Vaikų ruošimas rašymui ikimokykliniame amžiuje: kompleksinio proceso pagrindai

Rašymas yra kompleksinis procesas, reikalaujantis daugelio įgūdžių. Prieš pradedant rašyti vaikas pirmiausia turi išvystyti tam tikrus rašymui reikalingus įgūdžius (pre-writing skills). Kodėl svarbu išugdyti tinkamus rašymo įgūdžius? Šie įgūdžiai svarbūs, nes leidžia vaikui sklandžiai ir efektyviai naudoti rašymo priemonę. Jeigu šie įgūdžiai nėra pakankamai gerai išugdyti, lydi tokie jausmai kaip nusivylimas ir priešiškumas rašymo užduočiai, neįskaitomas raštas, greitas nuovargis rašymo metu, nepasitikėjimas savimi. Todėl ankstyvas ir tinkamas pasiruošimas rašymui ikimokykliniame amžiuje yra esminis sėkmingai vaiko raidai.

Pagrindiniai rašymui reikalingi įgūdžiai

Išskiriami keli esminiai įgūdžiai, kurie yra tiesiogiai susiję su rašymo pasirengimu:

• Rašymo priemonės suėmimas: tai, kaip laikoma rašymo priemonė, yra vienas iš svarbiausių aspektų, turinčių įtakos rašysenai (pencil grasp). Jau tuomet, kai mažylis pradeda griebti ir laikyti daiktus delne, jis mažais žingsneliais artėja prie to momento, kai paims rašymo priemonę.
• Abipusė rankų integracija: tai gebėjimas naudoti abi rankas vienu metu, kai viena ranka yra pagrindinė, o kita atlieka pagalbinę funkciją. Tai itin svarbu atliekant įvairias manipuliacines užduotis, įskaitant rašymą.
• Vizualinis suvokimas: tai galvos smegenų gebėjimas interpretuoti ir suteikti prasmę pamatytiems vaizdams. Šis įgūdis būtinas atpažįstant raides, skiriant formas ir orientuojantis lape.

Holistinis ikimokyklinis ugdymas ir jo principai

Šiuolaikiniame ikimokykliniame ugdyme vis daugiau dėmesio skiriama visuminei vaiko raidai, kurioje svarbi vieta tenka ne tik pažintiniams gebėjimams, bet ir emociniam ugdymui, vertybinėms nuostatoms bei kūrybiškumui. Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą ir veiksmingas ugdomąsias sąveikas bei ugdymo(si) kokybę. Tarp jų išskiriami šie principai:

• ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas;
• vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas;
• žaismės principas;
• sociokultūrinio kryptingumo principas;
• integralumo principas;
• įtraukties principas;
• kontekstualumo principas;
• vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas;
• lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas;
• reflektyvaus ugdymo(si) principas;
• šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymo(si) sritys ir pasiekimai, svarbūs rašymo gebėjimams

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Ankstyvoje vaikystėje vaikai mokosi stebėdami. Ugdymosi aplinkos modeliavimas apima vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimą, kuriems būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Ypač svarbūs yra šie esminiai gebėjimai, tiesiogiai susiję su rašymo pasirengimu:

Pasiekimai, susiję su smulkiąja motorika ir kūno valdymu:

Šie gebėjimai rodo, kaip vystosi smulkioji motorika, kuri yra būtina tinkamai laikyti rašymo priemonę ir kontroliuoti rašymo judesius. Ugdant vaikus, būtina siekti fizinės, pažintinės, kalbos, emocinės ir socialinės vaiko raidos skatinimo. Nuo gimimo iki trijų metų atsiveria didžiausios galimybės formuotis vaiko asmenybės pagrindui, nes šiam amžiaus tarpsniui būdingas imlumas, kūrybiškumas, konstruktyvumas. Tai puiki galimybė parengti vaiką vėlesniems mokykliniams metams, sudarant sąlygas plėtotis ankstyvajai, taisyklingai rišliajai kalbai, žodynui, intelektui, asmenybei.

Savarankiškumo ugdymas - rašymo gebėjimų pagrindas

Ikimokykliniame amžiuje formuojasi ne tik gebėjimai, bet ir vaiko požiūris į save: ar aš galiu? ar manimi pasitiki? ar verta pabandyti dar kartą? Moksliniai tyrimai rodo, jog ankstyvas savarankiškumo ugdymas padeda vaikams įgyti ne tik praktinių įgūdžių, bet ir stiprina jų pasitikėjimą savimi, skatina atsakomybę, motyvaciją bei formuoja teigiamą požiūrį į save.

Savarankiškumo pamatai pradedami kloti labai kasdienėse situacijose: apsirengti, susitvarkyti žaislus, išsivalyti dantis, pavalgyti šaukštu (o ne šakute, kurią dar sunku suvaldyti sriubą!). Tai atrodo kasdieniška, bet mažam vaikui - didelis darbas. Vienas iššūkis - užsisegti sagą. Kitas - užsimerkti prieš plaunant galvą. Svarbiausia - ne tobulumas, o pastangos ir net jeigu marškinėliai apsirengiami išvirkščiai, o batukai atsiduria skirtingose kojose, būtent per šiuos bandymus formuojasi įsitikinimas: „aš galiu“. Šioje stadijoje itin svarbus suaugusiųjų palaikymas - ne skubėti pataisyti, o pasidžiaugti bandymu. Pedagogai vadovaujasi principu „padėk man tai padaryti pačiam“, taip skatindami vaiką tyrinėti ir mokytis per patirtį.

