Naujagimio atėjimas į pasaulį yra ypatingas įvykis, kupinas džiaugsmo ir naujų iššūkių. Vienas iš pirmųjų klausimų, kylančių tėvams, yra: kada galima pirmą kartą išvesti kūdikį į lauką? Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie tai, kada ir kaip saugiai vesti naujagimį į lauką, atsižvelgiant į metų laiką, oro sąlygas ir kūdikio amžių.
Su naujagimiu išeiti į lauką galima jau kitą dieną po gimdymo, taigi pirmasis Jūsų išėjimas į lauką bus išvykstant iš gydymo įstaigos į namus. Jei kūdikis gimė žiemą, jo pažintis su grynu oru prasidės net ir žvarbiausią dieną. Tuomet neatsižvelgsime į oro temperatūrą: juk bet kokiu oru reikia kažkaip grįžti namo iš ligoninės. Sveiką naujagimį, grįžus iš gimdymo namų, gydytojai pataria į lauką išvežti jau kitą dieną. Vasarą gimusį vaikutį jau trečią dieną galima išnešti į lauką. Rudenį ir žiemą - kitos žaidimo taisyklės.
Pirmasis išėjimas į lauką gali trukti 5 minutes, kitą dieną galima pabūti 10 min. Atidžiai stebėkite vaiko būklę. Jei viskas gerai, trečią dieną buvimo lauke laiką galite pailginti dar penkiomis minutėmis. O po savaitės lauke praleisti galėsite valandą. Įpratęs prie pasivaikščiojimų kūdikis gali išbūti lauke iki dviejų valandų.
Pasivaikščiojimas lauke yra labai svarbi kūdikio dienotvarkės dalis bet kuriuo metų laiku. Net ir mažiausiam vaikui pabūti lauke naudinga bet kuriuo metų laiku. Juk lauke jis kvėpuoja grynu oru, kuriame mažiau virusų ir bakterijų nei prastai vėdinamose patalpose. Grynas oras padeda stiprinti imunitetą, gerina miegą ir apetitą. Mažylį į lauką trumpam galima išvežti jau netrukus sugrįžus iš gimdymo namų, tačiau lauke neturėtumėte būti per ilgai. Kūdikis dar labai jautrus besikeičiančioms oro sąlygoms, todėl pakaks ir 10-15 minučių.
Pirmą kartą išėjus su naujagimiu į lauką, rekomenduojama jame pabūti pusvalandį, vėliau pasivaikščiojimus galima ilginti. Kai šalta, patogu mamos pieną valgantį kūdikį pažindinti kad ir gryname ore, pavyzdžiui, parke ant suoliuko. Po pasivaikščiojimo lauke pagerėja mažylių apetitas, pagerėja kraujotaka, miegas tampa gilesnis ir ramesnis. Grynas oras yra labai svarbi kūdikių grūdinimo priemonė.
Protingiausia einant pasivaikščioti su kūdikiu mamai pirmiausia apsirengti pačiai, o tada jau rengti kūdikį. Prieš išeinant pasivaikščioti į lauką, pakeiskite sauskelnes. Ar mažyliui ne karšta, galite patikrinti, užkišdama pirštą po apykakle. Jei ji drėgna ar karšta - mažyliui per karšta, jei šilta - normalu. Paprastai rengiant kūdikį pasivaikščiojimui į lauką, galioja taisyklė “plius vienas”.
Miegojimas vežimėlyje balkone leidžia mamai nudirbti namų ūkio darbų, kol vaikutis miega. Malonus vasaros oras vilioja kuo ilgiau pabūti su vaiku lauke. Tačiau prieš išeidami iš namų nepamirškime pasirūpinti mažylio apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių.
Svarbu atsižvelgti į oro sąlygas. Jei šalta, ūkanota, drėgna, tvyro rūkas, verčiau pabūti namuose. Jei lauke šalta, bet sausa, galite ruoštis į lauką. Labiau reikia būti atsargiems dėl vėjo, jis daug pavojingesnis už šaltį. Gydytojai pataria - kartais ir esant nulinei ar net pliusinei temperatūrai vėjuotą dieną galima nužvarbti ar nušalti. Kita vertus, neužmirškite, jog jūs pačios judate, einate, jums šilčiau.
