Kaip tinkamai virti ir sutrinti mėsą kūdikiui: nuo pasirinkimo iki patiekimo

Pradedant kūdikio primaitinimą, tėvams kyla daugybė klausimų: nuo ko pradėti, ką gaminti, kaip paįvairinti racioną? Vienas iš svarbiausių klausimų - kada ir kaip įvesti mėsą į kūdikio racioną. Mėsa yra pagrindinis maisto produktas, padedantis išvengti geležies stokos mažakraujystės. Kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie dar nevalgo tiek daug ir įvairių maisto produktų, kaip suaugę žmonės, mėsa yra būtina, todėl jos būtina vaikui pradėti duoti laiku.

Produkto kūdikio primaitinimui pasirinkimas priklauso nuo vaiko amžiaus, nuo sezoniškumo, maisto produktų prieinamumo, o taip pat nuo kultūros bei šeimos įpročių. Jokiu būdu negalima naudoti apipuvusių ar apipelijusių maisto produktų.

Kada įvesti mėsą į kūdikio racioną?

Pediatrai teigia, kad nuo 6 mėn. ima sparčiai mažėti kūdikių geležies atsargos, kurias jie sukaupė būdami dar mamos pilve. Todėl maždaug nuo 5-6 mėn. vaikams į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti mėsą (po to, kai jie jau būna išragavę įvairių daržovių ir kruopų).

Mėsa rekomenduojama kūdikiui nuo 7 mėnesių, nes būtent šiame amžiuje išsenka geležies atsargos, kurias vaikas buvo gavęs iš mamos nėštumo metu. Svarbu, kad kūdikiai būtų pradedami maitinti mėsa ne per vėlai. Mėsos galima pradėti duoti nuo 6-7 mėnesių. Jeigu jūsų kūdikis jau pabandė daržovių ir kruopų košes, išvirkite jam mėsos.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja išskirtinį maitinimą krūtimi iki 6 mėnesių. Iki 4-6 mėnesių vaikas paauga ir mamos pienas nebegali pilnai aprūpinti kūdikio būtinomis medžiagomis, jam reikia papildomos mitybos. Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, bet tam tikri požymiai padeda suprasti tėvams, kad mažylis jau pasirengęs paragauti naujų produktų. Jei kūdikis užtikrintai laiko galvą ir gali sėdėti prilaikomas, pastebėjote, kad jis nepasisotina pavalgęs mamos pieno, moka nuryti maistą ir išstumti iš burnos (jeigu jo per daug ar neskanu), nori valgyti kitokį maistą, pats laikas pradėti primaitinimą. Daugumai vaikų šie pokyčiai įvyksta penktą gyvenimo mėnesį.

Kodėl mėsa yra svarbi kūdikio mitybai?

Mėsa - pagrindinis maisto produktas, turintis daug maistingų medžiagų, lengvai pasisavinamų baltymų, B grupės vitaminų, ypač vitamino B12, todėl yra būtina augančiam vaikui. Gimusio kūdikio organizme yra geležies atsargų, tačiau jau pirmąjį pusmetį visi ištekliai praktiškai išsenka. Geležis iš mėsos pasisavinama daug lengviau nei iš kitų maisto produktų. Šis elementas aprūpina ląsteles deguonimi ir apsaugo organizmą nuo mažakraujystės.

Mėsos baltymuose yra beveik visos nepakeičiamosios amino rūgštys, kurios skatina medžiagų apykaitą, stimuliuoja imuninės sistemos darbą. Iš mėsos gauname B grupės vitaminų, ypatingai svarbus iš jų B12, reikalingas deguonį pernešantiems eritrocitams susidaryti, joje yra kraujui būtinos folio rūgšties. Mėsa yra svarbiausias maisto produktas, padedantis išvengti geležies stokos anemijos.

Kokią mėsą rinktis kūdikiui?

Mažiems vaikams rekomenduojama jaunų gyvūnų mėsa (veršiena, kalakutiena, triušiena), nes ji lengviau virškinama ir pasisavinama, kadangi tokioje mėsoje mažiau jungiamojo audinio ir daug lengvai pasisavinamų baltymų. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos, nes šios mėsos lengviausia virškinamos, jos turi mažiau jungiamojo audinio. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama.

