Kaip padėti vaikui priprasti miegoti savo kambaryje: išsamus gidas tėvams
Miegas yra būtinas, kad užtikrinti tinkamą organizmo funkcionavimą ir vystymąsi. O jo kokybė ir trukmė tiesiogiai veikia vaiko psichinę ir fizinę būklę. Tad be galo svarbu, kad miegas būtų gilus ir kokybiškas. Vaikas jau išaugo kūdikystę, tačiau vis dar miega jūsų lovoje? Tačiau, jei miegas kartu trukdo gerai pailsėti ir išsimiegoti arba jei miegas kartu tampa iššūkiu intymiam gyvenimui, greičiausiai norėsite vaiką „iškraustyti“ į jo lovytę.
Mano vyresnėlė nuo gimimo miegojo atskirame kambaryje. Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad ne visada protinga nubrėžti konkrečias ribas, nes kiekvienas vaikas - skirtingas, o priimant sprendimą reikia atsižvelgti į tai, kas geriausia visai šeimai. Taip pat reikia turėti omenyje, kad kuo vaikas vyresnis, tuo sunkiau jam gali būti prisitaikyti prie pokyčių.
Kada pradėti pratinti vaiką miegoti atskirai?
Pediatrai ir psichologai rekomenduoja viename kambaryje, tiesa, atskirose lovose su kūdikiu miegoti bent pirmuosius 6 jo gyvenimo mėnesius, o geriausia - iki pat pirmojo gimtadienio, nes tai yra saugesnis variantas. Pirmuosius 12 kūdikio gyvenimo mėnesių miegant viename kambaryje stiprėja tėvų ir vaikų ryšys. Kūdikis žino, kad tėvai - visada šalia, girdi, kaip jie tyliai kalbasi, kvėpuoja, tad jaučiasi saugus.
Nuo kokio amžiaus vaikas yra subrendęs miegoti atskirame kambaryje? Gali būti subrendęs jau nuo gimimo. Tačiau net gimdami ne visi vaikai yra subrendę miegoti vieni. Kai kurie vaikai dėl nėštumo ypatumų ir patyrimo, dėl gimimo patyrimo ir dėl fizinės ir nervinės konstitucijos tiesiog negali miegoti vieni be nerimo ir siaubo jausmų.
Jei nusprendėte vaiką perkelti į atskirą kambarį, omenyje turėkite kelis svarbius dalykus ir neskubėkite. Pirmiausia reikėtų pasitarti su pediatru. Ar kūdikis auga gerai, ar jį vis dar reikia maitinti naktį? Labai svarbu, ar vaikas išmiega visą naktį: jei jis kasnakt po kelis kartus prabunda, veikiausiai kraustymąsi dar kuriam laikui teks atidėti. Kūdikius, atvirkščiai, reikia maitinti prieš miegą, kadangi jų maitinimo intervalai yra nedideli. Kūdikio maitinimui labai svarbu išsirinkti kokybišką buteliuką. Buteliukai kūdikiams gali būti gaminami iš stiklo ir plastiko, tačiau saugesnis parinkimas yra buteliukai iš plastiko (pavyzdžiui, Medela buteliukai). Be to, gerai jei buteliukas turi anti dieglių sistemą. Taip apsaugosite savo mažylį nuo dieglių sukeliamų pilvo skausmų.
Tėvų indėlis į vaiko savijautą
Daugeliui tėvų pavyksta nubrėžti savo asmeninės erdvės ribas ramiai ir švelniai, o vaikai tai su pagarba priima. Svarbiausia, kad tėvų santykiai visada yra vaiko savijautos pagrindas. Tad visi auklėjimo metodai praras žavesį, jei tėvų santykiai darys nuolatinę žalą. Nereikia jaustis kaltais, kad vaiką iškraustote, tačiau ir iškraustyti galima su meile.
Kaip tinkamai paruošti vaiko kambarį?