Šaltuoju metų laiku su kūdikiu lauke praleidžiame mažiau laiko, negu, pavyzdžiui, vasarą. Kai lauke temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių šalčio, nepatariama vežti į lauką visų kūdikių iki vienerių metų. Kūdikį iki 6 mėnesių galite pavežioti lauke, kai temperatūra ne žemesnė kaip minus 5 laipsniai, nėra itin drėgna, nepučia stiprus vėjas. Su 6-12 mėnesių kūdikiu galite eiti į lauką, kai šaltis ne didesnis kaip 10 laipsnių. Taip pat labai svarbu ne tik tai, kiek laipsnių rodo termometras, bet ir koks lauke drėgnumas, ar stiprus vėjas. Įvertinus šias aplinkybes tėvai turi pasirinkti tinkamą pasivaikščiojimo su naujagimiu trukmę.
Jeigu lauke drėgna, pučia stiprus vėjas ar siaučia pūga, nors ir termometras rodys 0 laipsnių, jausime gerokai didesnį šaltį. Ilgus metus pediatrai laikėsi rekomendacijos, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai neturėtų eiti į lauką, kai oro temperatūra nukrenta žemiau -20 °C. Kūdikiams ši riba yra aukštesnė (paprastai apie -10 °C ar -15 °C, priklausomai nuo vėjo ir drėgmės). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ne tik į termometro stulpelį, bet ir į jutiminę temperatūrą, kurią skelbia meteorologai. Ji parodo, kaip šaltį jaučia žmogaus kūnas, atsižvelgiant ne tik į oro temperatūrą, bet ir į vėjo greitį bei oro drėgmę.
Tinkamiausias laikas pasivaikščiojimui su kūdikiu ryte iki 11 valandos ir vakare po 15-16 val. Pasistenkite, kad saulė nešviestų į automobiliu vežamą kūdikį. Karščiausiu dienos metu saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių ir paūgėjusį mažylį. Geriausia, jeigu jis bus pavėsyje - medžių šešėlyje arba po skėčiu. Jeigu galite, išeikite į parką, kuriame daug pavėsį suteikiančių medžių, tuomet galima vaikščioti ir ilgiau.

Ir visiškai normalu, jeigu iš pradžių bus sunku suprasti, kaip vaikelį aprengti. Naujagimio apranga einant į lauką yra itin svarbi, nes kūdikiai dar negali patys efektyviai reguliuoti kūno temperatūros. Tinkamai parinkta apranga užtikrina mažylio komfortą ir sveikatą, apsaugo nuo sušalimo ar perkaitimo.
Geriausias būdas apsirengti šaltu oru - keli plonesni drabužių sluoksniai, o ne vienas storas. Tai leidžia orui cirkuliuoti ir sulaiko šilumą, o sušilus galima vieną sluoksnį nurengti.
Drabužiai neturi būti per ankšti, varžyti judesių. Žiemai naujagimiui reikia nusipirkti šiltą kombinezoną su pėdutėmis ir rankyčių movomis ar vokelį, po kuriais jį renkite laisvesniais kelių sluoksnių drabužiais. Ant medvilninio ar vilnonio siaustinuko užvilkite šliaužtinukus, jeigu oras šaltesnis - dar ir megztinį. Žvarbiu oru uždėkite mažyliui gerai prie galvos priglundančią šiltą kepurę, kakliuką apriškite šaliku. Tik neuždenkite juo veido, nes šiltas iškvepiamas oras sudrėkins audinį ir šalikas sušaldys vaiko veidelį.
