Vaikų miegas - tai bene pagrindinė problema tėvams pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais. Pirmąjį mėnesį po gimimo kūdikis dar neskiria dienos nuo nakties. Naujagimis pabunda dėl alkio: kai mažutėlis užsinori valgyti, tada ir pabunda. O kadangi naujagimio skrandžio tūris yra dar labai mažas, tai mažutėliai atsibunda kas 2-3 valandas. Neverta tikėtis, kad mažylis iš karto miegos šešias valandas, kaip buvo rašoma kūdikių priežiūros knygose sovietmečiu. Dauguma vaikų atsibunda maitinimui ir naktį, ir tai yra visiškai normalu.
Pirmojo pabaigoje - antrojo mėnesio pradžioje naujagimio miego ir būdravimo režimas pradeda nusistovėti. Nakties miego trukmė padidėja, o dienos - šiek tiek sumažėja. Mažylio būdravimo laikas taip pat padidėja. Dabar pyplys, kai nemiega, pradeda aktyviai tyrinėti aplinkinį pasaulį, domėtis žaislais, kuriuos jam rodo suaugusieji.
Kaip sureguliuoti žindomo kūdikio miego režimą, jei jis painioja dieną su naktimi, ir šviesiu paros metu daug laiko praleidžia "Morfėjaus karalystėje", o naktį būdrauja? Pabandykite pakeisti situaciją. Stenkitės, kad dieną kūdikis būtų aktyvesnis - guldykite jį ant pilvuko, mankštinkite jį, dieną jį dažniau maitinkite. Dienos miego metu neužtraukite kambaryje užuolaidų, kad nebūtų tamsu ir kūdikis nesijaustų kaip naktį.
Kūdikio miego režimas - tai ne tik valandų skaičius per parą, bet ir būdravimo laikas tarp miegų. Per trumpas būdravimo laikas gali lemti, kad vaikas tiesiog nenorės miegoti, o per ilgas - nuves į pervargimą, neramų užmigimą ir dažnus prabudimus. Planuojant ir analizuojant kūdikio miegą visada verta mąstyti dviem kryptimis: kiek valandų per parą miega vaikas ir koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp šių miegų. Šie du aspektai yra glaudžiai susiję: jei būdravimo tarpai per ilgi, dažniausiai nukenčia ir bendra miego trukmė bei kokybė.
Vaikų miegas - tai procesas, ne mažiau svarbus už maistą ar vandenį. Miegodamas vaikas ne tik pailsi nuo aktyvios kasdienės veiklos bei įspūdžių pilnos, turiningos pažinties su supančiu pasauliu. Kūdikio miegas - procesas, kurio metu mažylio organizmas vystosi, organai atsistato, o įvairios fiziologinės funkcijos - stabilizuojasi. Galiausiai, su kokybiškai, pakankamai laiko (ne tik naktį, bet ir dienos metu) pailsėjusiu vaiku ir tėveliams sutarti yra gerokai paprasčiau.
Naujagimių miegas yra labai chaotiškas, tačiau, mažyliui augant, su kiekvienu gyvenimo mėnesiu atsiranda šioks toks ritmas, kurį tėveliai, sudarydami mažyliui ir, žinoma, visai šeimai tinkamiausią dienotvarkę, gali koreguoti. Vaikui augant, dienos pogulių skaičius bei trukmė - mažėja, taip pat trumpėja reikalingas išmiegoti valandų skaičius per parą.
Remiantis medicininiais tyrimais ir vaikų raidos duomenimis, pateikiama informacija, kiek miega mažyliai tam tikrame amžiaus tarpsnyje:
Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau laiko jam reikia pabūti pabudus. Tai nereiškia, kad verta laukti, kol mažylis visiškai „išsikraus“ - svarbiausia rasti balansą.

Priežastis, jei kūdikis šnopuoja miego metu, yra siauros nosies landos. Jos yra anatomiškai siauros pagal amžių. Bet jei namie yra sausas oras, dulkės, žiedadulkės, tai kūdikiui gali būti šioks toks patinimas ir šnopavimas sustiprėja. Šiuo atveju kūdikio šnopavimas miego metu yra nepavojingas, bet tėvams geriau dažniau valyti kambarius ir drėkinti orą bute.
Jei kūdikis knarkia miego metu, tai jį būtina paversti ant šono (taip pat kaip ir suaugusį). Prieš miegą kambarį būtinai reikia išvėdinti. Galima palikti atidarytą orlaidę arba langą visai nakčiai, bet įsitikinkite, kad kūdikis negulėtų skersvėjyje. Absoliuti tyla bute nebūtina - į ramius, monotoniškus garsus kūdikis nereaguoja.
