Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą
Emocinis intelektas (EQ) yra sugebėjimas suprasti, valdyti ir efektyviai naudoti emocijas savo gyvenime. Tai apima gebėjimą atpažinti, interpretuoti ir reaguoti tiek į savo, tiek į kitų žmonių emocijas. Svarbiausios emocinio intelekto savybės yra savo emocijų supratimas, valdymas, empatija ir gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas, taip pat emocijų panaudojimas kaip šaltinis motyvacijai, kūrybiškumui ir efektyviam problemų sprendimui. Emocinio intelekto tobulinimas padeda žmonėms lengviau tvarkytis su stresu, kurti stiprius tarpusavio santykius, būti sėkmingais profesiniame kelyje ir gerinti bendrą gyvenimo kokybę.
Vaiko emocinis intelektas, kaip ir suaugusiųjų, yra sugebėjimas suprasti, valdyti ir reaguoti į savo ir kitų emocijas bei jų poveikį aplinkiniams žmonėms. Svarbu nemaišyti emocinio intelekto (EQ) su kognityviniu intelektu (IQ). IQ nurodo žmogaus intelekto lygį, lyginant su to paties amžiaus grupe. Aukštesnį IQ turinčių vaikų žodynas bus turtingesnis, geresnis erdvinis mąstymas, atmintis, šie vaikai pasižymės geresniais matematiniais ir loginiais gebėjimais.
Emocinio intelekto (EQ), skirtingai nuo kognityvinio (IQ), neįmanoma išmatuoti, jį galima tik atpažinti, todėl gali būti sunkiau vertinti vienų vaikų emocinį intelektą su kitų. Emocinis intelektas yra esminis įgūdis, kurio vaikai neišmoksta mokykloje, todėl labai svarbu, kad šių įgūdžių lavinimu pasirūpintų tėvai.
Emocinio intelekto ugdymo svarba
Emocijos - tai įgimta kiekvieno žmogaus visumos dalis. Vaiko emocinį intelektą ugdyti reikia pradėti nuo pat mažumės, t. y. namuose ir vaikų darželyje - dar iki išėjimo į platesnę socialinę aplinką. Emocinis intelektas turi didelę įtaką vaiko mokymuisi ir akademinei sėkmei. Vaikai, kurie geba valdyti savo emocijas, geriau susidoroja su stresu, susijusiu su mokykla, pvz., testais ar socialiniais iššūkiais. Jie taip pat geriau bendradarbiauja su mokytojais ir klasės draugais, yra labiau motyvuoti mokytis ir rečiau susiduria su elgesio problemomis.
Vaikai su gerai išvystytu emociniu intelektu paprastai geba atpažinti ir įvardinti savo emocijas bei jas tinkamai išreikšti. Jie yra empatiški ir geba suprasti, kaip kiti jaučiasi. Šie vaikai dažnai turi gerus socialinius įgūdžius - jie moka bendrauti su bendraamžiais, spręsti konfliktus ir bendradarbiauti. Taip pat jie geriau valdo savo emocijas sudėtingose situacijose, pvz., nusivylimą ar pyktį, ir geba ramiai ieškoti sprendimų.
Nors kai kurie emocinio intelekto aspektai gali būti įgimti, daugumą šių įgūdžių galima išmokti ir tobulinti. Vaikai gali išmokti atpažinti ir valdyti savo emocijas, ugdyti empatiją ir bendrauti su kitais per tėvų, mokytojų ir aplinkos įtaką. Ankstyvas mokymas ir praktika yra svarbūs, nes emocinio intelekto įgūdžiai yra panašūs į kitus įgūdžius - juos reikia lavinti.
Emocinis intelektas - tai gebėjimas ne tik atpažinti, suprasti ir valdyti savo jausmus, bet ir įžvelgti bei reaguoti į kitų žmonių emocijas. Tai labai svarbi gyvenimo sritis, kuri lemia, kaip mes bendraujame su kitais, sprendžiame problemas ir susitvarkome su stresu. Šio gebėjimo ugdymas vaikystėje gali turėti ilgalaikę teigiamą įtaką vaiko socialiniam ir emociniam vystymuisi.
