Valstybės diena - Lietuvos valstybinė šventė, kuri yra švenčiama liepos 6 d. minint pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Ši diena simbolizuoja Lietuvos pradžią ir suklestėjimą, nuo jos prasideda vieningos Lietuvos istorija. Mindaugo karūnavimo diena švenčiama jau daugelį metų, ji buvo minima dar ir tarpukario metais. Kaip Lietuvos valstybės europinio pripažinimo diena, ji vėl buvo oficialiai įtvirtinta 1990 m. spalio 25 d., kai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją paskelbė Valstybės švente.
Ši tradicija buvo ypač aktuali pabrėžti 1990-1991-aisiais, kai Lietuva vadavosi iš okupacijos ir dėjo didžiules pastangas sugrįžti į Europos ir pasaulio valstybių bendriją. Liepos 6-osios šventimo tradicijos formuojasi nuo 1991-ųjų, kai pirmą kartą buvo surengtas Mindaugo karūnavimo - Valstybės dienos šventimas.

Kasmet liepos 6 d. 21 val. viso pasaulio lietuviai raginami vienybės vardan sugiedoti „Tautišką giesmę“. Ši tradicija gyvuoja nuo 2009-ųjų, kai himnas buvo giedamas minint Lietuvos vardo tūkstantmetį. Idėja visiems kartu vienu metu giedoti savo šalies himną gimė 2009-aisiais, švenčiant Lietuvos vardo tūkstantmetį. Jau 10 metų kasmet liepos 6 d. 21 val. viso pasaulio lietuviai kviečiami vienybės vardan sugiedoti „Tautišką giesmę“. Šią dieną giesmę giedojo visa Lietuva, miestai ir miesteliai, kaimai ir bendruomenės - visi, kas myli Lietuvą. Giesmę giedojo ir tie, kurie šiuo metu išvykę ir gyvena kitur, tačiau jie turbūt tai pat labai myli Lietuvą. Tyrimų duomenimis, 2015 m. Tautišką giesmę giedojo 46 proc. šalies gyventojų. 2019 m. balandžio 26 d. buvo dar kartą pakeistas valstybės šventės liepos 6-osios pavadinimas, šiai dienai suteikta dar viena intencija, įprasminanti pasaulio lietuvių vienybę.
Liepos 6-oji globos namuose simboliškai minima kasmet, siekiant puoselėti patriotizmą ir bendruomeniškumą. Tai diena, kai gyventojai ir darbuotojai susirenka kartu, dalijasi prisiminimais ir džiaugiasi Lietuvos valstybingumu. Šios šventės metu rengiamos įvairios veiklos, kurios leidžia kiekvienam pajusti vienybės dvasią.
Tautišką giesmę giedojo ir Elektrėnų socialinės globos namų Pakalniškių padalinio gyventojai. Smagiai leido vakarą, klijavo trispalves vėliavėles, klausėsi muzikos, dainavo. Vakaras subūrė gyventojus pasidžiaugti savo prisiminimais, kiekvienas stengėsi prisiminti savo įsimintiniausią ir gražiausią istoriją. Darbuotojų giedamas himnas ant Griežės piliakalnio susiliejo su senolių giedamu himnu globos namuose.
Panašios iniciatyvos vyksta ir kituose globos namuose. Pavyzdžiui, jau tradicija tapo liepos 6-ąją ir Krosnoje sugiedoti Tautišką giesmę - visiems kartu su artimaisiais, draugais, bičiuliais, kaimynais ir visais lietuviais, kur jie begyventų, Lietuvoje ar užsienyje. Mojuodami trispalvėmis „rankytėmis“, kurias visiems maloniai dovanojo VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro Dienos socialinės globos skyriaus lankytojai, susirinkusieji vieningai sugiedojo Tautišką giesmę Krosnai ir visiems, kas tądien važiavo pro šią vietovę ir net stabtelėjo pasiklausyti. Saulėtą popietę šventės dalyviai pasitiko ragaudami bendruomenės slaugytojos pagaminto ir energiją skleidžiančio kokteilio, kurio ragaudamas galėjai pajusti citrinos bei apelsino skleidžiančią šilumą bei gerą energijos pliūpsnį.