• Triušiena: Joje riebalų nedaug, tačiau daug baltymų, ląstelienos bei nesočiųjų rūgščių. Triušiena ypač rekomenduojama alergiškiems vaikams, nes retai sukelia alergines reakcijas.
• Veršiena ir jautiena: Jautienoje yra daugiau geležies, todėl ji naudinga esant anemijai susijusiai su geležies stoka organizme, tačiau kūdikiams labiau rekomenduojama veršiena, nes ji lengviau pasisavinama.
• Vištiena: Švelni vištos mėsa gerina skrandžio veiklą.
• Kalakutiena: Tai vienas iš geriausių pasirinkimų, supažindinant kūdikį su mėsa. Ji itin lengvai virškinama, turi daug baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Daugiausia geležies yra tamsesnėje kalakutienoje, t.y. šlaunelių mėsoje.

Kūdikių ir mažų vaikų mėsos patiekalai gali būti gaminami iš įvairios liesos mėsos (veršienos, jautienos, kiaulienos, triušienos, nutrijos mėsos), paukštienos (vištienos, putpelienos, kalakutienos, strutienos). Geriau tinka jaunų gyvulių mėsa ir paukštiena. Geriausia, kad vaikas gautų pakaitomis ir gyvulių mėsos, ir paukštienos.

Kalbant apie kiaulieną ar jautieną, šių mėsos rūšių rekomenduojama naudoti tik liesą ir rečiau, nes ši mėsa yra gana sunkiai virškinama. Antiena, žąsiena, aviena dažniausiai būna riebi, todėl mažiau tinka kūdikiams.

Mėsą geriausia pirkti parduotuvėse, kuri yra patikrinta veterinarų ir iki pardavimo tinkamai laikyta. Ne gyvūno rūšis, o ekologiškumas turėtų būti kriterijus, pagal kurį renkamės mėsą. Būtų labai gerai gauti mėsos tokio gyvūno, kuris būtų augintas be antibiotikų, pesticidų, nebūtų sirgęs.

Mėsa alergiškiems vaikams

Kūdikiams, vaikams, alergiškiems karvės pienui, labiau tinka vištiena, kalakutiena, triušiena, strutiena. Jei kūdikis ar vaikas alergiškas kiaušiniui - labiau tinka galvijų mėsa. Maistui alergiškiems vaikams dažnai tinka triušiena, aviena, nutrijos mėsa. Alergija mėsai pasitaiko nedažnai, o jeigu ji ir pasireiškia, tuomet ją įprastai sukelia raudona mėsa: visų pirma, jautiena ir veršiena, rečiau - aviena, ėriena, kiauliena ir kt. mėsa. O alergija triušienai ir paukštienai yra itin reta, tad tai puikus baltymų šaltinis, tinkantis net ir alergiškiems vaikams.

Žvėriena kūdikiams

Pasak specialistų, kaip pirmoji mėsa žvėriena mažiau tinkama, nes ji yra kieta, sunkiau pasisavinama. Dar daugiau, ji pirmiausia turi būti veterinariškai patikrinta.

Kaip tinkamai paruošti mėsą kūdikiui?

Labai svarbu, kad kūdikio maistui naudojamas vanduo būtų švarus ir saugus. Jeigu gėrimui ir valgio ruošimui naudojate šulinio vandenį, jį rekomenduojama išsitirti.

Daugiausiai naudingų maistinių medžiagų mėsa išsaugo, jei yra verdama ar troškinama garuose. Iki 3 metų vaikams rekomenduojama tik virta mėsa (tradiciniu būdu arba garuose), o rūkytos ir keptos mėsos galima pradėti duoti tik nuo 3 metų. Į vaikų valgiaraštį geriau įtraukti tik šviežią mėsą, o patiekalus ruošti geriausiai vienam kartui. Jei patiekalui ruošti naudojama šaldyta mėsa, tai ji turėtų būti atšildoma palengva ir pakartotinai nebeužšaldoma. Nedera mėsos atšildyti karštame vandenyje ar mikrobangų krosnelėje. Atšildytos mėsos nemirkykite vandenyje, tik nuplaukite tekančiu vandeniu, nuimkite plėves, riebalus, pašalinkite sausgysles.