Tinkamai paruoškite vaiko kambarį. Pirmiausia, ypač svarbu vaiko kambarį pritaikyti saugiam miegui. Tai reiškia, kad reikia įsigyti lovelę su tvirtu čiužiniu, nelaikyti joje žaislų, antklodės, nedėti specialių minkštų lovos apsaugėlių. Geriausia, jei vaiko ir tėvų kambariai yra šalia, kad vaikui suverkus ar pabudus greitai galėtumėte nueiti ir pažiūrėti, ar viskas tvarkoje. Taip pat kurį laiką patariama palikti praviras tėvų miegamojo ir vaiko kambario duris arba naudoti mobiliąją auklę (ypač jei į atskirą kambarį perkeliamas 1 m.).
Jauki atmosfera ir saugumas
Sukurkite miegui tinkamą atmosferą savo vaiko kambaryje. Svarbi tinkama temperatūra ir drėgmė. Jei kambarys yra sausesnis, jums reikės oro drėkintuvo. Prieš guldant vaiką į lovą, kambarį reikia išvėdinti, kad būtų pakankamai gryno oro. Lovytės nereikėtų statyti toje kambario vietoje, kur gali būti skersvėjis. Taip pat svarbu, kad vaikui nebūtų per šalta ar per karšta. Reikia aprengti vaiką pagal kambario temperatūrą. Kambaryje turi būti tamsu ir tylu. Tamsa skatina melatonino, reikalingo užmigti, gamybą. Tad užtraukite užuolaidas ir išjunkite šviesą. Vaikui tai bus signalas, kad laikas miegoti.
Nuoširdžiai rekomenduojama vengti triukšmo, nes, kaip ir tamsa, tyla irgi būtina kokybiškam miegui. Išgirdęs pašalinį triukšmą vaikas nesijaučia saugus ir neužmiega giliai. Tačiau jei nepavyksta išvengti pašalinių garsų, pavyzdžiui, automobilių triukšmo už lango ar remonto garsų iš kaimyninio buto, galite naudoti baltąjį triukšmą. Tai yra tokie garsai, kurie ramina, leidžia atsipalaiduoti ir užmigti, pavyzdžiui, lapų šlamėjimas ar lietaus garsas. Ant spintelės turėkite puodelį su vandeniu, jei mažylis sugalvotų paprašyti atsigerti.
Įtraukite vaiką į kambario kūrimą
Gal vaiko iškeldinimą į atskirą kambarį palengvintų gražus kambario įrengimas. Kurkite kūrybiškumą ir vaizduotę lavinančią aplinką, jūs leidžiate savo vaikui jaustis saugiai. Pavyzdžiui, pasiūlykite jam išsirinkti patalynę ar pižamą su savo mėgstamais herojais, pasisiūlykite paskaityti vaiko pasirinktą pasaką prieš miegą, suteikdami jiems kontrolės ir nuosavybės jausmą. Leiskite vaikui išsirinkti patalynę. Dauguma vaikų turi ryškų savininkiškumo jausmą, todėl turėdami SAVO patalynę jie nenorės su ja skirtis.
Vis dėlto, grožis ir žaislai vaikui svarbūs dieną, naktį nei grožis, nei žaislai nesvarbu, svarbu jaustis saugiai. Tad nesitikėkite didelės permainos. Tokių tėvų bandymų girdėjau ne vieną, deja, negirdėjau nė vienos istorijos, kad tai vaiką būtų išvilioję iš tėvų kambario ilgiau nei 3 dienoms.
Kasdieniai ritualai ir įpročiai - raktas į sėkmę
Laikykitės aiškaus dienos režimo. Kai mažylis bus paguldytas miegoti kasdien tuo pačiu metu, jis išsiugdys įprotį ir tam tikrą valandą jam bus lengviau užmigti. Nesvarbu ar tai dienos, ar nakties miegas. Visada paguldykite vaiką miegoti tuo pačiu metu. Žinoma, paguldyti vaiką miegoti galima ir anksčiau, jei pastebėjote, kad vaikas žiovauja ir trina akis. Būtent tokiu momentu vaikas pasiruošęs greitai užmigti. Tačiau nereikia pratinti vaiko eiti miegoti vėliau nei nustatytu laiku. Reikėtų įprasti vaiką kasdien eiti miegoti tuo pačiu metu.
