Daugelis jaunų mamų nerimauja, ar jų žindomas kūdikis gauna pakankamai pieno. Nėra griežtų taisyklių, kiek kartų per dieną kūdikis turi būti žindomas. Atminkite, kad pasisotinęs kūdikis pats baigia žįsti. Naujagimių skrandis labai mažytis, todėl per vieną maitinimą į jį gali tilpti tik nedidelis kiekis pieno. Jie turi būti maitinami reguliariais intervalais visą parą, kad būtų patenkinti jų mitybos poreikiai.
Gyvendamas mamos įsčiose, vaikelis “valgė” nuolat, be jokių pertraukų gaudamas maisto medžiagas savo kūno statybai ir energijos poreikiams iš mamos kraujo į savąjį per placentą. Gimęs jis maitinasi per burną, žįsdamas motinos krūtis. Naujagimio virškinimo sistema taip pat dar nestipri, skrandukas nedidelis. Todėl natūralu jam valgyti dažnai ir po nedaug. Apie pirmąsias dienas daugelis mamyčių taip ir sako: “gulėjo beveik visą laiką prilipęs - dieną ir naktį”. Taigi savaitės amžiaus naujagimiui prašytis prie krūties praėjus valandai po buvusio žindymo yra labai normalu.
Nauja maisto porcija, patekusi į skrandį, bus apvirškinta ir turės keliauti tolyn - į žarnyną. O ten dar gali būti anksčiau suvalgyto virškinamo maisto likučių. Geriau, kad jie nesimaišytų su naująja maisto porcija. Todėl anksčiau valgytas žarnyne jau virškinamas maistas turi būti pastumtas tolyn: dvylikapirštė žarna patuštinama jos turinį nustumiant į plonąją žarną, plonoji žarna patuštinama jos turinį išstumiant į storąją gaubtinę žarną, šios turinys atitinkamai pastumiamas į riestinę žarną, o ten buvusios jau susiformavusios išmatos - į tiesiąją žarną ir iš ten - lauk. Visi šie turinį tolyn stumiantys žarnų judesiai vadinami peristaltika. Jie vyksta beveik sinchroniškai visuose žarnyno segmentuose. Ir suaktyvėja kaip tik labiausiai po valgio, ar net valgant, kai skrandis “praneša” - čia apvirškintam maistui reikės keliauti toliau.

Kaip spręsti apie kūdikio sotumą ar, atvirkščiai, neprivalgymą? Gerai pavalgantys kūdikiai nemiegodami paprastai būna žvalūs ir atrodo laimingi. Ir jiems pasitaiko parėkti, tačiau riksmas kitoks negu nuo alkio silpsančio kūdikio.
Svorio augimo greitis gali būti įvairus, priklausantis ir nuo genų apspręsto medžiagų apykaitos pobūdžio, polinkio kaupti ar pašalinti suvirškintą “perteklių”. Tomis dienomis, kai nerimaujate, ar vaikeliui užteko pieno, galite skaičiuoti šlapius vystyklus arba kelnytes (sauskelnės šiuo atveju blogiau atspindės tikrovę). Ne mažiau kaip šeši pasišlapinimai per parą - tikriausiai kūdikis per tą laiką pieno gavo pakankamai. Aišku, jei vaikelis yra tik žindomas ir negauna jokių kitokių skysčių. Kita vertus, galima apsieiti ir be skaičiavimų: jei gaunamo su motinos pienu vandens, taigi ir paties pieno (nes jo sudėtis visada beveik pastovi - apie 90 proc.).
Taigi, kaip suprasti, kad mažylis alkanas? Mamai nėštumo metu krūtys “ruošiasi” maitinimui, jos didėja, didėja ir talpa mamos pienukui. Prisipildžius krūtims juntamas krūtų pilnumo-tempimo jausmas. Taigi, žindydamos mamos jaučia tempimo pojūčio sumažėjimą. Pasitelkite laikrodį, žindykite ~15-20 min iš kiekvienos krūties. Žinoma, rekomenduojama žindyti mažylį kas 2-3 val, nakties metu ir iki 4-5 val (esant geram svorio prieaugiui).
Mažyliai savo būseną parodo elgesio pokyčiais ir kūno kalba. Svarbu atpažinti jų siunčiamus signalus. Alkio signalai atsiranda nevienodai greitai, nes kiekvieną kartą mažylis suvalgo skirtingą kiekį maisto, be to, - nevienodą energijos kiekį sunaudoja būdraudamas. Daugelis naujagimių pirmomis savaitėmis būna mieguisti ir gali nerodyti alkio ženklų taip dažnai, kaip jiems iš tikrųjų reikia valgyti.
Krūtį pačiumpa godžiai ir aktyviai pradeda žįsti. Suspausti kumščiai tarytum įspėja, jei dabar tuojau nepradėsite maitinti, - turėsite pasekmių! 6-8 savaičių kūdikių rankų čiulpimas nebėra patikimas alkio signalas. Kūdikiai pradeda tyrinėti savo rankas ir tai, ką sučiupo, viską kiša į burną, čiulpia ir trina dantenomis.
Vidutinio alkio ankstyvumo signalai atsiranda praėjus 5-7 min. po ankstyvųjų alkio signalų. Vėlyvi alkio signalai atsiranda praėjus 5-7 min. nuo vidutinio ankstyvumo alkio signalų.

Kūdikių verksmas Pirmus keturis gyvenimo mėnesius kūdikiai išreiškia savo poreikius verksmu. O kaip tėvams suprasti, ar naujagimis alkanas, ar jam kažką skauda ar dar kažkas nutiko?
Kūdikių leidžiami garsai:
Kūno kalba daug sako apie kūdikio savijautą:
Jei kūdikis ramus ir gerai priauga svorio, tikrai privalgo iki soties. O jei jis kiekvieną vakarą (arba antrą dienos pusę) labai verkia, bet normaliai priauga svorio, matyt, Jo pilvuką pučia dujos. Kūdikis, kurio svoris auga pamažu, bet jis yra visiškai ramus, aišku, privalgo iki soties, bet dėl individualių organizmo ypatybių auga pamažu. Tačiau jei svoris didėja labai pamažu ir vaikas daug verkia, matyt, jis ne- privalgo.
Labai svarbu pasitikėti savo jėgomis. Visiškai natūralu, kad jaunos motinos jaudinasi, ar užteks krūtyse pieno. Dėl to nerimauja ir ne pirmą kartą gimdžiusios, bet nepasitikinčios savo jėgomis motinos. Juk labai dažnai abejojančiai dėl pieno gausumo motinai gydytojas nustato, kad jo yra pakankamai, o štai pasitikėjimo savo jėgomis jai taip stinga. Nerimas tik mažina pieno kiekį. Atsiminkite, jeigu kūdikis ramus, tai jis yra sotus.