Emocinio intelekto ugdymas vaikystėje padeda susirasti draugų ir puoselėti draugystę. Emociškai intelektualūs vaikai sėkmingai įsitraukia į grupės veiklą, geba inicijuoti pokalbį, išklausyti kitus ir atskleisti save. Šie įgūdžiai padeda vaikams tapti atsakingais, rūpestingais ir veiksmingai dirbančiais suaugusiaisiais.
Kaip tėvai gali padėti ugdyti vaiko emocinį intelektą
Vienas geriausių būdų padėti vaikui ugdyti emocinį intelektą - rodyti patiems teigiamą elgesį. Parodykite savo vaikui, kad galima išreikšti jausmus, klausytis kitų ir išspręsti bet kokius iškilusius konfliktus. Jei vaikai matys, kad į sudėtingas situacijas reaguojate kantriai ir supratingai, jie greičiausiai ir patys ims elgtis taip pat.
Vaiko pastangų ir pažangos pagyrimas yra veiksmingas būdas ugdyti vaiko emocinį intelektą. Parodydami savo vaikui, kad pripažįstate ir vertinate jo sunkų darbą, labiau vaiką motyvuosite ir toliau siekti sėkmės. Tai padės jiems labiau pasitikėti savo sugebėjimais ir skatins augti.
Kai vaikas yra nusiminęs, ypač jei reaguoja irzliai, stenkitės per daug neslopinti jo jausmų, nes taip vaikui rodysite, kad tai, kaip jis tuo metu jaučiasi, yra neteisinga. Verčiau stenkitės suprasti vaiką ir rodykite empatiją, net jei nesuprantate, kodėl vaikas taip nusiminė.
Saviraiška yra svarbi emocinio intelekto dalis. Skatindami vaiką reikšti jausmus ir mintis, padėsite geriau suprasti save ir emocijas, jas valdyti, ugdyti empatiją kitiems.
Vaikams, taip pat kaip ir suaugusiems, kyla mažesnių ar didesnių kasdienių problemų. Iškilus konfliktui / problemai paskatinkite vaiką nustatyti bent penkis būdus, kaip ši problema galėtų būti išspręsta. Sprendimai neprivalo būti geros idėjos, iš pradžių svarbu jas tiesiog sugalvoti. Nustačius penkis galimus sprendimus, paraginkite įvertinti kiekvieno privalumus ir trūkumus. Tada paskatinkite vaiką pasirinkti geriausią variantą. Taip pat ir kai vaikas padaro klaidą, papasakokite jam, ką būtų buvę galima padaryti kitaip ar ką jūsų vaikas gali padaryti, kad išspręstų ankstesne problemas.
Gyvenime nuolatos kyla daugybė iššūkių ir susitelkimo reikalaujančių įvykių, todėl svarbu mokyti vaiką rasti būdus, padedančius nusiraminti.
1. Kalbėkite apie jausmus. Nuo mažumės įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius. Pradėkite nuo pagrindinių emocijų įvardijimo, tokių kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė. Aptarkite, kaip šie jausmai pasireiškia ir kaip jie veikia elgesį. Pavyzdžiui, galite pasakyti: „Kaip jautiesi šiandien?“ arba pasikalbėti apie veikėjų emocijas per skaitymo užsiėmimus.
2. Rodykite teigiamą pavyzdį. Vaikai dažnai mokosi stebėdami suaugusiuosius, tad rodykite teigiamą pavyzdį. Jūs esate jų pirmieji mokytojai. Parodykite kaip jūs valdote savo emocijas - kaip ramiai reaguojate į pyktį ar nusivylimą, kaip atsiprašote, kai suklystate - vaikai ims tai kopijuoti. Leiskite jiems matyti, kaip jūs atpažįstate savo emocijas ir sprendžiate konfliktus.
3. Naudokite žaidimus ir kūrybines veiklas. Žaidimai ir kūrybinės veiklos yra puiki priemonė emocinio intelekto ugdymui. Žaisdami vaidmenų žaidimus ar atlikdami įvairias užduotis, vaikai gali praktikuoti socialines situacijas ir mokytis, kaip valdyti emocijas skirtinguose kontekstuose. Tai gali būti tiek pasakos kūrimas, tiek žaidimas, kuriame vaikas turi spręsti konfliktus.