Mėsos virimas ir garinimas

Kad išvirta mėsa išliktų kuo vertingesnė, jos prieš virimą nemirkykite. Mėsą virkite stambesniais gabalais, bet jie turi būti apsemti vandeniu. Kai mėsa smulkiau supjaustoma, tada daugiau maisto medžiagų pereina į vandenį. Ruošiant patiekalus iš mėsos, mėsą rekomenduojama virti stambesniais gabalais, kad išliktų kuo daugiau maisto medžiagų.

Mėsą dėkite į verdantį pasūdytą vandenį (nuo 1 metų galima į vandenį įdėti druskos). Įdėjus mėsą, kurį laiką vanduo nustoja viręs, bet liepsnos nereikia padidinti. Mėsą virkite ant silpnos ugnies, matomas virimas (kunkulai) neturi būti intensyvus. Taip verdant, į vandenį mažiau prasisunkia tirpių baltymų. Pradėjus virti po 5 minutes nuovirą nupilkite, mėsą dar kartą nuplaukite ir tada antrą kartą virkite jau ilgesnį laiką. Nerekomenduojami jokie kiti prieskoniai, nebent natūralios prieskoninės žolelės (petražolės, krapai). Gerai išvirta mėsa turi būti minkšta, sultinga ir neištižusi.

Tiesiog išvirkite mėsą puode arba troškinkite garuose atskirai nuo daržovių. Garinti galite tiek specialiame garintuve, tiek paprastame puode.

Kiek laiko virti mėsą?

Verdama mėsa netenka daug svorio: verdant mažus (75-100 g) gabaliukus netenkama 40-50 proc. svorio.

• Veršieną virkite apie 60 min.
• Jauną vištieną (viščiuką), triušieną - apie 45 min.
• Jautieną ir seną paukštieną - 2,5-3 val.

Mėsos sutrynimas ir konsistencija

Gerai išvirta mėsa kūdikiams sumalama arba pertrinama, kad būtų kaip tyrelė, be gumuliukų, t.y. homogenizuota. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojama mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes virškinimo sistema dar neišsivysčiusi. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys.

Išvirtą šiltą mėsą/paukštieną 2-3 kartus permalkite pro tankų mėsmalės sietą. Sumaltą mėsą perspauskite per verdančiu vandeniu perlietą sietelį. Įdėkite aliejaus ir kruopščiai išmaišykite. Aliejus ar sviestas padeda vaiko organizmui pasisavinti ląstelieną. Termiškai apdorotus produktus į tyrelę galima sutrinti maisto smulkintuvu arba per sietelį. Tyrelę taip pat galima pagal poreikį atskiesti mamos pienu arba pieno mišiniu.

Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (apie 8-9 mėnesį), maltos mėsos ar paukštienos labai sutrinti nevertėtų. Augant mažyliui mėsos tyrė gaminama tirštesnė. Nuo 8 mėnesių galima ruošti stambiau sutrintą mėsą, maždaug 10-11 mėn. ją galima keisti į mėsos kukulius, vėliau - į garinius kotletus. Vaikui sulaukus 8 mėnesių galite pradėti maistą smulkinti šakute ar pradėti duoti minkštai virto maisto gabalėlius valgyti pačiam. Perėjimo laikotarpyje stebėkite kaip reaguoja vaikas, ar jam tinka konsistencija, ar dar kurį laiką reikia košę sutrinti iki tyrelės.

Taip pat reikia prisiminti, kad tyrelės ir košės nėra vienintelis maisto patiekimo būdas pradėjus primaitinimą: pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, populiarėja kūdikio primaitinimo gabaliukais metodas (baby-led-weaning), kuris turi savų privalumų lyginant su tyrelėmis.

Mėsos porcijos ir patiekimas

Svarbiausiai, kad mažylis gautų bent 30-40 g (vyresni ir daugiau) mėsos kasdien. Mėsos kūdikiui užtenka duoti vieną kartą per parą, geriausia šio produkto mažyliui siūlyti su daržovėmis.

Kuo vaikas vyresnis - tuo galima duoti daugiau mėsos, tačiau persistengti nereiktų, nes apsunkinami vaikučio inkstai. Mėsos ir daržovių ar kruopų santykis košėje nėra svarbus, reikėtų įvairiai maišyti košes ir ieškoti mažylio mėgstamų skonių derinių.

Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį.

Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.