Organizuokite vaiko dienotvarkę taip, kad prieš atsiguldamas jis vis atliktų tuos pačius veiksmus-ritualus. Pavyzdžiui, išsivalo dantis, nusiprausia, apkabina tėvus, užgesina šviesą… Tokia kasdienė rutina nuteiks vaiką miegoti. Sukurkite ritualą, kurį kartosite kasdien prieš miegą. Tie patys veiksmai prieš miegą, kartojami kiekvieną dieną padeda lengviau užmigti. Pavyzdžiui, higienos procedūros, naudojant mėgstamą vaikišką kosmetiką, išgerti šiltos arbatėlės ir pasiklausyti pasakos, o tuomet miegoti. Tokiu būdu vaiko pasąmonėje pamažu formuojasi refleksas, kad jau laikas miegoti. Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį į kosmetikos vaikams pasirinkimą. Vaikų oda yra itin jautri ir linkusi į alergijas, todėl naudojama kosmetika vaikams turi būti natūrali, be kenksmingų cheminių medžiagų. Svarbu rinktis produktus, kurie yra dermatologiškai patikrinti ir pritaikyti švelnios vaikų odos poreikiams.
Miego "partneriai" ir nuraminimo ritualai
Dienos pabaigoje taikykite „nusiraminimo“ ritualą. Likus valandai iki miego stabdykite bet kokias aktyvuojančias veiklas, neduokite tonizuojančių gėrimų. Prieš miegą leiskite vaikui atsipalaiduoti ir nurimti. Intensyviai fizinei veiklai jau ne laikas. Ramūs žaidimai prieš miegą. Vakare, likus maždaug dviem valandoms iki miego, rekomenduojama leisti laiką ramiai, žaisti ramius žaidimus ir vengti triukšmingos aplinkos. Tuomet vaikui bus lengviau užmigti, o miegas bus gilesnis. Prieš miegą reikėtų vengti televizoriaus žiūrėjimo ir žaidimo planšetiniu kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu. Valgymas prieš miegą. Vyresni vaikai turėtų valgyti likus maždaug dviem valandoms iki miego, kad virškinimo sistema nebūtų pernelyg apkrauta ir nebūtų sunku užmigti.
Viena iš sveiko nakties miego sąlygų - gerai suplanuotas dienos miegas. Kita sveiko nakties miego sąlyga - fizinis aktyvumas dieną. Deja, šių dienų vaikai vis mažiau juda. Pagrindiniai kaltininkai yra televizorius ir kompiuteris. Pereinamuoju periodu labai gali pagelbėti Mylimukas: mėgiamas žaisliukas užklotėlis ar maitinimo metu naudojamas marliukas. Kai mažylis ūgteli, galite duoti jam į lovytę kokį minkštą žaislą. Labai gerai jei vaikas nuo mažens turi mylimą žaislą - „bičiulį“ miegui. Tai gali būti kačiukas, triušiukas, meškiukas ar bet koks kitas minkštas žaislas, kuris vaikui asocijuojasi būtent su miegu. Padėti įveikti išsiskyrimą nakčiai gali ir koks nors daiktas, pvz., mama kvepianti skarelė, mylimas žaisliukas, su kuriuo vaikas užmiega. Minkštas žaislas ar „speciali“ antklodė taip pat suteikia vaikui saugumo jausmą einant miegoti.
Kaip elgtis, kai vaikas bijo tamsos ar sugrįžta į tėvų lovą?
Kai kurie vaikai tam tikru laikotarpiu pradeda bijoti tamsos ir vaiduoklių. Jau dabartinėje situacijoje, jei vaikas bijo tamsos, galima nupirkti kartu lemputę, kuri dega visa naktį jo kambaryje. Ypač verta apsvarstyti naktinį apšvietimą: pavyzdžiui, dekoratyvi gyvūnėlio formos lempa sušvelnins atmosferą ir padės įveikti tamsos baimę. Iš pradžių vaiko kambaryje palikite degti naktinę lempą arba palikite jo kambario duris praviras. Naktinė švieselė gali padėti, kuomet vaikas kenčia nuo tamsos baimės. Tai dažniausiai yra praeinantis raidos etapas. Nesibaiminkite, kad vaikas pripras prie šių dalykų. Jokiu būdu neikite su vaiku į jo kambarį ieškoti vaiduoklių po lovomis ar spintoje norėdami parodyti, kad jų nėra. Stenkitės, kad vaikas kuo mažiau matytų baisumų per televizorių ar kine. Išmokykite vaikas prieš miegą atsipalaiduoti ir vizualizuoti malonius dalykus (pavyzdžiui, mėgstamas vietas ar mylimus pasakų herojus).