4. Ugdykite empatiją. Empatija - gebėjimas suprasti kitų jausmus ir reaguoti į juos su jautrumu. Padėkite vaikams išmokti įsijausti į kitus ir suprasti, kaip jų veiksmai gali paveikti kitus. Aptarkite, kaip jų žodžiai ir veiksmai gali paveikti draugus, šeimos narius ar net žaidimo partnerius. Tai gali būti paprasta diskusija apie tai, kaip elgiasi knygų veikėjai ar draugai žaidimų metu.
5. Mokykitės atpažinti neverbalinius signalus. Dažnai mes išreiškiame savo jausmus ne tik žodžiais, bet ir kūno kalba. Emocijos gali būti matomos per mūsų kūno judesius, veido išraiškas ir balsą. Mokykite vaikus atpažinti šiuos signalus, kad jie galėtų geriau suprasti, kaip jaučiasi kiti žmonės, net jeigu jie to nepasako.
6. Stiprinkite pasitikėjimą savimi ir savivertę. Emocinis intelektas taip pat yra susijęs su pasitikėjimu savimi ir savivertės jausmu. Vaikams svarbu jaustis vertinamiems ir mylimiems. Padrąsinkite juos išreikšti savo emocijas be baimės, kad bus atstumti ar nuskriausti.
7. Mokykite savikontrolės. Savikontrolė - tai gebėjimas priimti atsakingus sprendimus. Ugdykite vaikus susilaikyti nuo impulsų ir mokykite juos pagalvoti prieš veikdami.
8. Naudokite pozityvų grįžtamąjį ryšį. Vaikai gerai reaguoja į pozityvų stiprinimą. Kai jie gerai elgiasi ir rodo emocinį intelektą, suteikite jiems pagyrimą.
Žaislai ir priemonės emociniam intelektui ugdyti
Vaiko emocinį intelektą padeda lavinti ir įvairūs žaislai. Žaislai skatina kūrybiškumą, lavina vaizduotę, socialinius ir kalbos įgūdžius, motoriką.
Žaislai, lavinantys vaikų jausmų suvokimą. Į jausmus orientuoti žaislai skatins vaikus išreikšti savo jausmus, juos atpažinti savyje ir kitame. Tam puikiai tinka Nathan jausmų kortelių rinkinys, kuriame vaizduojamos tikrų vaikų emocijos nuotraukose. Rinkinio pagalba galima žaisti 4 žaidimus: kalbos žaidimą, rūšiavimo ir 2 loto žaidimus.
Penkis skirtingus pojūčius - regą, klausą, kvapą, skonį ir prisilietimą - padės lengviau suvokti, atpažinti ir įvardinti Humaniko „5 jausmai“ žaidimas. Tai rinkinys iš 30-ies medinių dėlionių, tinkantis vaikams nuo 4 m.
Žaislai, lavinantys vaikų emocijų suvokimą. Emocijų pažinimą lavinantys žaislai edukuos vaikus atskirti skirtingas emocijas ir joms priskiriamas išraiškas. Kamuoliukų rinkinys Megaform skatins ne tik fiziškai žaisti su kamuoliukais, bet ir atvaizduos šešias skirtingas žmogaus emocijas. Tuo tarpu Nathan 60-ies nuotraukų rinkinys vaizduoja daugiau skirtingų situacijų ir joms priskiriamų emocijų.
Emocinio lavinimo žaidimų galite sugalvoti ir be žaislų pagalbos, pavyzdžiui, žiūrėdami su šeima filmą įvardinti ir apibūdinti veikėjų jausmus, atsižvelgiant į aktorių veido išraiškas, kūno kalbą. Taip pat galite ant popieriaus lapelių užrašyti pagrindines emocijas - laimingas, liūdnas, piktas, išsigandęs, susigėdęs, o ant kitų lapelių daugiau įvairesnių emocijų.
Emocijų supratimas ir valdymas
Kiekvieną akimirką mes išgyvename tam tikras emocijas, kartais netgi patys to nesuprasdami. Emocijos tampa svarbios mūsų gyvenime labai anksti. Naujagimiui svarbiausia emociškai artimas ryšys su mama. Visos emocijos yra legalios. Nėra jokių “neteisingų” emocijų. Svarbu tai, kaip mes jas išreiškiame.
