimo kristalai susigėrę į sauskelnę yra rausvi ar raudoni.

Kraujo pėdsakai šlapime ar sauskelnėse

Tiek berniukų, tiek mergaičių vystykluose gali būti šiek tiek kraujo, tačiau dėl skirtingų priežasčių. Pseudomėnesinės: Pirmosiomis gyvenimo dienomis dėl hormonų įtakos naujagimėms mergaitėms gali atsirasti kraujo atspalvio makšties išskyrų. Dėl iš mamos gautų estrogenų išsiskiriančios balkšvos išskyros iš makšties dažniausiai įvyksta pirmąją savaitę ir baigiasi per 7-10 dienų savaime. Kartais gali būti ir kraujo - tai jau vadinama naujagimių mėnesinėmis, jos gali trukti 1-3 dienas. Apipjaustymas: po apipjaustymo berniukų vystykluose gali būti šiek tiek kraujo.

Tuštinimasis: Kiekio ir Konsistencijos Pokyčiai

Naujagimis turėtų pasituštinti bent 2 kartus per parą. Jei visą dieną nesulaukiate „kakučio“, gali būti, kad vaikui trūksta pieno. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Keturių savaičių kūdikis gali tuštintis kartą per dieną ar net dieną praleisti. Tuštintis kūdikis taip pat gali pradėti rečiau, nei buvo įprasta iki 6 savaitės. Geriau atkreipkite dėmesį ne į dažnumą, bet nuoseklumą.

Tuštinimosi dažnumo skirtumai

Kodėl kai kurie žindomi kūdikiai tuštinasi taip retai, o kai kurie - net kelis kartus per dieną? Visi žmonės tuštinasi nevienodai dažnai, taip pat ir kūdikiai. Kai kurie tėvai patys padaugina kūdikio tuštinimųsi skaičių, nes skaičiuoja kiekvieną tuštinimosi porciją kaip naują tuštinimosi epizodą. Kūdikis „purptelėjo“ - iškart puola keisti sauskelnes, žinoma, tai sustabdo tuštinimosi procesą. Vos užsegus naujas sauskelnes ir aprengus, mažylis „purpteli“ vėl. Iš tiesų tai vieno tuštinimosi dvi (gali būti ir daugiau) porcijos. Todėl neverta nerimauti, jei kūdikis tuštinasi rečiau ar dažniau, nei kelių Jūsų draugių ar kaimynių vaikai.

Išmatų spalva ir konsistencija

Tamsios, juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo (vad. „melena“), raudonos žele pavidalo išmatos, šviesios, beveik baltos išmatos - tai signalai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies. Jei išmatos atrodo vandeningos ar žalsvos - tai gali reikšti viduriavimą. Mažos, akmenuko dydžio kietos išmatos gali reikšti užkietėjimą. Jei geriamas tik pradinis, liesas pienas, tada naujagimio mityba tampa nepilnaverte, nes jis gauna per mažai riebalų. Tai dažniausia nepakankamo svorio augimo priežastis, o išmatos tampa žalsvo atspalvio.

Žindymas ir jo Įtaka Šlapinimuisi bei Tuštinimuisi

Dažnas (ne rečiau kaip 8-12 kartų per parą) žindymas, kurio metu girdimas ir rijimas leidžia kūdikiui suvalgyti reikiamą pieno kiekį. Negalite žindyti per daug, bet tikrai galite žindyti per mažai. Beveik visais atvejais retesnio tuštinimosi ar nepakankamo pieno priežastis yra neefektyvus žindymas, neteisingas spenelio apžiojimas (mamos skundžiasi, kad vaikas nuolat „kabo“ prie krūties), o ne nepakankama pieno gamyba. Koreguokite apžiojimą, stebėkite, kaip dažnai naujagimis nuryja. Jei nesiseka, kol sulauksite profesionalios pagalbos, galite pieną nusitraukti ir sugirdyti iš šaukštelio ar taurelės.

Ar retas tuštinimasis rodo, kad kūdikis pasisavina visą suvalgytą mamos pieną? Taip, mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Netaisyklingas krūties apžiojimas lemia tai, kad kūdikis per ilgą laiką išžinda nedidelį pieno kiekį, nes pienas skiriasi lašais, o ne teka srovele. Tokiu atveju kūdikis būna neramus prie krūties, mamos sako, kad „vaikui nepatinka mano pienas“. NETIESA!