Kai vaikas grįžta į tėvų lovą
Jei vaikas reguliariai sugrįžta į jūsų lovą, tačiau tai nėra susiję su prasta vaiko savijauta, liga ar naktiniais košmarais, grąžinkite jį atgal į jo lovytę ir pabūkite su juo kurį laiką iki jis nurims arba užmigs. Kartais prisiversti atsikelti ir padaryti tai gali būti sunku, ypatingai tuomet, kai vaikas įsėlina nepastebėtas ir kurį laiką ramiai miega kartu su jumis. Tačiau jei norite atpratinti nuo šių žygių, turite prisiversti tai padaryti. Jei vaikas pareina naktį, susikaupkite ir pradėkite jį lydėti atgal. Jis vėl grįžo? Dar kartą palydėkite, tačiau ne būtinai. Jei jaučiatės pavargę, pakaks palydėti ir vieną kartą. Turėkite kantrybės. Jei vaikas ir ateidavo iki miegamojo, jis leisdavosi palydimas atgal, o palaipsniui išmoko ir ramiai išmiegoti visą naktį. O jei ateina naktį, tai nuvedu ir paguldau.
Svarbu žinoti, kad jei vaikas serga ar susapnavo naktinį košmarą, po blogo sapno vaikas būna labai išsigandęs, tad priimdami jį į lovą jį nuraminsite ir leisite pasijausti saugiai. Tačiau yra ir kita medalio pusė - jei leisite vaikui likti jūsų lovoje, jis gali pamanyti, kad jo lovytė išties yra nesaugi. Be to, nepamirškite, kad mažyliai yra tikri gudruoliai: nenorėdami miegoti vieni, jie gali pradėti simuliuoti išgąstį ar baimę, taip bandydami suminkštinti jūsų širdis.
Efektyvūs pratinimo metodai
Metodai, kaip išmokyti vaiką užmigti savarankiškai, apima kelis veiksmingus būdus. Galite pabandyti „laipsnišką atsiskyrimą“. Tai veiksmingas būdas, padedantis vaikui priprasti prie užmigimo savarankiškai. Pradžioje būkite šalia vaiko. Sėdėkite šalia jo lovelės, kol jis užmigs. O tuomet palaipsniui tolkite. Kas kelias naktis pamažu tolkite nuo lovos, kol galėsite išeiti iš kambario, kai vaikas dar nemiega. Taip palaipsniui vaikas įpras užmigti, net jei jūsų nebus šalia. Jei vaikas prabunda, stenkitės nuraminti jį balsu iš tolo, bet nesugrįžkite prie lovos.
Kitas metodas - apdovanojimų sistema. Teigiamas paskatinimas gali padėti vaikui išmokti užmigti savarankiškai. Sukurkite mažus apdovanojimus už kiekvieną sėkmingą savarankiško užmigimo naktį. Taip vaikas stengiasi kiekvieną naktį kuo greičiau užmigti pats, kad kitą rytą gautų apdovanojimą, tačiau šis metodas tinka tik vyresnio amžiaus vaikams. Jie turi suprasti už ką būtent gavo apdovanojimą. Sudarykite paskatinimų programą. Galite naudoti paskatinimus už tai, kad vaikas nuėjo laiku į lovą, už tai, kad užmigo, nekėlė triukšmo savo kambaryje ir pan.