Yra kelios pagrindinės emocijos, kurias mes jaučiame dažniausiai. Mums liūdna, kai prarandame svarbu asmenį, daiktą, kai vyksta tokie dalykai, kurių nesitikime. Liūdesys sukelia tokius pojūčius kaip sunkumas, nuovargis, galvos skausmas, sudirgimas skrandyje. Liūdesys teisingai išreiškiamas, jeigu yra savo ar kitų žmonių pasirūpinimas savo poreikiais. Situacijos priėmimas ir susitaikymas su tuo. Liūdesys turi neigiamas pasekmes, jeigu žmogus orientuojasi tik į neigiamus dalykus. Mato tik savo ir kitų klaidas. Nemato tam tikruose dalykuose teigiamų aspektų. Galvoja, kad viskas yra tik blogai, pilka ir tamsu.
Baimė - tai jausmas, kurį mes galime atpažinti, kaip labai sukoncentruotą ir labai stiprų nerimą. Mes jaučiame baimę kai kyla grėsmė mums ar mūsų artimiesiems. Baimė gali būti funkcionali - kai kyla reali grėsmė ir jos stiprumas yra toks, kokio stiprumo yra grėsmė. Liguista baimė - nepagrįsta jokiais konkrečiais veiksmais, įvykiai ir pan. Nerimas - kai kalbama apie tai, ko mes bijome ateityje, kažkokio menamo dalyko. Nerimas ir baimė yra disfunkciniai, jeigu mes pervertiname kylančios grėsmės riziką, kai mes nuvertiname savo galimybes susitvarkyti su kylančia problema. Sveika reakcija - realistiškas situacijos įvertinimas, orientavimasis į problemų sprendimą, esamos situacijos priėmimas ir išbuvimas su ja.
Pyktis - labai stiprus jausmas ir emocija. Pyktį sukelia mintys, kad nėra taip, kaip mes norime, kad būtų, kažkas veržiasi į mūsų erdvę, nori mumis pasinaudoti. Sveikas pyktis - tai sveika, adekvati reakcija. Kai kažkas tikrai braunasi į mūsų erdvę, nori mums pakenkti. Sveikas pyktis baigiasi, kai mes gebame (mokame) apginti save. Tvirtai laikomės savo pozicijų esamoje situacijoje, įvardiname savo pyktį ir jo priežastis.
Pasibjaurėjimas - tai jausmas, kai mums kažkas yra nemalonus liesti, jausti, žiūrėti, valgyti. Visu kūnu jaučiamas noras atsitraukti nuo to asmens, daikto, objekto. Nesveika reakcija - kai mes nerealistiškai suvokiame esamą grėsmę, pasibjaurėjimą, nepagrįsta baimė, pvz.: apsinuodyti, užsikrėsti ir pan. Sveika reakcija - padeda išvengti nemalonaus kontakto, suvokiame, kad pvz.: prie šio augalo ar gyvūno negalima liestis, nes jie nuodingi.
Labai šviesus jausmas yra meilė - kitam žmogui, sau, gyvūnėliui ir pan. Meilė gali būti labai funkcionali, kuri skatina gyventi, kurti, dirbti, stengtis dėl savęs ir kitų. Disfunkcinė meilė - kai mes įkyriai galvojame apie vieną norimą daiktą, objektą, net gi asmenį, ir norime jį turėti tik sau.
Pavyduliavimas - tai jausmas, kai yra grėsmė prarasti mums svarbius santykius ir baimė, kad jie bus pažeisti. Disfunkcinis pavyduliavimas - kai pervertinama galimybė prarasti esamus santykius. Sveikas pavyduliavimas - pasireiškia suteikimo partneriui laisvės galimybe, jo nekontroliavimu. Pavyduliaujantis išsako savo jausmus ir suteikia galimybę kitam asmeniui apsvarstyti savo elgesį, jausmus, pasirinkimą.
Pavydas - jausmas, kai mes norime daiktų, kurių neturime ir koncentruojame savo mintis į tuos daiktus, tikėdamiesi, kad jie mums suteiks laimės jausmą. Sveikas pavydas skatina mus veikti, tobulėti, skatina ieškoti geresnių sprendimo būdų, motyvuoja daugiau stengtis ir daryti. Nesveikas pavydas - kai norime sunaikinti daiktus, kurių neturime, nuvertiname juos, nors ir labai trokštame.