Geriau, kai mėsos rūšis yra kaitaliojama: kelis kartus per savaitę. Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Bet, nepamirškime, kad dar yra žuvis, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai. Taigi, sudarius įvairų meniu, mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau.

Ką daryti, jei vaikas nevalgo mėsos?

Jei mažylis nenori valgyti mėsos, derėtų neskubėti, neversti valgyti, o naują produktą duoti palaipsniui. Vaikas prie naujo skonio gali pratintis keletą dienų ar net savaičių. Rekomenduojama bandyti įvairius mėsos ir daržovių ar kruopų derinius, ypač su tais produktais, kuriuos mažylis jau pamėgęs.

Duodami paragauti pirmą kartą mėsos, turėtume prisiminti tai, ar kūdikio gomurys jautrus. Mažyliui, kuris vos pajutęs šaukštelį prie liežuvio žiaukčioja, mėsą reikia sumalti iki grietinės tirštumo. Jeigu gomurys nėra toks jautrus, vaikas gerai ryja tirštą maistą, mėsa gali būti malta šiek tiek rupiau, gali būti likę nedidelių gumuliukų, kuriuos kasos fermentai suskaldys, o žarnynas pasisavins.

Kad mažylis nespringtų valgydamas mėsą, rekomenduojama užpilti ją trupučiu nuoviro, kuriame virė mėsa, išmaišyti ir duoti paragauti tokios mėsiškos tyrelės tam, kad kūdikis ne tik sužinotų mėsos skonį, bet ir gaus daugiau jo organizmui reikiamos geležies ir cinko. Įmaišius mėsos į kruopų ar daržovių tyrę - vaikutis mėsos suvalgys mažiau.

Jei kūdikis, kuriam duodate mėsos, bando ją išstumti iš burnytės, tuomet rekomenduojama nekišti jos per prievartą. Tiesiog pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos, o jeigu ir šios nenorės, kurį laiką dėkite po lašelį mėsos tyrelės į kūdikio mėgstamą maistą ir palaipsniui vis didinkite kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite.

Ko vengti ruošiant mėsą kūdikiui?

Rūkytos ir keptos mėsos galima duoti vaikams tik nuo 3 metų ir nedažnai. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos.

Jokiais būdais mažyliams negalima duoti rūkytų produktų ar lašinių, taip pat įvairiuose marinatuose pagamintų mėsos produktų (jų skrandukai dar labai jautrūs). Jokio amžiaus kūdikiams nerekomenduotina ančių bei žąsų mėsa, nes ji riebesnė už kalakutieną.

Nei mažiems, nei vyresniems vaikams mitybos specialistai nerekomenduoja patiekti „greitų“ mėsos gaminių: dešrelių, mėsainių, mėsos pusgaminių. Deja, „greitai“ paruošiami mėsos patiekalai ne tik nenaudingi, bet ir dėl juose esančių maisto priedų skatina vaiko apetitą ir alkio jausmą.

Kūdikiams ir mažiems vaikams negalima duoti gerti sultinio. Mėsos sultinys kūdikiams ir mažiems vaikams nerekomenduojami, nes gali sukelti alergiją. Tačiau mėsos sultiniai naudingi gastritu sergantiems vaikams ir tiems, kuriems yra mažas skrandžio rūgštingumas. Nedidelį sultinio kiekį, jeigu sultinys neriebus, galima įpilti į daržovių ar kruopų košę su mėsa.

Nerekomenduojama vaikams prie mėsos patiekalų patiekti padažų. Koncentruoti pomidorų padažai ar riebūs majonezo padažai vaikams netinka, nes skatina stemplės uždegimus, atsirūgimus, virškinimo sutrikimus.

Mėsos laikymas ir šildymas

Jeigu norite, galite vienu kartu sutrinti daugiau tyrelės ir jos perteklių užšaldyti. Šaldymui naudokite tik specialius, šaldymui tinkančius stiklinius arba plastikinius indelius. Kūdikių tyrelę labai patogu šaldyti ledukų formelėje. Taip pat, kaip ir daržoves, galite išsivirti ir susismulkinti mėsą ir dalį jos pasidėti kitam maitinimui šaldytuve. Naudojant nemaltą mėsą, galite nusipirkti didesnį kiekį, supjaustyti mažesniais gabaliukais ir mažomis porcijomis užsišaldyti.