Kontroliuojamo verkimo metodas
Yra metodas, apimantis kontroliuojamą verkimą: jei vaikutis paguldytas verkia ar pradeda verkti atsibudęs, leiskite jam paverkti penkias minutes, tada prieikite prie jo ir švelniais žodžiais nuraminkite. Jei mažylis nesiliauja verkęs, leiskite jam paverkti dar dešimt minučių, tada prieikite prie jo dar kartą, nuraminkite žodžiais ir greitai pasitraukite. Jei verksmas tebesitęsia, grįžkite po penkiolikos minučių ir vėl nuraminkite savo mažylį. Paskui, jeigu reikia, grįžkite vėl. Kitą naktį, jei kūdikis pradeda verkti prieikite prie jo po dešimties minučių, kitą kartą - po penkiolikos, o paskui, jei reikės, ilginkite nebuvimo prie mažylio intervalus po dvidešimt minučių. Kartais tėvams sunku susitaikyti su mintimi, kad turi palikti verkiantį vaiką ilgiau nei kelioms minutėms, o ką jau kalbėti, jei vaikas pirmą ar antrą tokio pratinimo naktį verks valandą ar dvi. Paprastai kiekvieną kitą naktį vaikai verkia vis trumpiau, tačiau tas naktis turėsite paaukoti dalį savo miego, todėl geriau pradėkite pratinti vaiką užmigti savaitgalį.
Svarbu atsižvelgti, kad šiais laikais daugelis kalba apie tai, kad negalima per prievartą pratinti vaiką miegoti savo lovoje, paliekant jį vieną, nepaisant jo ašarų ir išgąsčio. Taip, šis metodas yra pavojingas. Juk pirmaisiais gyvenimo metais svarbiausia vaikui patikėti, kad šis pasaulis yra saugus. Ir vis dėlto - priartėjo vieneri metai, kai mažylis užėmė centrinę vietą tėvų lovoje kaip karalius - rodos, jis tikrai įsitikino aplinkinio pasaulio saugumu ir jūsų meile. Bet kaip elgtis jums, vyrui ir žmonai? Anksčiau ar vėliau vaikui reikės priprasti prie savo lovelės.
Dažniausios tėvų klaidos ir kaip jų išvengti
Manau, kad didžiausia klaida, kad mamos sėdi, kol užmiega vaikai prie jų. Tada vaikas pabunda ir reikalauja mamos. Reikia paguldyti ir išeiti. Verki? Ateiti, nuraminti ir palikti. Kai kurie vaikai jau atsigulę į lovą suranda priežasčių keletą kartų iš jos išlipti, pavyzdžiui, gali norėti „dar kartą apkabinti mamytę”. Jeigu skatinsite tokį elgesį, panašių priežasčių jis ras vis daugiau. Niekada neliepkite vaikui gultis anksčiau už kokį nors nusižengimą. Neskatinkite vaiko apie miegą mąstyti negatyviai. Pavyzdžiui, nesakykite jam, kad laiku neužmigęs kitą dieną jausis blogai.
Jei vis dėlto vaikas neužmiega tada, kai, jūsų nuomone, tam tikrai yra metas, pradėkite palaipsniui ankstinti rytinio atsikėlimo metą. Tai truputį pakeis vaiko kūno temperatūrų cirkadinius svyravimus ir užmigti jis galės anksčiau. Be to, jeigu jis nuolat kelsis tuo pačiu metu, tuo pačiu metu galės ir užmigti. Toleruoti vaiko vaikščiojimą metų metus tikrai nepatarčiau, nes neišsimiega ir vaikas, ir tėvai. Pernelyg dažnai tėvai nuleidžia rankas, nes tiesiog nori visko iš karto. Jei vaikas iki tol nemiegojo atskirame kambaryje, džiaukitės, jei jis jau užmiega savo kambaryje. Jei net neužmiega vienas, kad bent jau pamiega kurį laiką vienas. Ir nedarykite išimčių (bent jau pusmetį). Lai tai tampa tiesiog gyvenimo dalimi.