Kaltės jausmas kyla, kai mes nesilaikome savo vertybinių nuostatų, nesilaikome susitarimų, įsipareigojimų sau ar kitiems. Tai slogus jausmas einantis kartu su gėda. Funkcionali kaltė, kai mes tikrai padarėme kažką ne taip, ar kažką netinkamo, bet mokame pripažinti ir prisipažinti. Imame galvoti, ką mes galime pakeisti, ko galime pasimokyti iš to, ir kaip kitą kartą išvengti ar elgtis (daryti) kitaip. Nefunkcionali kaltė būna lydima įkyrių minčių, kai mes baudžiame kitą žmogų ar save, nesistengiame mokytis ar pasimokyti iš klaidų, o susikoncentruojame į destruktyvų elgesį savo ar kitų žmonių atžvilgiu.
Gėda atsiranda, kai dėl mūsų elgesio ar tam tikrų veiksmų kyla grėsmė, kad mus atstums kitas žmogus, ar žmonių grupė. Tai tik maža dalis galimų emocijų ir jausmų. Susijaudinęs žmogus gali būti, esant džiaugsmo emocijai (netikėtai gavęs dovaną) ir baimės emocijai, nes išsigando.
Emocinio intelekto ugdyme(si) svarbūs du aspektai - ugdymui(si) palanki emocinė aplinka ir pedagogas. Svarbu yra pedagogo emocinė kompetencija, jos tobulinimas ir gebėjimų perdavimo kultūra, ugdant vaikų emocinį intelektą. Darželio aplinka - puikus išorinio pasaulio atspindys. Darželyje mažylis bendrauja su įvairaus amžiaus vaikais bei suaugusiais, todėl natūralu, kad kyla nesusipratimų. Šeima yra lemiamas asmenybės formavimo veiksnys, nes emocinį stabilumą, pasitikėjimą savimi užtikrina šeima ir stiprūs tarpusavio ryšiai. Šeima - pirmoji aplinka, kurioje vaikas susipažįsta su emocijomis. Bendraudami su tėvais, vaikai mokosi reikšti emocijas, suprasti savo ir kitų jausmus.
Dalinkitės savo išgyvenimais ne tik su vaiku, bet ir su kitais šeimos nariais. Paaiškinkite vaikui, kas nutiko ir kodėl taip jaučiatės, kad jis nesijaustų kaltas dėl jūsų prastos savijautos. Vaikui diegiamas supratimas, kad dalintis jausmais yra normalu, priimtina ir saugu. Domėkitės vaiko jausmais. Atkreipkite dėmesį į vaiko jausmus, rodykite nuoširdų susidomėjimą jais. Klauskite vaiko, kaip jis jaučiasi vienu ar kitu atveju. Jeigu vaikas mažas - paprašykite nupiešti, tai ką jis jaučia. Žinojimas apie tėvų susidomėjimą skatina vaiko atvirumą ir stiprina tarpusavio santykius. Gerbkite vaiko jausmus. Vaikas turi teisę išgyventi tokius jausmus, kokius jis jaučia.
Artimi santykiai su tėvais teikia vaikui saugumo bei pasitikėjimo jausmą, geresnį savęs ir aplinkinių supratimą. Leiskite vaikui pačiam spręsti savo problemas. Suteikite galimybes jam susidurti su sunkumais, padėkite juos suprasti ir spręsti (pvz., skatinkite prieiti prie kitų vaikų, pradėti kartu žaisti). Siekite, kad vaikas išmoktų pats tvarkytis su savo problemomis. Neaiškios situacijos baugina, tačiau kiekvienas sunkumų įveikimas suteiks vaikui daugiau pasitikėjimo savimi ir drąsos.
Tikroviškas mąstymas yra priešingas saviapgaulei. Pavyzdinės istorijos yra geriausias šito įgūdžio formavimo būdas. Vaikas išmoksta apie savo sunkumus ar rūpesčius galvoti tikroviškai, jeigu mato teisingą ir tinkamą suaugusiųjų pavyzdį. Optimizmas - depresijos ir menkų pasiekimų priešnuodis. Tai daugiau negu teigiamas mąstymas, tai teigiamo mąstymo įprotis. Šis įprotis gali būti tam tikras imunitetas prieš daugybę gyvenimo sunkumų. Pirmiausiai reikia vaiką mokyti atskirti optimistines ir pesimistines mintis. Optimistas mano, kad teigiamus, laimingus įvykius paaiškina nuolatiniai ir prasiskverbiantys dalykai. Optimistas įmasi deramų įsipareigojimų, kad tie geri dalykai nutiktų. Jei nutinka kas nors bloga, jis mano, kad tai laikina ir būdinga tik tai situacijai, ir ar jis tą situaciją sukėlė. Pesimistui viskas vyksta atvirkščiai, jis kaltina save ir kitus, ir mano, kad geri dalykai yra laikini.