Maitinimo pradžioje naujagimis gauna skystą liesą pieną, kuriame gausu laktozės, o maitinimo pabaigoje - riebų. Todėl naujagimis turėtų būti žindomas iš vienos krūties pakankamai ilgai (apie 20-30 minučių), kad atitekėtų riebus pienas, ir tik tuomet perkelti prie kitos krūties, jei jis dar alkanas. Kad nebūtų sužeisti speneliai ir naujagimis galėtų efektyviai žįsti, būtina jį taisyklingai priglausti prie krūties. Motinai neturi skaudėti. PSO rekomenduoja išimtinai žindyti kūdikius iki 6 mėn. amžiaus.

Pirmą kartą kūdikis turi būti pamaitintas per pirmas dvi valandas po gimimo, o „oda prie odos“ kontaktas turi tęstis ne trumpiau nei 30 minučių. Tai laikas, reikalingas efektyviam prolaktino išsiskyrimo stimuliavimui, kad prasidėtų savalaikė motinos pieno gamyba, o naujagimis būtų apsaugotas nuo hipoglikemijos ir infekcijos. Priešpienyje gausu imunoglobulinų, vitamino A, augimo faktorių ir kt. Priešpienis turi laisvinantį poveikį ir skatina mekonijaus pasišalinimą bei yra gera naujagimių geltos profilaktika. Vėliau naujagimis maitinamas pagal poreikį, t.y. taip dažnai ir ilgai kaip jis nori. Jo apetitas stimuliuoja motinos organizmą gaminti pieną. Jei po fiziologinio svorio kritimo pradėjus augti svoriui naujagimis šlapinasi dažniau nei šešis kartus per parą, išmatos yra gelsvos spalvos, ir matosi, jog kūdikis pilnėja, vertinama, kad maisto naujagimiui pakanka.

Sauskelnių Keitimas ir Stebėjimas

Sauskelnes tyrinėti tikrai verta, o jei kyla įtarimų - konsultuokitės su medikais. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą. Kūdikiams sauskelnes reikia keisti kiekvieną kartą, kai tik pastebėjote jog jose jau yra skysčio, jos yra drėgnos (ne iš išorės, bet viduje). Tai bus ne tik maloniau, bet ir sveikiau - išvengsite iššutimų. Naujagimiams pirmosiomis savaitėmis sauskelnes keisite dažniau - mažiausiai penkis kartus po pasišlapinimo ir dukart po rimtesnio reikalo per dieną. Valykite kūdikio užpakaliuką nuo priekio užpakaliuko link.

Kūdikio sauskelnių keitimas

Jei mažylis miega, nežadinkite jo norėdami pakeisti sauskelnes. Ar turiu pažadinti vaiką vidury nakties norėdama pakeisti sauskelnę? Nebūtina to daryti, jei manote, kad tai netrukdo vaikučio miegui. Jeigu pastebėjote, kad pratekėjo - nepulkite vaikui keisti sauskelnių, jei matote, jog tai nebūtina, o kitą kartą pasirūpinkite apsaugine paklode. Nakčiai rinkitės ilgesnį sugeriamumo laiką turinčias sauskelnes. Pasistenkite jas pakeisti prie pat guldant vaikutį miegoti. Kiekvienas kūdikėlis kitoks - vieni gali išmiegoti šlapi, o kitą bet koks lašiukas išbudina.

Kaip daugelis žinome, naujagimiai išskiria tik nedidelį kiekį šlapimo, o vienkartinės sauskelnės labai gerai jį sugeria. Tad gali būti sunku atskirti, ar sauskelnės šlapios ir ar jūsų kūdikis pakankamai šlapinasi.

Kūdikio tuštinimosi ir šlapinimosi pokyčiai pirmosiomis gyvenimo savaitėmis

Amžius Tuštinimasis Šlapinimasis
Pirmos 48 val. Bent 1 kartą mekonijumi Bent 1 kartą
2-3 paros Mekonijumi
3-5 paros Pereinamosios išmatos (gali būti gleivių)
4-5 paros Pereinamosios išmatos
5-6 paros Motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos)
Nuo 6 paros Bent 6 kartus per parą
10-14 paros (prasideda) Fiziologinis kataras (skystos, gleivėtos)
Iki 6 savaitės Gali būti dažnas Gali būti dažnas
Nuo 6 savaitės Gali retėti Gali retėti, bet pagausėti
Vyresni nei 1 mėn. Gali tuštintis kartą per 7-10 dienų (jei sveikas)
Naujagimiai (bendras) 4-6 šlapios sauskelnės per dieną (vienkartinės), arba 8-10 kartų per parą
Vyresni nei 3 metų 5-6 kartus per dieną

Kada Kreiptis į Gydytoją ir Prevencija

Jei tėvai nerimauja dėl vaiko šlapinimosi dažnumo, svarbu kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks fizinį patikrinimą ir užduos klausimų apie vaiko ligos istoriją, mitybą ir šlapinimosi įpročius. Gydytojas taip pat gali užsakyti šlapimo tyrimą, kad patikrintų, ar nėra infekcijos ar kitų problemų.