Miego įpročiai ir kultūriniai skirtumai
Lietuvoje tėvai vaikų iškelti į atskirą kambarį neskuba: pasitaiko atvejų, kai tėvų kambaryje miega ikimokyklinio ir net mokyklinio amžiaus vaikai. Palyginkime:
| Šalis | Vaikai, miegantys atskirame kambaryje (apytiksliai) | Pastabos |
|---|---|---|
| JAV | Apie 70% | |
| Lietuva | Mažiau, dažnai miega tėvų kambaryje ikimokyklinio ir net mokyklinio amžiaus vaikai | Tėvai neskuba iškelti vaikų į atskirą kambarį. |
Ar vaikai jaučiasi mylimi, priklauso ne nuo to, ar jie miega savo kambaryje, ar tėvų lovoje. Vaikai mylės tėvus, jei jie jausis mylimi ir gerbiami. Jei vaiką lepinsite (deja, tai nevadinama nei meile, nei pagarba), tada nesitikėkite, kad vaikas gerbs tėvus. Tuo tarpu, jei tėvai vaiką ištrėmė į jo kambarį ir taip juo atsikratė, o ne išmokė pabūti vienam, tai irgi, kurgi čia ta meilė? Kitas kraštutinumas, kai brandai prasidėjus, paauglys vis dar „migdomas“ prie tėvelių šono. Na kas per daug, visada nesveika. Taip vaikas gali tapti priklausomas nuo tėvų - gali neišmokti pats nusiraminti ir jaustis gerai, kai yra vienas. Suaugusiam tokiam vaikui bus baisus bet kokių santykių praradimas ir jis gali tęsti santykius su jį žeidžiančiais ar skriaudžiančiais žmonėmis vien todėl, kad bijos pasilikti vienas. Atsakomybė už vaikus ir yra tai, kad visada turi galvoti ne tik apie šiandieną, bet ir apie ateitį - kokį „kraitį“ vaikui ruoši jo ateičiai.
Ypatingi atvejai: jautrūs vaikai ir šeimos pagausėjimas
Tik tėveliai, auginantys emociškai jautrius vaikus, gali suprasti, kaip tam tikri pokyčiai gali paveikti jų vaikų vidinį pasaulį. Tokie vaikai gali parodyti didesnį emocinį reagavimą, kas apsunkina integraciją naujoje aplinkoje. Visgi itin jautrių vaikų tėvams perėjimas prie miego vieniems savo kambaryje gali būti sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas. Užuot tikėjęsi greitų pokyčių, leiskite vaikui pamažu pažinti savo atskirą erdvę. Pradėkite nuo vis dažnesnio laiko leidimo vaiko kambaryje: kartu žaiskite, užsiimkite edukacine veikla, skaitykite. Nepamirškite pozityviai kalbėtis su savo vaiku apie pokyčius - paklauskite, kaip jis jaučiasi, o atsakydami į jo emocijas leiskite suprasti, kad jausti nerimą ar baimę yra normalu. Kalbant apie vaiko kambarį, leiskite jam prisidėti prie savo erdvės kūrimo.
Miegokite su vaiku jo kambaryje. Pirmas kelias dienas - jei vaikui to reikia - galite miegoti jo kambaryje. Iki 1-2 mėn. iki perkėlimo vaiko kambaryje užsiimkite jam malonia veikla, pavyzdžiui, masažuokite, palepinkite vaiką skanėstais, dainuokite daineles, miegokite drauge, sūpuokite ir t. t. Gerai, jei lovytėje telpate ir jūs, kad galėtumėte prieš miegą prisiglausti prie mažylio, apkabinti, tokiu būdu sukurti naujus ritualus. Darykite viską, ką esate įpratę bendroje lovoje - paglostykite nugarytę, paniūniuokite dainą, įjunkite naktinį apšvietimą. Atminkite, kad bet kuriuo etapu vaikas gali patirti psichologinį diskomfortą ir priešintis. Visas šis kelias - nuolatinis ieškojimas kompromiso, palaipsniui keičiant esamus ritualus ir tėvų norimus. Kartojimas anksčiau ar vėliau leis jums pasiekti norimą tikslą. Būkite nuoseklūs ir pasitikėkite savimi. Išlikite tvirti ir ignoruokite protestus. Nereikalaukite, kad vaikas užmigtų iš karto, bet patarkite, ką jis gali daryti iki kol užmiega: klausytis tylios muzikos, pagalvoti apie ką nors, pasipasakoti ar pasvajoti. Daugumai vaikų prireikia pusvalandžio, kad užmigti, tad svarbu juos išmokyti užsiimti veikla, kuri padėtų jiems greičiau tai padaryti.