Humoras užima labai svarbią vietą EQ raidai. Jau nuo pirmųjų savaičių kūdikis turi humoro jausmą, nuo 6 savaičių, galima su vaiku žaisti slepiant veidą, kutenant, ir jis reaguoja juoku. Tikrasis humoras atsiranda antraisiais gyvenimo metais, kai vaikas ima suprasti simbolinę žodžių ir daiktų esmę. Ugdant EQ, humorą galima pasitelkti kaip būdą nukreipti dėmesį nuo iškilusios problemos. Humoras padeda vaikui tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu. Skatinkime vaikus juokauti ir pastebėti humorą net kebliose situacijose. Savo juokais jie perteikia pomėgius bei antipatijas ir gali išreikšti teigiamus ir neigiamus jausmus. Lengviausias būdas paskatinti vaiko humorą, tai žaidimas.
Kaip užauginti emociškai protingus vaikus | Lael Stone | TEDxDocklands
Vaikų draugystės formavimosi etapai: Egocentrinė pakopa (3-7 m.). Geriausias draugas šiuo laikotarpiu yra arčiausiai gyvenantis vaikas. Uždarus, vienišius vaikus reikia supažindinti su panašaus amžiaus vaikais ir mėgstančiais tą pačią veiklą. Poreikių patenkinimo etapas (4-9 m.). Šiuo laikotarpiu vaikas renkasi tuos draugus, kurie tenkina jų poreikius, pvz.: dalinasi žaislais. Palaikykite vaiko pasirinkimą, papasakokite apie savo draugus ir patirtis, mokėkite išklausyti vaiko apie jo draugus, neskubėkite kritikuoti ar blogai kalbėti apie jo draugus. Abipusiškumo etapas (6-12 m.). Čia būdingas lygybės poreikis. Svarbiausia šioje stadijoje palikite savo jausmus ir nuomonę apie vaiko draugus sau, stebėkite iš šalies, svarbiausia komunikuoti su savo vaiku. Intymumo pakopa (9-12 m.). Dalyvavimas grupėje. Negalite priversti vaiko žaisti su kitais vaikais, tačiau galite parodyti pavyzdį, kad jums dalyvavimas yra svarbus.
Elgsena yra svarbi. Kartelė nuolat turi kilti. Jokiomis aplinkybėmis nepakęskite netoleruotino, nepagarbaus, grubaus elgesio. Jokių išlygų. Sukurkite taisykles, kurios yra pildomos ir kurių turi laikytis visi: pasisveikinti, padėkoti, paspausti ranką svetimam žmogui sveikinantis ir pan. Kai geros manieros taps prioritetu, skatinkite teigiamą elgesį pagyrimu, pritarimu.
Savęs motyvavimas ir pasiekimų įgūdžiai. Sėkmės lūkesčiai. Motyvuoti vaikai tikisi sėkmės ir nesunkiai nusistato tikslus. Nemotyvuoti tikis šiokios tokios sėkmės ir nusistato žemiausio lygio tikslus, kuriuos pasiekę nesijaučia smagiai. Vaikų lūkesčiai dėl savo pasiekimų prasideda namie. Lūkesčiai nedaug ką reiškia, jeigu tėvai neugdo vaikų vertindami mokymosi. Pagyros turi būti labai atsargios ir pagrįstos. Meistriškumas. Suteikdami vaikams galimybę nusistatyti savo tikslus, labai padeda jiems išsiugdyti tokią kontrolę, kuri yra svarbus motyvavimo veiksnys ir viena iš skiriamųjų daug pasiekiančių žmonių savybių. (pvz.: taupyti labai norimam dviračiui). Tėvų klaida daugiau duoti vaikui ir kuo mažiau reikalauti. Kitas būdas savęs motyvacijai - savęs vertinimas. Geras pavyzdys, namų darbų ruoša, kai tėvai pirmiausia paprašo vaiko įsivertinti savo atliktą darbą, o po to vertina (tikrina) patys ir sulygina rezultatus. Taip pat reikia mokyti vaiką susidėlioti savo darbus ir tikslus, planuojant laiką, išteklius. Kai vaikas gebės paskirstyti savo laiką, bus daug lengviau siekti tikslų ir atlikti visus darbus, tuo pačiu ir pailsėti. Pirmieji planai turi būti suskirstyti į mažus žingsnelius. Tai labai aktualu SUP vaikų ugdymui. Išmokyti vaiką laiko valdymo įgūdžių galima net anksčiau nei pažinti laikrodį. Laiko valdymo įgūdžiai padeda vaikams išmokti ko nors siekti, aktyvindami naująją žievę. (pvz.: dirbome sunkiai, bet buvo smagu ir niekas net nepajautė, kiek daug ir kaip greitai prabėgo laikas). Todėl EQ įgūdžių, siejamų su motyvacija ir pasiekimu, vaikas gali mokytis per jo mėgiamą veiklą. Vaikai daug greičiau ir geriau įsimena tuos dalykus, kurie yra susiję su jų gyvenimu.