Jei pirmaisiais gyvenimo metais mažylis turi miego sutrikimų, tai pirmiausia turite kreiptis į pediatrą. Miego problemos žindomiems kūdikiams 90% atvejų atsiranda dėl prastos mitybos, dieglių, režimo pažeidimo. Pediatras nustatys, ar pakanka motinos pieno kūdikiui, ar yra dieglių ir jei yra, su kuo jie susiję (su disbakterioze, laktazės nepakankamumu, alergija ir kt.). Jei jūs kreipėtės į pediatrą, jis padėjo sureguliuoti kūdikio režimą, maitinimą, virškinimo sistemos darbą, bet miego problemos žindomam kūdikiui liko, tai verta apsilankyti su mažyliu pas neurologą.
Kur miegoti mažyliui - savo lovelėje ar tėvų lovoje? Šis klausimas kelia daug ginčų. Viena vertus, jei mažylis bus arti mamos, ji galės lengvai pamaitinti kūdikį naktimis, nepakilusi iš lovos. Kita vertus, jei mažiukas įpras miegoti tėvų lovoje, tai perkelti jį į lovelę bus sunku.
Pirmasis gyvenimo metais geriausia kūdikį guldyti miegui ant šono. Nepatariama guldyti ant nugaros, nes mažutėlis po maitinimo gali atpilti ir užspringti. Jei kūdikis dažnai atpylinėja, kūdikio padėtis miego metu turi būti šiek tiek pakelta galvos pusėje.

Kūdikiai dažnai sunkiai užmiega. Tėvai gali padėti mažutėliui užmigti. Daugelį vaikų prieš miegą gerai ramina vonia. Šiltas vanduo puikiai atpalaiduoja mažylio kūną, teigiamai veikia nervų sistemą. Bet, deja, vandens procedūros kai kuriuos kūdikius ramina, o kitus jos, priešingai, sužadina.
Kai kuriuos vaikus pirmaisiais gyvenimo mėnesiais geriau suvystyti prieš miegą. Kaip tai padės kūdikiui užmigti? Tokio amžiaus kūdikio rankų judesiai būna spontaniški, ir pats vaikas gali save pažadinti. Žinoma, nereikia stipriai vystyti, kaip tai darė mūsų močiutės, bet laisvai suvystyti, kad kūdikis galėtų judinti rankytes, pritraukti kojytes prie kūno.
Universali priemonė, leidžianti kūdikiui užmigti greičiau, - glaudimas prie krūtinės. Patenkintas čiulpimo refleksas greitai nuramina vaiką. Pačiulpęs krūtį, mažutėlis užmiega. Ir klausimas apie tai, kaip užmigdyti naujagimį, po kurio laiko dingsta.
Kai kuriuos vaikus yra sunku užmigdyti be supimo. Tam yra paaiškinimas - ilgus devynis mėnesius, kol kūdikis buvo mamos pilve, jis įprato užmigti, jausdamas mamos kūno judesius. Ir dabar mažutėlį greitai užmigdo supamieji judesiai. Galima mažylį supti ne rankose, o lopšyje, supamojoje lovelėje ar lovelėje-švytuoklėje.
Mamos lopšinė - dar vienas puikus raminamasis. Jei Jums sunku užmigdyti krūtimi maitinamą kūdikį, tai rami, monotoniška lopšinės melodija jį greitai užliūliuos. Kartais nutinka, kad kūdikis įsiaudrina per dieną ir negali užmigti, kupinas įspūdžių, pavyzdžiui, kai jis lankėsi poliklinikoje pas gydytoją ar jūs namuose turėjote svečių. Tokiais atvejais nereikia tikėtis, kad kūdikis greitai užmigs.
Jūsų kūdikis, keletą mėnesių gerai ir nerūpestingai miegojęs, pradeda kelti protestus: pabunda kelis kartus per naktį ir visiškai nenori miegoti. Jus, visai natūralu, pradeda kamuoti įvairūs, ramybės neduodantys klausimai. Kas čia vyksta? Ką aš darau ne taip? Ar tai jau yra mano vaiko, mano ir, žinoma, visos mūsų šeimos gero miego pabaiga? Ar tai truks ilgai? Jei tokia situacija Jums gerai pažįstama ne tik iš kitų tėvelių, bet ir asmeninės savo patirties, vadinasi, miego regresas jau buvo apsilankęs (o galbūt net ir ne vieną kartą) ir Jūsų kūdikio, o kartu - ir visos šeimos - gyvenime. Tiesa, dėl to labai jaudintis nereikėtų, nes miego regresai yra įprastas ir normalus dalykas: visi kūdikiai juos išgyvena.
Per pirmuosius 2 savo gyvenimo metus kūdikiai išgyvena kelis laikotarpius, kurių metu vyksta protinio ir fiziologinio vystymosi šuoliai. Tai gali pakeisti ir nusistovėjusius miego įpročius. Tikėtina, jog tokie „simptomai“, ypač, pavyzdžiui, 3 mėnesių kūdikio, kuris, atrodo, ką tik pradėjo miegoti „normaliai“, tėveliams gali skambėti bauginančiai. Tačiau, turite žinoti ir, kai bus labai sunku, visada prisiminti, jog miego regresas - ženklas, rodantis, kad Jūsų kūdikio vystymasis yra teisingas.
