Išmaniojo daržo sienos: pakeltų lysvių įrengimas ir automatizuotas laistymas
Kiekvienas iš mūsų norime kuo anksčiau ragauti daržoves, salotas ir kitas gėrybes iš savo daržo ir sodo, džiaugtis ilgalaikiu ir gausiu derliumi ir, žinoma, supaprastinti sodo darbus. Vienas iš būdų tai pasiekti - įsirengti pakeltas lysves. Pakeltas lysves lengva prižiūrėti, kadangi prie jų nereikia lankstytis, galima dirbti sėdint. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai paruošti išmanaus daržo sienas, kad jūsų daržas būtų ne tik gražus, bet ir funkcionalus.
Pakeltų lysvių įrengimas ir paruošimas
Nuosavas daržas yra pigus ir lengvas kelias į sveikų ir saugių daržovių vartojimą. Greičiausiai ir jūs esate pagalvoję apie savo daržo auginimą - tai yra džiaugsmingas darbas, nes labai greitai galėsite mėgautis savo pirmuoju derliumi. Žinoma, yra dalykų, kuriuos reikėtų žinoti dar prieš pradedant ar planuojant savo daržą.
Pirmiausia, turite pasirinkti žemės plotą ar plotelį, kuriame planuojate įrengti pakeltą lysvę. Reikia išsirinkti geriausią vietą jūsų daržui. Jis turėtų gauti pakankamai saulės šviesos, būti netoli vandens šaltinio ir būti kiek galima labiau apsaugotas nuo vėjo. Rekomenduojame lysvės plotis yra 100-130 cm, neturėtų viršyti rankos ilgio, priešingu atveju, prižiūrėti lysvę bus nepatogu.
Lysvės dėžę pasigaminkite iš lentų, rastų, medžio kuolų, stogo dangos ar plytų. Žemę nukaskite iki maždaug 25-35 cm gylio, o lysvės turi iškilti 80-90 cm virš dirvos paviršiaus. Rekomenduojame pakeltas lysves įrengti iš rudens arba ankstyvą pavasarį.
Medžiagos pakeltų lysvių sienoms
| Medžiaga | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Lentos | Lengva apdoroti, estetiška išvaizda | Gali reikalauti impregnavimo, trumpesnis tarnavimo laikas be priežiūros |
| Rastai | Ilgaamžė, natūrali išvaizda, tvirtumas | Sunkesni, reikalauja stipresnio pagrindo, gali būti brangesni |
| Medžio kuolai | Paprasta įrengti, ekonomiškas pasirinkimas | Mažiau estetiška, mažesnis stabilumas lyginant su kitomis medžiagomis |
| Stogo danga | Patvari, atspari drėgmei | Gali atrodyti pramoniniu būdu, reikalingas tvirtas rėmas |
| Plytos | Ilgaamžės, stabilios, estetiškos | Didesnė kaina, sudėtingesnis montavimas |
Kai išsirinksite tokią vietą ir paruošite konstrukciją, reikėtų nuspręsti, kaip geriausiai išnaudoti turimą erdvę. Daržo padalinimas į mažas lysves leis jums maišyti įvairias daržoves, net jei jūsų daržas ir yra mažas. Jei jūsų darže niekas nebuvo sodinta, pirmaisiais metais daržovės augs puikiai, bet kitais metais, norint gerų rezultatų, reikės paruošti dirvą. Tiesiog įmaišykite organinės kilmės medžiagų į dirvožemį. Visada yra geriausia prieš sodinant daržoves patikrinti dirvožemį. Pakeltoje lysvėje daržovės auginamos maždaug 3-4 metus, kadangi per tokį laiko tarpą suyra visi sluoksniai.
Augalų pasirinkimas ir sėjomaina išmaniąjame darže
Jei esate pradedantysis sodininkas, geriausia būtų rinktis daržoves, kurias lengva auginti. Keletas iš geriausių pasirinkimų yra salotos, pomidorai, pupelės, ridikėliai, moliūgai, rabarbarai, česnakai, bazilikai, čiobreliai ir panašiai. Tačiau kad ir ką pasirinksite, geriau pradėti nuo mažo kiekio. Tai reiškia, sodinti tik tiek, kiek reikia jums. Juk nenorite vėliau be reikalo švaistyti maisto. Taip pat, atsižvelkite į tai, kad kai kurios daržovės sezono metu nuolat veda derlių, o kitos tik kartą.