Nesėkmės ir jų nugalėjimas. Daugelis šių laikų vaikų nemokomi pakęsti neigiamų jausmų, susijusių su nesėkme. Atidėliojimas yra priedanga bijant nesėkmės. Darbo vengimas, norint apsisaugoti nuo nesėkmės, yra būdingas daugumos užkietėjusių galimybių švaistytojų bruožas. Vaikai kartais griebiasi kraštutinių būdų, kaip susižalojimas, kad išvengti nesėkmės mokykloje. Reikia mokyti vaikus vertinti pastangas, ne tik rezultatą. Mokyti, kad sėkmė remiasi pralaimėjimu.
Kaip ugdyti vaikų jausmų raišką. Vienas paprasčiausių ir naudingiausių vaiko jausmų sritį ugdančių dalykų - emocinio žodyno turtinimas. Geras būdas sudaryti jausmų ir emocijų knygelę ar žurnalą, su tikromis žmonių nuotraukomis, paprašant vaikų apibūdinti, ką ir kaip tie žmonės jaučiasi. Aptariant jausmus reikia mokyti vaikus aktyvaus klausymo, kai formuojami kito asmens išklausymo įgūdžiai. Skatinkite vaikus išreikšti jausmus žodžiais kaip būdą tvarkytis su savo konfliktais bei rūpesčiais ir patenkinti poreikius.
Nežodinis komunikavimas. Labai svarbus yra neverbalinis komunikavimas ir jo supratimas. Kitaip negu žodinis elgesys, kuris prasideda ir baigiasi, nežodinis tęsiasi visą laiką. Žmogus visuomet komunikuoja kūno kalba ir veido išraiška, ar jis tai suvokia, ar ne. Neverbalinio komunikavimo galios supratimas gali padėti vaikui išsiugdyti lyderiavimo savybes, tapti tvirtu ir įsijausti į kitų žmonių poreikius bei sunkumus. Psichologai išskiria 6 neverbalinio komunikavimo sritis, kurios vaikams būna sunkios ir dėl kurių jie dažnai laikomi „kitokiais“ ir patiria visuomeninę atskirtį. Padėkite vaikui išsiugdyti gebėjimą suprasti emocinio komunikavimo atspalvius, mokymąsi jį skaityti neverbalinę jausmų kalbą. Toks paprastas dalykas, kaip vaiko dėmesio atkreipimas į laikyseną, kai jis sėdi suole, gali pagerinti mokytojo nuomonę apie jį. Emocinį komunikavimą taip pat perteikia kalbėjimo būdas. Kai kuriems vaikams reikia padėti suprasti, kad jausmus perteikia ir balso tonas, kalbėjimo greitis ir pan.
Jausmų valdymas. Pasak, S. Froido, išmokti jausmų valdymo - asmenybės raidos etalonas, apibrėžiantis civilizuotą žmogų. Augančio vaiko asmenybę lemia dvi galingos jėgos, viena - siekiant malonumo, kita - besistengianti išvengti skausmo ir nepatogumo. Dažniausiai emocinė problema, su kuria šiandien susiduria vaikai, yra susijusi su pykčio valdymu. Emocinis dvasios ir kūno gydymas. Kiekvienas suaugęs žmogus, kuris padeda vaikui įveikti emocinius sunkumus, turėtų į savo pastangas įtraukti ir kokią nors atsipalaidavimo formą. Mokant atsipalaiduoti...
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