Pagrindinis požymis, rodantis, kad Jūsų mažylis išgyvena miego regresą, yra tai, jog jo miegas pradeda pastebimai blogėti. Dauguma kūdikių ir mažylių susiduria su keliais skirtingais miego regresais. Pirmas rimtesnis regresas, su kuriuo dažniausiai susiduria mažyliai, o ir, savaime suprantama, jų tėvai, tai - miego regresas (o gal teisingiau būtų vadinti progresu?), įprastai įvykstantis 4 mėnesių kūdikiui. Po jo, maždaug tarp 8 mėnesių ir 10 mėnesių amžiaus, laukia dar vienas miego regresas. Kūdikiui sulaukus maždaug 12 mėnesių amžiaus - trečiasis, 18 mėnesių - ketvirtasis regresas.
Ne visi miego regresai trunka vienodą laiko tarpą: tai priklauso nuo Jūsų mažylio amžiaus ir vystymosi ypatumų. Gera žinia yra ta, jog dauguma miego regresų trunka tik kelias savaites. Tiesa, kai kurie gali trukti ir ilgiau, net nuo 4-6 savaičių, tad belieka „apsišarvuoti“ kantrybe.
Pirmiausia giliai įkvėpkite ir supraskite, kad tai netruks amžinai. Laikykitės dienos-miego grafiko. Nors miego regresijos metu, tikiu, tai padaryti būna labai sunku, pabandykite neatsilikti nuo įprasto grafiko. Stenkitės išlikti nuoseklūs, tačiau, jei Jūsų kūdikiui šiuo metu reikia daugiau dėmesio, viskas gerai. Svarbu, jog šiame sudėtingame gyvenimo etape mažyliui suteiktumėte kuo daugiau komforto.
Dienos metu duokite jam daugiau meilės ir glamonių. Stenkitės išlikti ramūs. Jei vaikas ką tik pradėjo stovėti, dienos metu padėkite jam išmokti atsisėsti ir atsigulti iš stovimos padėties.

Kada kalbam apie kūdikį, žodis „režimas“ iškart sukelia negatyvias reakcijas ir tam tikrą pasipriešinimą. Labai dažnai tėvams, ypač auginantiems pirmąjį vaiką, norisi kūdikiui suteikti kuo daugiau laisvės. Režimo nereikėtų suprasti taip griežtai, tai labiau kūdikio dienotvarkė, pasikartojančios konkrečios įvykių sekos, kurias kūdikis ilgainiui ima atpažinti ir atitinkamai reaguoti. Tai naudinga tiek mažyliui, tiek tėvams, nes režimo dėka kūdikio auginimas tampa lengvesnis ir paprastesnis.
Nuo maždaug trečiojo mėnesio kūdikio miegas įgauna tam tikrą ritmą, kuriuo galite pradėti vadovautis. Pavyzdžiui, mažylis keliasi apie 7 valandą ryto, jis pavalgo, pabūdrauja ir apie 10 valandą eina numigti trumpojo miegelio. Jei viskas vyksta maždaug taip pat kurį laiką - gerbkite vaiko valią ir laikykitės tokios tvarkos.
Režimas kūdikiui suteikia saugumo jausmą. Vaikai mėgsta aiškumą, todėl jaučiasi saugūs, kai žino „tolimesnį planą“. Nuolat pasikartojantys tie patys įvykiai leidžia mažyliui priprasti prie tokios tvarkos ir lengvai numatyti, kas bus toliau. Pavyzdžiui, pasiruošimas miegui visada vyksta tokia pačia tvarka: nusiprausiam - apsirengiam pižamą - paskaitom knygelę - padainuojam lopšinę - miegam. Kai kūdikiai pripranta prie tokios rutinos, jų organizmas, aptikęs pirmuosius pasiruošimo miegui veiksmus, pats ima ruoštis miegui.
Tiek kūdikiams, tiek ir suaugusiems žmonėms rekomenduojama keltis 6-8 val. Guldymo nakčiai laikas priklauso nuo vaiko amžiaus ir jo miego poreikio, bei nuo to, kada keliatės rytais: šeštą ryto pabundantys vaikai nakties miego turi būti guldomi anksčiau, nei nubundantys 7-8 val.
Sudarius dienotvarkę tiesiog stenkitės jos kasdien laikytis, nenukrypdami nuo kiekvieno punkto daugiau, nei 15-20 min. Pavyzdžiui, jeigu kūdikis pramiegojo savo kėlimosi laiką, nežadinkite jo iškart, leiskite miegoti papildomas 15-20 min. ar iki pusvalandžio. Pradėję laikytis dienotvarkės, išmeskite iš galvos visiškos tobulybės siekimą.