Per galvą ir galūnes prarandama daug šilumos. Būtina šilta kepurė (gerai dengianti ausis), šalikas arba mova, kumštinės pirštinės (jos šiltesnės nei pirštuotos) ir šiltos kojinės (geriausia vilnonės). Batai turi būti šilti, neperšlampami ir šiek tiek laisvesni, kad liktų oro tarpas šilumai ir nespaustų kojos (suspaudus koja greičiau šąla). Labai svarbu, kad avalynė būtų sausa. Jei planuojate lauke būti ilgiau, turėkite atsarginius batus ir kojines. Net ir odinė avalynė ilgiau avint sudrėksta iš vidaus, todėl nepatariama jos dėvėti be pertraukos ilgiau nei valandą ar dvi (priklausomai nuo aktyvumo ir oro). Drėgną avalynę būtina gerai išdžiovinti.
Karštą dieną aprenkite vaiką kuo lengviau. Namuose kūdikiui užteks smėlinuko trumpomis rankovėmis, dažniau palaikykite mažylį nuogą. Lauke rinkitės laisvus šviesių atspalvių drabužius iš natūralių audinių. Tinkamiausi karštą dieną drabužiai ilgomis rankovėmis, ilgos kelnytės, kurie apsaugos nuo saulės.

Saulė kenkia ne tik odai, bet ir akims, o jos padaryta žala vaikystėje vėliau gali sukelti įvairius akių negalavimus ir ligas. Kūdikį iki 6 mėnesių reikia ypatingai saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Geriausia jį vežioti pavėsyje, vaikštinėdami šviečiant saulei būtinai pakelkite vežimėlio stogą. Vežimėlio lopšio nedera uždengti rankšluosčiu ar kitu audiniu, nes negalės cirkuliuoti oras ir kūdikiui bus per karšta. Uždengti vežimėlį galite tinkliniu audiniu, kuris netrukdys judėti orui.
Duokite vaikui daugiau vandens. Atsigerti siūlykite reguliariai, nes mažas vaikas pats neprašys. Tik nesiūlykite sulčių arba saldžių gazuotų gėrimų. Iki 6 mėnesių kūdikio negalima tepti apsauginiu kremu, vyresniam mažyliui galite naudoti vaikišką priemonę nuo saulės. Rinkdamiesi ją atkreipkite dėmesį į SPF - apsaugos nuo saulės faktorių. Patikimesnę apsaugą suteikia kremai, losjonai, pieneliai, kurių SPF koeficientas ne mažesnis kaip 50. Rinkitės specialiai kūdikiams skirtą apsaugos priemonę.
Esant minusinei temperatūrai ir vėjui, atviras odos vietas (skruostus, nosį, smakrą) reikėtų patepti specialiu apsauginiu kremu nuo šalčio. Svarbu rinktis kremą riebalų pagrindu, o ne vandens. Vandens pagrindo kremai šaltyje gali užšalti ir pakenkti odai. Liaudiška priemonė - lydyti žąsų taukai - taip pat gali tikti, jei vaikas nėra alergiškas. Kremą tepkite likus bent 20-30 min. iki išėjimo į lauką.
Šaltyje ir vėjyje lūpos greitai džiūsta ir skilinėja, ypač jei vaikas turi įprotį jas laižyti. Reguliariai tepkite lūpas vazelinu ar specialiu apsauginiu pieštuku.
Prieš eidami į lauką neprauskite vaiko veido vandeniu arba netepkite drėkinamuoju kremu. Kai už lango šaltukas, patepkite vaikučio veidą apsauginiu žiemos kremu, skirtu specialiai vaikams. Prieš kiekvieną pasivaikščiojimą patepkite vaiko veidelį riebiu kremu. Didžiausia mamų klaida - naudoti savo kosmetiką kūdikių odelei. Moteriški kremai, o ypač drėkinamieji, vaikui visiškai netinka, gali net pakenkti - odą dirginti, sukelti alergiją. Be to, drėkinamieji kremai ne tik nesaugo nuo šalčio, bet atvirkščiai, jais patepta oda labiau sušąla dėl sudėtyje esančio vandens. Kosmetinė priemonė turi visiškai įsigerti į odelę. Nesvarbu, ar naudojate kremą, ar tepalą, einant į lauką jo pėdsakų neturi matytis.