Prieš maitinant atšildytą košę, yra gerai pašildyti ją šilto vandens vonelėje. Šildyti galima ir mikrobangų krosnelėje, tačiau būtinai naudokite tik šildymui mikrobangų krosnelėje tinkančius indus (saugiausia naudoti stiklinius)! Į indą dėkite šaldytą tyrelę, uždenkite dangčiu (jeigu indas turi dangtį) ir, pasirinkę atšildymo (angl. defrost) režimą, šildykite 10-15 sekundžių, tuomet tyrelę dėmesingai permaišykite, jeigu reikia šildykite dar 10-15 sekundžių ir vėl permaišykite.

Receptų idėjos kūdikių primaitinimui

Štai keletas receptų idėjų, kurias galite išbandyti pradėdami kūdikio primaitinimą:

Triušienos ir avokado tyrelė

• Ingredientai: Triušiena, Bulvė, Morka, Cukinija, Avokadas
• Paruošimas: Mėsą išvirkite atskirai nuo daržovių (triušiena verda apie 30-40 min.). Į kitą prikaistuvį su verdančiu vandeniu sudėkite gabalėliais supjaustytas bulvę, morką. Po 15 min. riekelėmis pjaustytą cukiniją ir dar pavirkite apie 8 min. Kai daržovės išvirs, jas kartu su mėsa sutrinkite elektrine trintuve į vientisą tyrę. Jeigu mažylis kramto, daržoves galite sutrinti stambiau, šakute. Avokado puselę išskobkite, patrinkite šakute ir įmaišykite į makalainę. Jeigu makalainė tiršta, praskieskite daržovių nuoviru ar virintu vandeniu.

Veršienos ir daržovių tyrelė

• Išvirkite veršiuko mėsą, atskirai išvirkite bulves, morkas ir žiedinio kopūsto žiedelius. Baigiant virti daržovėms, suberkite susmulkintus petražolės lapelius. Išvirtą mėsą ir daržoves gerai sutrinkite smulkintuvu.
• Variacijos: Kadangi šis derinys greičiausiai jau nebus pirmas, tam, kad vaikas susipažintų su naujomis tekstūromis ir grynesniais skoniais, dalį žiedinių kopūstų ir / ar mėsos galite atidėti ir netrinti iki tyrės.

Vištienos ir daržovių troškinys (nuo 9 mėnesių)

• Ingredientai: 50 g vištienos filė, 1/2 morkos, 1/4 cukinijos, 1/4 bulvės, šiek tiek vandens arba vištienos sultinio.
• Gaminimo eiga: Vištieną supjaustykite mažais gabalėliais. Daržoves nulupkite ir supjaustykite smulkiais kubeliais. Sudėkite vištieną ir daržoves į puodą ir užpilkite vandeniu arba sultiniu. Virkite ant silpnos ugnies, kol vištiena ir daržovės suminkštės (apie 20-25 minutes). Jei reikia, sutrinkite troškinį šakute arba trintuvu iki norimos konsistencijos.

Varškės ir bulvių kukulaičiai (nuo 9 mėnesių)

• Jums reikės: 2 bulvių; 1 putpelės kiaušinio; pusės stiklinės varškės; 1 v. š. speltos miltų.
• Gaminimas: Bulves išvirkite jums įprastu būdų, sutrinkite grūstuvu, palaukite, kol atvės. Į bulvių masę berkite pertrintą varškę, miltus, įmuškite kiaušinį, viską gerai išminkykite. Su šlapiomis rankomis formuokite norimo dydžio kukulius, dėkite juos į verdantį vandenį ir, jiems iškilus į paviršių, pavirkite dar maždaug 6 minutes. Kukulaičius patiekite su lydytu sviestu. Nepamirškite jų susmulkinti, kad mažyliui būtų lengva maistą trinti su dantenomis ar pirmaisiais dantukais.

tags: #kaip #sutrinti #mesa #kudikiui

• viskas apie Noordi Polaris lopšį
• „O Mes Vaikai“ dainos tekstas
• skaitykite apie Pauliaus Boreikos veiklos detales ir teisėsaugos dėmesį
• Skyriai ir paslaugos
• Ar reikia tėvų sutikimo keliaujant su vaiku?