Tėvų vaidmuo - suteikti vaikui erdvės, laiko ir pasitikėjimo. Kartais verta luktelėti, kol vaikas pats apsimaus kojines ar susitvarkys žaislus. Kartu tvarkant kambarį ar ruošiant užkandžius, vaikas mokosi naujų įgūdžių ir džiaugiasi savo pasiekimais. Vaikai geriausiai mokosi žaisdami. Žaidimai, kuriuose reikia priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę ar planuoti veiksmus, puikiai skatina savarankiškumą. Pavyzdžiui, žaidžiant „kavinę“ vaikai patys paserviruoja, atneša maistą, susirenka indus. Simboliniai vaidmenų žaidimai - kai vaikas tampa mokytoju, pardavėju ar šeimos nariu - padeda ne tik veikti savarankiškai, bet ir suprasti socialinius vaidmenis bei atsakomybę. Savarankiškumas neateina per naktį. Jis augina vaiką iš vidaus - žingsnis po žingsnio, per pasitikėjimą, bandymus ir klaidas. Todėl verta kasdien rasti mažų, bet svarbių progų savarankiškumui - namuose, darželyje, žaidimuose.

Estetinis suvokimas ir kūrybiškumas ruošiantis rašymui

Praktikoje estetinio suvokimo ugdymas neretai išlieka fragmentiškas, suvokiamas tik kaip meninė veikla ar atskiri dailės užsiėmimai. Tačiau estetinis ugdymas ankstyvajame amžiuje nėra atskira veikla - tai kasdienės patirtys ir santykiai, kurie padeda vaikui suvokti ir kurti grožį savo gyvenimo kontekste. Vaikai ne tik stebi veiksmus, bet perima santykį su aplinka. Mokytojo pavyzdys šiuo atveju yra ypač svarbus. Ramus, pagarbus bendravimas, dėmesys smulkmenoms ir tvarka vaikui tampa norma.

Dailės kūrinių pažinimas ikimokykliniame amžiuje neturėtų būti suprantamas vien tik kaip informacija apie menininkus ar stilistines schemas. Vaikui daug svarbiau ne autoriaus vardas, bet tai, ką jis jaučia žiūrėdamas paveikslą, kokias asociacijas sukelia spalvos ar kompozicija. Kai vaikai kuria savo darbus remdamiesi matytais paveikslais, jie ne kopijuoja - jie pratęsia, interpretuoja, kuria dialogą.

Gamtinė aplinka taip pat yra neatsiejama estetinio suvokimo dalis. Pasivaikščiojimai parke ar miške, tyrinėjimai gamtoje leidžia vaikams pažinti spalvų, formų ir ritmų dermę natūralioje aplinkoje. Radę šakelę, lapelį ar gėlę, vaikai su malonumu juos apžiūri, lygina, atranda smulkias detales. Tokios patirtys ugdo ne tik estetinį jautrumą, bet ir pagarbą gamtai.

Žaidimo ir holistinės terapijos vaidmuo

Pagrindinis ugdymo būdas - kasdieninis bendravimas su vaiku įvairiose situacijose, remiantis žaismės principu, naudojant kalbos ugdymo modelį, holistinę terapiją kasdieninėje veikloje bei pratybose, žaidimuose namuose, grupėse. Svarbu, kad vaikas suprastų, jog ta veikla, kuria jis užsiima, yra savaime vertinga. „Vaiko darbas - nuolat žaisti. Dauguma su vaiko raida susijusių poreikių patenkinama per jo troškimą žaisti.“ Žaisdami vaikai iš tikrųjų dirba patį svarbiausią savo darbą - jie mokosi.

Projekto dalyviai, pasitelkdami visuminį ugdymą, holistinę terapiją, inovatyvias idėjas, naudoja žaismingus ugdymo metodus, nepamiršdami Maria Montessori terapijos sistemos, Walldorfo ankstyvojo ugdymo, pasakų terapijos, gydytojo Glen Doman harmoningo ugdymo, Masaru Ibuka pagrindinius ankstyvojo vaikų vystymosi principus. Mokytojai noriai kuria tokią erdvę, kurioje mažas žmogus galėtų visapusiškai save realizuoti, ieškoti savo stipriųjų savybių. Į mokymo procesą žiūrima kaip į visumą, didinant pasitikėjimą savimi.

Veiklose ir žaidimuose-kūrybinėse pratybose naudojami visi 5 vaiko pojūčiai, nes mažylis supantį pasaulį pažįsta per savo pojūčius: ragaudamas, liesdamas, uostydamas, judėdamas. Darbas su tėvais ir vaikais turi būti nestandartinis, alternatyvus, holistinis. Tai gali apimti: žaidimą „tyla“ (mokyti nuo pat mažens vaikus įsiklausyti į tylą, jos garsus, gamtą); darbas su plastilinu, dažais, popieriumi; kūrybiškų (vaiko sugalvotų) personažų gamyba iš gamtinės, natūralios medžiagos, siūlų; štampukų technika; vaidmenų žaidimai; kvepiančios dėžutės (nuo mažens mokyti skirti įvairius kvapus, naudojant eterinius aliejus, gamtos kvapus bei garsus). Visa tai - vaiko rankos paruošimas rašymui, sveikatingumo, vaizduotės, kalbos, lavinantys žaidimai, žaidimai besimokantiems spalvų, garsų, kvėpavimo, taisyklingo tarimo, logopedinės ritmikos ir kitų įvairių terapijų.

tags: #vaiku #ruosimas #rasymui #ikimokykliniame #amziuje

• tragedija Svetlogorsko vaikų darželyje
• daugiau apie lopšelį-darželį „Genys“
• Kaip paruošti veršienos troškinį vaikams
• Nėštumo testų tipai, tikslumas ir naudojimo instrukcijos
• Svarbiausi faktai apie kūdikio galvytės sveikatą