Naujo brolio ar sesers atsiradimas
Jeigu galime valdyti pokyčius, nieko nėra geriau, kai jie mūsų vaikus užgriūna ne visi iš karto. Yra situacijų, kai to sukontroliuoti neįmanoma, dėl šios priežasties svarbu tinkamai ir suprantamai viską vaikui paaiškinti. Jeigu to nepadarysime, gali būti, kad vaikas, apgyvendintas atskirame kambaryje, pradės galvoti, jog tokiu būdu jo tarsi atsisakoma, nes gimus naujagimiui tapo nereikalingas. Vaikas, šeimoje gimus kūdikiui, jaučia nerimą, nežinomybę ir jam reikia patvirtinimo, kad tebebus mylimas, kad mažylis tikrai neužims jo vietos. Sulaukus mažojo labai svarbu, kad šeimos tradicijos liktų tokios, kaip ir prieš tai. Jei buvo įprasta vakarais prieš miegą skaityti pasaką ar susėdus išgerti arbatos, aptarti prabėgusią dieną, svarbu daryti tai ir atsiradus naujagimiui. Vyresnėlis turi jausti stabilumą, naujagimio atėjimas neturi apversti jo viso pasaulio aukštyn kojomis. Kiek įmanoma įtraukite vyresnėlį į mažylio priežiūros procesą („padėk man pastumti vežimėlį“, „palaikyk, prašau, buteliuką“) ir džiaukitės jo pagalba („ačiū tau už pagalbą“, „dėkui, kad pranešei, jog mažylis verkia“).
Sūnus gali tapti puikiu jūsų pagalbininku ir ruošiant kraitelį, perkant lovytę, vežimėlį ir kitus daiktus. Važiuokite kartu į parduotuves, rinkitės, tarkitės. Būtinai paklauskite, kuriuos daiktus jis norėtų atiduoti broliui ar sesei. Jokiu būdu nenuspręskite to už savo vaiką, surinkę, jūsų nuomone, nereikalingus daiktus ir pasakydami, jog visa tai atiteks mažyliui. Jei nenorės iš pradžių dalytis, nesmerkite jo, duokite jam laiko ir būkite kantrūs.
Nelengva būti dvimečiu. Stiprūs vidiniai norai ir troškimai vaiko viduje grumiasi su suvokimu, kiek dar mažai jis gali ir kaip mažai kontroliuoja save. Todėl dvimečiams dar reikia daug tėvų emocinės paramos, o drauge ir nustatytos dienotvarkės, dienos ritmo. Tad ir prieš miegą verta susidaryti nesikeičiantį vakaro ar popiečio ritualą. Supratęs, kad vos užsnūdęs gali likti vienas, nes tėtė ar mama tučtuojau kažkur dings, mažylis, perkraustytas į savo kambarį, iš paskutiniųjų gali stengtis neprarasti budrumo. Likti visai vienam šiame amžiaus tarpsnyje (1-2 m.) yra nemenkas išbandymas. Tokio amžiaus vaikams prieš miegą yra svarbu atsisveikinti su tais, su kuriais praleido dieną. Kartu su mažyliu vertėtų apeiti namus, užsukant į žaidimų kampelį, į virtuvę, drabužinę, palinkėti labos nakties žaislams, kėdutei, kurioje sėdėjo valgydamas, batukams. Taip vaikas išvaduojamas nuo pasyvumo, jis pats atsisveikina ir eina miegoti, o ne jį kažkas palieka ir pasitraukia.
Jei vaikas ilgą laiką sunkiai užmiega, tačiau aiškių priežasčių tam nėra, gali padėti vitaminai vaikams ir paaugliams. Yra specialių vitaminų miegui, kurie gali padėti palaikyti normalią nervų sistemos veiklą bei normalią miego kokybę. O paauglystėjė miego sutrikimai gali pasireikšti itin dažnai, kadangi brendimo metu kūne vyksta įvairūs pokyčiai, taip pat atsiranda stresas. Tad tam, kad užtikrinti tinkamą organizmo veiklą ir padėti lengviau suvaldyti stresą, gali padėti vitaminai paaugliams, kurie aprūpins organizmą reikiamomis medžiagomis ir tuo pačiu padės palaikyti normalią nervų sistemos veiklą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