Vėlyvą žiemą auginkite savo daigus kambaryje, kad galėtumėte juos sodinti, kai oras bus pakankamai šiltas. Tai galioja tokioms daržovėms kaip pomidorai, pipirai ir baklažanai, kurioms reikia šilto vegetacinio periodo, kad galėtų vesti derlių. Norėdami daiginti sėklas, pripildykite 10 cm indelius sodinimo dirvos mišiniu. Tradicinės vasarinės kultūros, tokios agurkai, pipirai, pomidorai ir moliūgai, turėtų būti sodinami po paskutinių pavasario šalnų. Jei pasodinote juos per anksti, įsitikinkite, kad pakankamai juos apsaugojote. Šie augalai mėgsta šiltą dirvą.
Universaliausia bus naudoti trejų metų sėjomainos sistemą, tai reiškia, kad tuos pačius augalus toje pačioje vietoje reikėtų sėti tik kartą per trejus metus. Taip jūs užtikrinsite, kad tos pačios daržovės sode metai po metų neišnaudos tų pačių maistinių medžiagų ir taip pat neleis įsiveisti vabzdžiams, kenkėjams ar ligoms, kurie galėtų slėptis dirvožemyje po augalų derliaus nuėmimo. Tarp pagrindinių daržovių galima pasisėti prieskoninių augalų, kurie padės atbaidyti kenkėjus. Šiose lysvėse galima sodinti ir kitus augalus, išskyrus krūmus, medžius ir aukštas gėles.
Išmanusis laistymas - gyvybės šaltinis daržui
Po to, kai įrengiate savo daržą, prasideda tikrasis darbas, t.y. tinkama jo priežiūra. Svarbiausia daržo priežiūros dalis yra laistymas. Laistymas tai neatsiejama augalų auginimo dalis, užtikrinanti, kad augalai gautų gyvybiškai svarbų vandenį augimui. Vanduo yra augalų gyvybės šaltinis. Be vandens augalai neišgyventų - jų audiniai sudaryti maždaug iš 80-95 % vandens. Augalų ląstelėse vanduo palaiko struktūrą (turgorą), o taip pat dalyvauja visuose biocheminiuose procesuose. Fotosintezės procesas, kurio metu augalai, pasitelkdami saulės šviesą, iš anglies dioksido gamina organines medžiagas, nepasigamina be vandens. Vanduo tiesiogiai dalyvauja fotosintezės reakcijose, o iš lapų per žioteles garuodamas vanduo (transpiruodamas) atvėsina augalus ir sukuria srovę, kuri iš šaknų traukia naują vandenį. Kartu su vandeniu iš dirvožemio į augalus keliauja ištirpusios mineralinės medžiagos, tai pagrindinis būdas augalams pasisavinti maistines medžiagas. Nepakankamas vandens kiekis augalams sukelia vandens stresą, augalai vysta, lėtėja jų augimas, gali imti gelsti lapai. Užsitęsus sausrai, augalai gali visiškai žūti.
Automatiniai ir išmanieji valdikliai
Įsivaizduokite, kad galite laistyti sodą net nepakildami nuo sofos, arba dar geriau kai miegate, o sistema pati įsijungia auštant. Būtent tai ir suteikia automatiniai valdikliai (kontroleriai) - prietaisai, kurie valdo sistemas pagal iš anksto nustatytą programą. Dauguma modernių purkštuvų ar lašelinių sistemų yra sukomplektuotos su elektriniais valdikliais. Šie prietaisai būna montuojami patalpoje (garaže, siurblinėje) arba lauke specialioje dėžutėje. Valdiklis jungiamas prie elektros tinklo (nors yra ir baterijomis maitinamų modelių) ir laidais sujungiamas su elektromagnetiniais vožtuvais sistemoje.
Kiekvienas vožtuvas kontroliuoja vieną zoną, pavyzdžiui, daržo lašelinis tinklas gali būti prijungtas prie vieno vožtuvo. Valdiklis turi laikrodį ir programuojamą grafiką. Sodininkas nustato, kuriomis savaitės dienomis, kelintą valandą paleisti kiekvieną zoną ir kokiai trukmei. Sukūrus tokį tvarkaraštį, galima praktiškai pamiršti apie rankų darbą, sistema viską atlieka pati. Tipinis valdiklis leidžia nustatyti kelis skirtingus programų rinkinius, pavyzdžiui, vieną programą daržovių lysvėms, kurioms gali reikėti dažnesnio laistymo, ir kitas - kitiems sodo plotams.
Šiuolaikiniai valdikliai turi ir daug papildomų funkcijų. Daugelyje integruota „lietaus pauzės“ (Rain Delay) funkcija, leidžianti ranka iš anksto išjungti sistemą kelioms dienoms, jei numatomas lietus. Taip pat būna „sezoninio koregavimo“ nustatymai, kurie žiemą visos trukmės būtų sumažintos (nes augalams reikia mažiau vandens), o vasarą, padidintos. Modernesni valdikliai turi jungtis prijungti jutiklius: lietaus jutiklį, dirvožemio drėgmės jutiklį, netgi vėjo ar šalčio jutiklius. Gavę signalą iš jutiklio, jie gali automatiškai stabdyti arba nukelti ciklą, pavyzdžiui, pradėjus lyti valdiklis sustabdys laistymą.