P.s.: apie pieno mišiniais maitinamų kūdikių kakučius ir sysiukus teiraukitės Jūsų vaiką prižiūrinčio gydytojo.

Šlapimo organų infekcijos ir dehidratacija

Šlapimo takų infekcija gali pakeisti kūdikio šlapimo kiekį, spalvą ar kvapą. Sunerimti reikėtų, jei normaliai valgydamas ir gerdamas vaikas per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus ir daugiau nei 8 kartus. Jei taip yra nuolat, galbūt reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, pasiaiškinti priežastis, išsitirti, ar mažylis neturi šlapimo organų infekcijos. Tai būtų dar viena priežastis profilaktiškai atlikti šlapimo tyrimą. Jei kūdikis negauna pakankamai skysčių, jam gali prasidėti dehidratacija - ganėtinai pavojinga būklė. Dehidratacija pasireiškia ir sausomis lūpomis, neįprastu mieguistumu, apsnūdusiomis akimis, šaltomis rankomis ar pėdomis. Aiškiausias požymis, rodantis galimą infekciją, - išmatos tokios skystos, kad išteka per sauskelnių viršų (gulinčiam naujagimiui), susitepa nugara. Reikėtų kuo skubiau susisiekti su gydytoju, nes viduriavimas gali reikšti infekciją. Kai primaitinti įprastu maistu pradedama jaunesnius nei 5-6 mėnesių kūdikius, jų virškinimas irgi dažnai sutrinka: išmatos suskystėja, stebimi nesuvirškinto maisto likučiai, gleivės, putos.

Šlapimo tyrimai

Ar reikia profilaktiškai tirti vaikų šlapimą? Taip. Tai reikėtų padaryti kartą metuose, ypač svarbu pirmaisiais mažylio gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą, sako vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė. „Jei vaikutis serga, šlapimą tirtis reikėtų pagal poreikį. Tarkime, darželinukas skundžiasi, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis būtų nemalonu, pakyla aukšta temperatūra. Visi šie požymiai įspėja apie galimą inkstų ar šlapimo sistemos organų infekciją. Tokiu atveju tyrimas padeda tiksliai įvertinti, kokie vaistai reikalingi, leidžia stebėti ligos eigą”, - sako gydytoja A. Jankauskienė. Šlapimo tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti praėjus kelioms savaitėms po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas, - išsiaiškinama, ar bakterija neišprovokavo kokių nors pakitimų inkstuose, nesukėlė glomerulonefrito. Kartais šlapimas tiriamas ir tiesiog sunegalavus, kai gydytojui neaiški susirgimo priežastis. Tai padeda patikslinti diagnozę.

Kaip tinkamai paimti šlapimą tyrimams

Tinkamiausias ir informatyviausias yra rytinis šlapimas, geriausia, jei jis paimtas iš vidurio srovės. Prieš šlapinantis į tyrimams skirtą sterilų indelį, vaiką reikėtų apiprausti po tekančio vandens srove, geriausia - be jokio muilo ir prausiklio, mat net mažiausi šių priemonių likučiai, patekę į šlapimą, gali iškreipti tyrimo rezultatą. Tyrimams pakanka 10-20 mililitrų. Atvežti rekomenduojama per porą valandų nuo paėmimo, antraip gali būti iškreipti tyrimo rezultatai. Šlapimo nepatariama laikyti šiltoje vietoje, tarkime, vasarą karštame automobilyje. Jei nėra galimybės per karščius iš karto pristatyti šlapimo tyrimams atlikti, tam tikrą laiką jį galima laikyti šaldytuve.

Vaistinėse, medicinos prekių parduotuvėse dabar galima įgyti šlapimo surinkimo indų berniukams ir mergaitėms. Mergaitėms surinkti šlapimą sunkiau: prieš priklijuojant šlapimo surinkimo induką mergaitė turi būti apiplauta dezinfekuojančiu tirpalu (perkoštą ramunėlių nuovirą reikia leisti srove iš viršaus į apačią praskėtus didžiąsias lytines lūpas). Apiplovimui netinka kalio permanganato tirpalas. Pasitaiko ir taip, kad mažas vaikas apiplaunant pasišlapina. Jei nėra galimybių rinkti šlapimą į specialius indus, vaiką galima pasodinti ant gerai verdančiu vandeniu išplauto puoduko ar dubens. Tyrimui netinka šlapimas su išmatų priemaišomis. Šlapimo tyrimui, kuris vadinamas šlapimo pasėliu, geriausiai tinka rytinio šlapimo „vidurinė čiurkšlė“, nes ji būna mažiausiai užteršta bakterijomis, esančiomis šlapimtakio gale.