Krosnoje, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, šventinės nuotaikos nestigo. Lyg mažas stebuklas susirinkusius Krosnos kultūros namuose pasitiko VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro Dienos socialinės globos skyriaus lankytojų paroda, skirta Lietuvos Valstybės dienai paminėti. Atrodo, tokios paprastos priemonės (kukurūzai, sagos, makaronai, popierius), o iš jų gimė dailūs paveikslėliai, šio centro lankytojų rankomis taip kruopščiai sudėlioti, kad belieka tik stebėtis.
Šie išraiškingi, itin paveikūs darbeliai sušildė, palietė jautriausias sielos stygas. Didinga karūna paveikslėlyje - atrodo, tuoj bus karūnuotas Mindaugas. Iš kito paveikslėlio į susirinkusius žvelgia išdidus jau karūnuotas Karalius Mindaugas. Juk Valstybės diena primena - ant mūsų Karaliaus Mindaugo galvos buvo uždėta karūna. Už šį nepaprastą šviesulį - parodą, skirtą Valstybės dienai paminėti - Krosnos kultūros namų renginių organizatorius Gintautas Česnulis įteikė padėką VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro direktorei Jolantai Marcinkienei. Juk VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro Dienos socialinės globos skyriaus lankytojai jau ne pirmą kartą Krosnos kultūros namuose surengė parodą, tad juos sieja graži draugystė.
Vakarą praturtino meniniai pasirodymai. Vasariškai nusiteikę VšĮ Lazdijų kultūros centro Krosnos kultūros namų moterų vokalinio ansamblio „Svaja“ dainininkės dovanojo renginio dalyviams savo dainas ir gerą nuotaiką. O Kapčiamiesčio laisvalaikio salės kapela „Kapčius“ užgrojo ir uždainavo taip, kad šokėjai tik sukosi ir sukosi. „Kur tik važiuojame, visur vežame draugystės pyragą - atvežėme ir jums“, - sakė Kapčiamiesčio laisvalaikio salės renginių organizatorė Lina Valentienė, įteikdama gardėsį Krosnos kultūros namų renginių organizatoriui. VšĮ Lazdijų kultūros centro Kapčiamiesčio laisvalaikio salės vokalinio ansamblio „Sagucis“ dainininkės buvo pasirinkusios šiai progai itin derančią aprangą ir pasipuošė trispalvėmis apyrankėmis, atveždamos Kapčiamiesčio dainas, tarsi perteikdamos savo krašto gamtos grožį ir žmonių darbštumą bei meilę Tėvynei.

Valstybės diena - Lietuvos šventė, kuri švenčiama liepos 6 dieną, minint pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Šventės įprasminimą lėmė ilgametės pastangos pabrėžti Lietuvos valstybingumo tradicijas. Žemiau pateikiamos svarbiausios datos, susijusios su šios šventės įteisinimu ir tradicijų formavimu.
| Metai | Įvykis | Reikšmė |
|---|---|---|
| 1253 m. liepos 6 d. | Mindaugo karūnacija | Lietuvos valstybingumo pradžia ir europinis pripažinimas, Mindaugo, kaip suverenaus Europos monarcho, valdžios įteisinimas. |
| 1989 m. | Prof. E. Gudavičius pasiūlo minėti liepos 6-ąją | Istorinės datos įtvirtinimo idėja Lietuvos švenčių kalendoriuje po nepriklausomybės atkūrimo. |
| 1990 m. spalio 25 d. | Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas liepos 6-ąją paskelbė Valstybės švente. | Oficialus valstybės šventės statuso suteikimas, įprasminantis ilgą Lietuvos valstybingumo tradiciją. |
| 1991 m. liepos 3 d. | Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimas „Dėl Valstybės dienos“ | Paragino pažymėti liepos 6-ąją ir tą dieną iškelti Lietuvos valstybės vėliavą prie valstybės institucijų ir gyvenamųjų namų. |
| 2006 m. gegužės 11 d. | Pakeistas Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas | Įtvirtinta nuostata iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę) liepos 6-ąją. |
| 2009 m. liepos 6 d. | Pradedama "Tautiškos giesmės" giedojimo tradicija visame pasaulyje. | Pasaulio lietuvių vienybės simbolis, įgyvendintas minint Lietuvos vardo tūkstantmetį. |
| 2019 m. balandžio 26 d. | Pakeistas Valstybės šventės liepos 6-osios pavadinimas | Liepos 6-ajai suteikta dar viena intencija, įprasminanti pasaulio lietuvių vienybę ir įtvirtinanti "Tautiškos giesmės" elementą šventės pavadinime. |
Renginyje susirinkę gyventojai kalbėjo apie Valstybės dienos reikšmę, svarbą jiems patiems, jų vaikams ir vaikaičiams, visai valstybei. Garbaus amžiaus ponia sakė, jog džiaugiasi matydama čia jaunų žmonių, nes mūsų valstybės ateitis jų rankose. Kiti gi sakėsi, kad stengiasi nepraleisti progos sugiedoti himną su savais žmonėmis, tad atidėję visus darbus ir atskubėję į kultūros namus. Tretiems tai proga atsikvėpti po nesibaigiančių kaimiškų darbų. Valstybė prasideda nuo žmogaus. Nuo Tavęs, nuo manęs, nuo mūsų visų, kurie mylime, kuriame, rūpinamės, saugome, kurie šiandien buvo pradėti. Valstybė tęsiasi ir po tų, kuriuos garbingai, oriai ir su meile palydėjome. Valstybė šiandien tai mūsų akys ir širdys, kalba ir daina, prisiminimas brangiausiųjų ir ateities spindulys. Ši šventė - galinga - ji suvienija viso pasaulio lietuvius. Tegul šią dieną skamba Tautiška giesmė ne tik lūpose, bet ir mūsų gyvenimuose - vienybėje, pagarboje, tikėjime Lietuva. Už žemę, už žmones, už atsakomybę, už priesaiką tęsti, kas buvo pradėta, išlaikyti tai, ką turime. Su švente, Mielieji!