Protingi valdikliai, kurie patys adaptuoja grafiką pagal oro sąlygas, tampa vis prieinamesni. Pavyzdžiui, ET valdikliai (evapotranspiracijos valdikliai) naudoja informaciją apie oro temperatūrą, drėgmę, saulės radiaciją ir vėjo greitį, kad apskaičiuotų, kiek vandens per tam tikrą laiką išgaravo iš dirvos ir augalų. Tada jie pakoreguoja laistymą: jei oras vėsus ir drėgnas, laistys trumpiau ar rečiau, jei karštas ir sausas - ilgiau. Kai kurie modeliai jungiasi prie interneto ir parsisiunčia orų prognozes ar artimiausios meteorologinės stoties duomenis. Visa tai leidžia automatizuoti itin preciziškai, beveik eliminuojant žmogaus įsikišimą, sistema pati žino, kada lijo ir kiek, pati žino, koks garavimas, ir atitinkamai dozuoja vandenį.
Lauko drėkinimas šiandien taip pat pasiekė aukštų technologijų lygį, o lašelinį drėkinimą galima efektyviai naudoti ir pakeltose lysvėse. Naudojamos lašinės sistemos prie kiekvieno vazono ar augalo eilėje, tiekiant tikslų maistingo vandens (maistmedžių tirpalo) kiekį per dieną. Kompiuteris tokioje sistemoje atsižvelgia į saulės šviesos kiekį - augalai daugiau išgarina, jiems duodama daugiau tirpalo, jei apsiniaukę - mažiau. Drėkinimas vyksta daugybę kartų per dieną labai trumpais ciklais, kad išlaikytų pastovią drėgmę substrate, bet neužmirkytų šaknų. Srauto jutiklių integracija leidžia valdikliui stebėti momentinį vandens srautą per sistemą, o nustačius anomalijas, pavyzdžiui, per didelį ar per mažą srautą, išjungti zoną ir išsiųsti pavojaus pranešimą šeimininkui. Tokios funkcijos labai naudingos, kur gedimus pastebėti sudėtinga.
Kalbant apie paprastus sodininkus, šiandien ir jiems prieinami išmanieji valdikliai, kuriuos galima valdyti per išmanųjį telefoną. Yra „Wi-Fi“ ryšiu sujungiamų valdiklių: prijungus sistemą prie namų interneto tinklo ir parsisiuntus programėlę, telefone matysite visas zonas, galėsite jas įjungti/išjungti, keisti tvarkaraštį, net būdami toli nuo namų. Kai kurios programėlės rodo orų prognozes ir siūlo pakoreguoti laistymą, atsižvelgiant į artėjantį lietų. Vanduo, krintantis iš dangaus lietaus pavidalu, yra gamtos dovana, kurią verta išnaudoti. Lietaus vandens surinkimo sistemos, tai sprendimai, leidžiantys kaupti lietaus vandenį ir vėliau panaudoti. Toks metodas yra ir ekonomiškas, ir ekologiškas: taupomas geriamasis vandentiekio vanduo (už kurį dažnai mokame pinigus), o taip pat mažinama apkrova lietaus kanalizacijai (mažiau lietaus nutekės paviršiais, nes bus surenkama).
Daržo priežiūra ir derliaus nuėmimas
Po to, kai įrengiate savo daržą, prasideda tikrasis darbas, t.y. tinkama jo priežiūra. Svarbiausia daržo priežiūros dalis yra laistymas. Yra paprasta taisyklė, kuri jums padės - visada patikrinkite viršutinius du dirvos centimetrus. Jei jie sausi, jums reikėtų palaistyti savo daržą. Pakeltoms lysvėms reikia daugiau vandens, nei atviroms lysvėms. Ravėjimas yra kitas labai svarbus aspektas. Sumažinkite piktžolių kiekį pamaišydami porą viršutinių dirvos centimetrų ir taip naikindami jų sėklas.
Jei tinkamai planavote, sėjote ir prižiūrėjote savo daržą, galite tikėtis gero derliaus. Derliaus nuėmimas vyksta keliais etapais, priklausomai nuo daržovių įvairovės. Geriausia yra kasdien pasiimti pintinę ir nurinkti prinokusias daržoves. Jūsų daržovės užaugins daugiau, jei laiku nuimsite derlių. Kai kurių daržovių derlių nuimti yra geriausia, kol jos dar mažos. Pavyzdžiui, cukinijos - kai jos užauga didesnės nei 18 centimetrų, jos sukietėja.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