Atidžiai stebėkite vaiko būklę. Jei viskas gerai, trečią dieną buvimo lauke laiką galite pailginti dar penkiomis minutėmis. Ar mažyliui ne karšta, galite patikrinti, užkišdama pirštą po apykakle. Jei ji drėgna ar karšta - mažyliui per karšta, jei šilta - normalu. Šalta vaikučiui ar ne, gali parodyti ir jo veiduko spalva. Jei ji raudonesnė negu įprastai, galimas dalykas, kad jam per karšta.
Būkite itin budrios, jei pirmiesiems pasivaikščiojimams naudositės vaiknešėliais. Tabaluojančios ir gerai nepridengtos vaiko kojos gali lengvai nušalti. Kai lauke šalta, patogūs vokeliai. Vokelyje kūdikis jaučiasi kaip šiltame kokone. Lauke stebėkite, ar mažiukui nešalta. Ar mažiukas nesušalo, grįžę iš lauko suprasite užkišę pirštus jam už apykaklės.
Kaip suprasti, kada vaikas nušalo? Labai svarbu stebėti vaiką lauke ir mokėti atpažinti pirmuosius nušalimo požymius, ypač ant atvirų kūno vietų (skruostų, nosies, smakro) ir galūnių (pirštų). Pirmieji signalai: Oda tampa blyški, paraudusi, gali perštėti, dilgčioti. Galima patikrinti kraujotaką: švelniai paspauskite pirštu odos plotelį - jei atleidus pirštą, normali odos spalva negrįžta per 3-4 sekundes, kraujotaka toje vietoje sutrikusi ir reikia skubėti į šiltą patalpą. Akivaizdus nušalimas: Atsiranda baltų, pilkšvų, vaško baltumo dėmių. Oda toje vietoje tampa nejautri, kieta. Tai reiškia, kad kraujotaka sustojo ir audiniai pradėjo šalti.
Ką daryti pastebėjus nušalimą? Kuo skubiau eikite į šiltą patalpą. Nušalusių vietų NIEKADA netrinkite (ypač sniegu!) - taip galite dar labiau pažeisti audinius. Nešildykite staigiai karštu vandeniu ar prie tiesioginių šilumos šaltinių (radiatoriaus, židinio). Geriausia šildyti palaipsniui: apklokite šiltomis antklodėmis, duokite šilto gėrimo. Galima merkti į drungną (ne karštą!) vandenį arba šildyti savo kūno šiluma (pvz., priglaudus nušalusias rankas prie savo kūno). Būtinai kreipkitės į gydytoją, ypač jei atsirado baltų dėmių ar pūslių. Gydytojas įvertins nušalimo laipsnį ir paskirs reikiamą gydymą.
Vežimėlio pasirinkimas labai priklauso nuo jūsų gyvenamosios vietos ir gyvenimo būdo. Jeigu gyvenate užmiestyje ir ketinate vaikštinėti miško takeliais, jums tikrai pravers didesnis, didelius ratus ir gerą amortizacijos sistemą turintis vežimas, kuris bus pakankamai pravažus.
Pasirinkus vežimėlį labai kviečiu pagalvoti ir apie sezoninio vokelio įsigijimą. Vokeliai dar vadinami lauko miegmaišiais. Jų pagrindinė funkcija - šildyti vaiką lauke. Žinoma, galima tam pritaikyti ir vilnonį pledą, bet jis neturės papildomo apsauginio sluoksnio nuo vėjo ir kritulių, kurį turi didžioji dalis vokelių. Vokelis bus dedamas į vėžimėlio lopšį, todėl prieš renkantis siūlyčiau išsimatuoti jo ilgį ir plotį. Vokelių yra įvairių storių, žymimų TOG2, TOG3 ir t.t. Kuo šiltesnis vokelis, tuo TOG skaičius aukštesnis. Įvertinus mūsų klimato pokyčius, ypač storo vokelio rinktis nerekomenduočiau. Žiemos nebėra labai stingdančios ir net šiek tiek plonesnį miegmaišį galėsite pritaikyti tiek ankstyvą pavasarį, tiek rudenį.

tags: #pasivaiksciojimas #lauke #su #naujagimiu