Šlapimo mėginio paėmimas kūdikiui

Šlapimo tyrimų rezultatai ir Interpretacija

Baltymai šlapime

Mamos išsigąsta nuo žodžių „šlapime yra baltymo“ arba „šlapime yra acetono“. Baltymų atsiradimo šlapime priežasčių yra daug - kad ir fiziologinis (normalus) baltymų atsiradimas. Jis nustatomas epizodiškai, o šlapime baltymo būna nedaug - iki 0,1 g/l ir jokių ligos požymių nepastebima. Tuomet gydytojas pataria šlapimo tyrimą kelis kartus pakartoti - būtina vykdyti gydytojo patarimą. Kitos baltymo atsiradimo šlapime priežastys yra karščiavimas, ūminis inkstų uždegimas (glomerulonefritas), kitos inkstų bei šlapimtakių ligos. Kai šlapimo tyrime epizodiškai aptinkama baltymo, jo būna nedaug, ir vaiko būklė yra gera - išsigąsti nereikia.

Acetonas šlapime

Acetono atsiradimas (ketonurija) aptinkamas, kai kepenyse padidėja acetono gamyba. Ją gali išprovokuoti įvairios priežastys - riebus maistas, karščiavimas, nuodingomis medžiagomis užterštas maistas, kai kurie vaistai, cukraligė. Šlapime randant acetono visuomet yra ir kitų sveikatos sutrikimo požymių. Pagal juos sprendžiama, kokia liga ir ką daryti. Sako, kad susirgus cukralige šlapimas atsiduoda antaniniais obuoliais ir yra lipnus. Taip, tai tiesa.

Kiti Svarbūs Aspektai

Fiziologinis kataras

10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Žarnyno kataras (dažnos išmatos, vandeningos, dirgina odą) prasideda nuo 10-14-osios paros ir trunka 4-6 savaites. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus. Sakoma, kad žindomiems kūdikiams viduriai nekietėja.

Tuštinimosi ir šlapinimosi įpročių ugdymas

Yra du refleksai: tuštinimosi ir šlapinimosi. Pirmiausia vaikas išmoksta pasituštinti, ir tik po to pasišlapinti į puoduką. Manoma, kad geriausia ant puoduko pradėti sodinti 10 mėnesių mažylį, nes kol jis suvokia ko iš jo norima, praeina dar 3-4 mėnesiai. Kiekvienas kūdikis yra skirtingas, kaip ir jo raida, vystymasis. Naktį keliasi šlapintis dažniausiai tie vaikai, kurie vakare prieš miegą išgeria daugiau skysčių arba prieš eidami miegoti nesuvaikšto į tualetą. Kai tik vaikas pripratinamas šlapintis į puoduką, jis turi būti įpratinamas prieš naktį pasišlapinti.

Ko nedaryti, rūpinantis vaiko šlapinimosi įpročiais

  • Nebarti, nebausti, negėdinti ir nelyginti su kitais vaikais, kurie nėra „šlapukai“.
  • Nedrausti vartoti skysčių antroje dienos pusėje.
  • Neduoti be reikalo sūraus maisto.
  • Nevaryti vaiko prieš miegą 3-4 kartus šlapintis.
  • Nekišti po paklode „specialaus pakloto“.
  • Neapginkluoti vaiko sauskelnėmis.
  • Nežadinti naktį pasišlapinti.
Tualeto mokymasis

Papildomi patarimai

Paprastesnis būdas yra po kiekvieno maitinimo kūdikį palaikyti stačiai, kad atsirūgtų, o taip pat - kelis kartus per dieną palaikyti virš kriauklės varliuko pozicijoje. Įvairūs medicininiai „prietaisai“, naudojami neprofesionalų, gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Jokios liaudiškos priemonės nėra taikomos vaikų šlapimo organų ligoms gydyti, nes neturint medicininio išsilavinimo nėra galimybių nustatyti, kokia liga serga vaikas. Bet kuri liaudies medicinos priemonė gydo ne ligą, o labiausiai jos išreikštą vieną ar kitą požymį. Nėra jokios liaudies medicinos priemonės, kuri gydytų visas šlapimo takų ligas. Kol kas nėra žinoma jokių patikimų tyrimų, kurie būtų įrodę tokio gydymo naudą.

tags: #kas #kiek #laiko #slapinasi #kudikis



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems