Kaip nukirpti virkštelę naujagimiui: viskas, ką reikia žinoti

Vienas pirmųjų ir svarbiausių veiksmų po naujagimio gimimo - tai virkštelės nukirpimas. Tačiau kada tiksliai tai turėtų būti padaryta ir kokios naudos duoda atidėtas virkštelės užspaudimas? Vis daugiau kalbama apie vėlyvo (arba atidėto) virkštelės užspaudimo naudą naujagimiui.

Kas yra virkštelė ir kas vyksta po gimimo?

Nėštumo metu virkštelė, jungianti vaisių su placenta, yra gyvybės kelias. Joje esančiomis kraujagyslėmis (paprastai viena vena ir dviem arterijomis) vaisius gauna deguonį ir maisto medžiagas iš mamos organizmo per placentą. Gimus kūdikiui ir jam pirmą kartą įkvėpus oro, jo plaučiai pradeda veikti ir perima kvėpavimo funkciją. Tačiau virkštelė dar kurį laiką pulsuoja, nes joje ir placentoje vis dar yra nemažai kraujo (manoma, net iki trečdalio viso naujagimio kraujo tūrio), kuris pamažu teka į naujagimio organizmą. Kai šis procesas baigiasi, virkštelės kraujagyslės natūraliai užsispaudžia, pulsacija nutrūksta, o pati virkštelė pabąla. Tik tada ji yra perkerpama ir užspaudžiama specialiu spaustuku.

Anksčiau buvo įprasta, kad naujagimio virkštelė būdavo nukerpama iš karto po gimimo ir tėvai dažnai jos net nepamatydavo. Gimdoje vaisius nekvėpuoja, kraujas varinėjamas lėtai: per minutę išnešiojama vos apie 7 proc. kraujo, kurio reikės naujagimiui pradėjus kvėpuoti savarankiškai. Naujagimių organizme cirkuliuoja maždaug 450 ml kraujo (apie 300 ml yra visame kūnelyje, o dar apie 150 ml - placentoje).

Vėlyvas virkštelės užspaudimas: kas tai ir kodėl rekomenduojama?

Vėlyvas (atidėtas) virkštelės užspaudimas (VVU) reiškia, kad virkštelė užspaudžiama ir nukerpama ne iškart po gimimo, o palaukus tam tikrą laiką - paprastai bent 60 sekundžių, o dažnai ir ilgiau (1-3 minutes ar kol ji nustoja pulsuoti), jei naujagimio ir mamos būklė yra gera. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir daugelis nacionalinių akušerijos bei pediatrijos draugijų (įskaitant ir Lietuvoje taikomas gaires) rekomenduoja atidėti virkštelės užspaudimą visiems geros būklės naujagimiams (tiek gimusiems laiku, tiek neišnešiotiems).

Tarptautinėje medikų bendruomenėje yra netgi toks šūkis „Wait for white“ - tai yra, laukti, kol pabals. Naujagimiui gimus, virkštelė būna panaši į tokį telefono laidą - susisukusi, stora, violetinė. Laikui bėgant kraujas iš placentos ir virkštelės keliauja pas teisėtą jo savininką - naujagimį. Tai gali trukti nuo poros iki 15 ar daugiau minučių. Iš violetinės virkštelė tampa balta ir plona. Tokiu metu jau tikrai saugu ją perkirpti.

Kuo naudingas papildomas kraujas iš placentos?

Tas papildomas kraujo tūris, kurį kūdikis gauna per pirmąsias minutes po gimimo palaukus su virkštelės užspaudimu, yra labai vertingas:

• Geresnė adaptacija: Papildomas deguonies prisotintas kraujas padeda naujagimiui lengviau pereiti nuo kvėpavimo per virkštelę prie savarankiško kvėpavimo plaučiais. Tai ypač svarbu sklandžiam širdies ir plaučių veiklos startui. Sumažėja staigaus kraujo persiskirstymo rizika, kai kraujas „atitraukiamas“ iš kitų organų tam, kad būtų aprūpinti plaučiai.
• Didesnės geležies atsargos: Placentiniame kraujyje gausu raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), turinčių hemoglobino, kurio sudėtyje yra geležies. Gavęs šį papildomą kraujo kiekį, kūdikis sukaupia didesnes geležies atsargas, kurios yra labai svarbios pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Tyrimai aiškiai rodo, kad vėlyvas virkštelės užspaudimas sumažina geležies stokos ir anemijos (mažakraujystės) riziką kūdikiams pirmaisiais 6 gyvenimo mėnesiais. Tai ypač aktualu, nes geležis būtina normaliai smegenų raidai.
• Daugiau kamieninių ląstelių: Virkštelės kraujyje gausu vertingų kamieninių ląstelių, kurios svarbios imuninės sistemos formavimuisi ir audinių atsinaujinimui. Atidėjus užspaudimą, didesnė jų dalis patenka į naujagimio organizmą. Nors tiesioginė nauda pačiam kūdikiui dėl šių papildomų kamieninių ląstelių dar aktyviai tiriama, manoma, kad tai gali turėti teigiamos įtakos ilgalaikei sveikatai.
• Ypatinga nauda neišnešiotiems naujagimiams: Jiems vėlyvas virkštelės užspaudimas dar svarbesnis - tyrimai rodo, kad tai gali sumažinti kraujo perpylimų poreikį, sunkių žarnyno problemų (nekrozinio enterokolito) ir kraujosrūvų į smegenis (intraventrikulinės hemoragijos) riziką. Neišnešiotiems naujagimiams virkštelės užspaudimą atidėjus bent 30 - 120 sekundžių sumažėja kraujo perlypimo poreikis, taip pat mažesnė intraventrikulinės hemoragijos (kraujavimo plyšus kraujo kapiliarams smegenų skilveliuose) tikimybė. Tiems, kurių virkštelės buvo užspaustos ne iš karto po gimdymo, bet praėjus ~90 sekundžių, rečiau buvo nustatoma anemija, ateityje - ir hipotenzija. Pateikiama vis daugiau įrodymų, kad vėlyvas virkštelės užspaudimas užtikrina reikiamą geležies kraujyje kiekį net 6 mėn.

Taip pat, jei vieną kartą virkštelė buvo užspausta po gimimo praėjus 3 ir daugiau min., gali išsivystyti policitemija - eritrocitų padidėjimas kraujo tūrio vienete. Tokiu atveju kraujyje fiksuojamas eritrocitų perteklius, kraujas tampa tirštas, klampus, sunkiai teka kraujagyslėmis ir smegenys neaprūpinamos pakankamu deguonies kiekiu. Ši praktika gali trukdyti paimti virkštelės kraują kamieninėms ląstelėms surinkti. Vis dėlto JAV Akušerių ir ginekologų kongrese buvo išreikšta nuomonė, kad pirmenybė teikiama uždelstam, o ne greitam virkštelės užspaudimui.

Gajūs mitai apie vėlyvą virkštelės užspaudimą

Kartais vis dar pasitaiko klaidingų įsitikinimų:

• Mitas: Kol virkštelė nenukirpta, naujagimio negalima uždėti mamai ant krūtinės („oda prie odos“ kontaktui). Netiesa. Daugeliu atvejų virkštelė yra pakankamai ilga, kad ką tik gimusį mažylį būtų galima saugiai paguldyti mamai ant pilvo ar krūtinės, kol virkštelė dar pulsuoja. Šis ankstyvas kontaktas yra labai svarbus ryšiui užmegzti ir žindymo pradžiai. Anot L.Steponavičienės, reikia pabrėžti, kad placentoje ir virkštelėje yra nuo trečdalio iki pusės viso kūdikio kraujo. „Kraujo kiekis priklauso nuo gestacinio naujagimio amžiaus. Neišnešiotukų pusė ir net daugiau kraujo gali būti placentoje ir virkštelėje. Placenta, kai kūdikis yra gimdoje, jam atstoja plaučius. Tuo metu tikrieji naujagimio plaučiai naudoja tik apie 7 proc. kraujotakos nuo to, kiek jam reikės gimus. Taigi vaikeliui gimus, kraujo poreikis plaučiams padidėja maždaug 14 kartų. Taip pat padidėja ir žarnyno poreikis kraujui. Jei nukerpame virkštelę iškart, kieno sąskaita krauju prisipildys plaučiai ir žarnynas? Akivaizdu, kad turėsime kraujo trūkumą“, - teigė pašnekovė. Būtent dėl to gali atsirasti sumažėjęs hemoglobino kiekis, kvėpavimo nepakankamumas.
• Mitas: Cezario pjūvio metu virkštelę visada reikia kirpti iškart. Nebūtinai. Nors techniškai tai sudėtingiau, daugelyje ligoninių jau taikomas atidėtas užspaudimas ir Cezario pjūvio metu, jei mamos ir vaiko būklė stabili. Kai tai neįmanoma, kartais gali būti taikomas virkštelės „melžimas“ (angl. milking) - kraujo iš virkštelės išspaudimas link kūdikio. Nors tai nėra tas pats, kas natūrali placentinė transfuzija, tai vis tiek geriau nei momentinis užspaudimas. Gimdyvei atliekant cezario pjūvį virkštelę reikia užspausti ir nukirpti iš karto. Tačiau tokiu atveju medikai taiko kitą - vadinamąją milking techniką, kai kraujas iš virkštelės per greičiau nei 20 sekundžių „išspaudžiamas“ mechaniniu būdu. Ši technika šiuolaikinio mokslo vertinama gana prieštaringai.

Kada virkštelę būtina užspausti nedelsiant?

Yra situacijų, kai vėlyvas virkštelės užspaudimas negalimas arba nerekomenduojamas, nes pirmenybė teikiama skubiai pagalbai naujagimiui ar mamai:

• Kai naujagimiui reikia skubių gaivinimo veiksmų (jis nekvėpuoja, yra vangus). Tokiu atveju jis nedelsiant perkeliamas ant gaivinimo stalelio, ir virkštelė užspaudžiama iškart.
• Esant tam tikroms placentos ar virkštelės problemoms (pvz., stiprus kraujavimas iš placentos, virkštelės mazgas, jos įplyšimas).
• Kartais - kai būtina skubiai paimti virkštelės kraują specifiniams tyrimams (pvz., kraujo dujoms įvertinti esant įtartai asfiksijai gimdymo metu). Tačiau net ir šiais atvejais dažnai įmanoma palaukti bent 30-60 sekundžių.

Sprendimą dėl virkštelės užspaudimo laiko visada priima gimdymą prižiūrintis medikų personalas, įvertinęs konkrečią situaciją.

Kaip užtikrinti, kad jūsų norai būtų išgirsti?

Nors vėlyvas virkštelės užspaudimas tampa vis labiau įprasta praktika, svarbu apie savo pageidavimus informuoti gimdymą priimsiantį personalą.

• Pokalbis su nėštumą prižiūrinčiu specialistu: Nors jūsų šeimos gydytojas ar poliklinikos ginekologas greičiausiai nedalyvaus gimdyme ligoninėje, aptarti šį klausimą nėštumo metu yra naudinga bendram supratimui ir informacijos gavimui.
• Pasidomėkite ligoninės praktika: Jei yra galimybė, artėjant gimdymui pasidomėkite konkrečios ligoninės, kurioje planuojate gimdyti, standartine praktika šiuo klausimu (pvz., per atvirų durų dienas, specialius kursus).
• Kalbėkitės atvykę gimdyti: Svarbiausia - atvykę gimdyti, aiškiai išsakykite savo pageidavimą dėl vėlyvo virkštelės užspaudimo jus prižiūrinčiai akušerei ir/arba gydytojui. Galite tai įtraukti į savo gimdymo pageidavimų sąrašą (net jei jis neformalus) ir jį aptarti.
• Partnerio vaidmuo: Jūsų partneris ar kitas gimdyme dalyvaujantis artimas žmogus taip pat gali mandagiai priminti personalui apie jūsų norą palaukti su virkštelės užspaudimu, jei situacija tai leidžia.

Vėlyvo virkštelės užspaudimo nauda yra gerai žinoma Lietuvos medikams ir paremta oficialiomis rekomendacijomis. Daugelyje šalies gimdymo įstaigų tai jau yra tapę įprasta praktika esant normaliam gimdymui ir gerai naujagimio būklei. Atviras pokalbis su personalu tiesiog padės užtikrinti abipusį supratimą ir suteiks jums daugiau ramybės. Vėlyvas virkštelės užspaudimas - paprasta, nieko nekainuojanti, bet naujagimiui labai naudinga procedūra, padedanti jam švelniau adaptuotis prie gyvenimo už gimdos ribų ir suteikianti vertingų medžiagų gerai sveikatos pradžiai. Pasitikėkite gimdymo priežiūros specialistais, išsakykite savo norus ir pasinaudokite šia galimybe, jei tik jūsų ir mažylio būklė tai leidžia.

Virkštelės liekanos priežiūra po nukirpimo

Naujagimio virkštelės liekanos ir gyjančios bambos priežiūra - viena iš kasdienių kūdikio higienos procedūrų. Virkštelės funkcija - aprūpinti įsčiose esantį vaisių maisto medžiagomis ir deguonimi, tačiau kai naujagimis pradeda kvėpuoti savarankiškai, virkštelė jam tampa nebereikalinga. Todėl naujagimiui išvydus šį pasaulį, virkštelė specialiu spaustuku užspaudžiama ir nukerpama. Virštelės liekana po truputį ima tamsėti, raukšlėtis, o galiausiai nukrenta, atidengdama kūdikio bambą. Virkštelės liekanos nukritimo laikas priklauso nuo priežiūros.

Pagrindinis tikslas - švara ir sausumas. Kad virkštelės liekana nukristų greičiau ir nekiltų infekcijos pavojus, svarbiausia yra palaikyti ją švarią ir kuo sausesnę. Leiskite „kvėpuoti“: svarbiausias dalykas - užtikrinti gerą oro cirkuliaciją. Atlenkite sauskelnių viršutinį kraštą žemyn, kad jis neuždengtų virkštelės ir spaustuko. Uždengta virkštelė ne džiūsta, o šunta, o tai sudaro palankias sąlygas daugintis bakterijoms. Rengti laisvai: stenkitės nerengti kūdikio pernelyg aptemptais drabužėliais, kurie spaustų ar trintų virkštelės sritį.

Kaip valyti virkštelės liekaną? Žingsnis po žingsnio:

1. Pagal naujausias rekomendacijas, sveiko, išnešioto naujagimio virkštelės priežiūrai paprastai pakanka paprasto vandens. Specialių dezinfekcinių priemonių (spirito, jodo, briliantinės žalumos) kasdien naudoti nerekomenduojama, nebent tai aiškiai nurodė gydytojas.
2. Kada valyti? Valykite 1-2 kartus per dieną (pvz., keičiant sauskelnes ryte ir vakare) arba papildomai, jei virkštelės sritis akivaizdžiai susitepė šlapimu ar išmatomis.
3. Ko reikia? Jums reikės virinto ir iki kambario temperatūros atvėsinto vandens bei švarių vatos diskelių ar vatos pagaliukų (krapštukų).
4. Pasiruošimas: Prieš liesdami virkštelę, visada kruopščiai nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu.
5. Valymas: Sudrėkinkite vatos diskelį ar pagaliuką virintame vandenyje (jis neturi varvėti). Viena ranka švelniai prilaikykite spaustuką ar pačią virkštelės liekaną. Kita ranka švelniai, bet užtikrintai nuvalykite odą aplink virkštelės pagrindą - ten, kur ji jungiasi su pilvuku. Valykite sukamuoju judesiu aplink pagrindą, pašalindami bet kokias apnašas ar pridžiūvusį sekretą. Kiekvienam valymo judesiui naudokite naują, švarų vatos diskelį ar pagaliuko pusę. Nebijokite švelniai pakelti virkštelės, kad gerai išvalytumėte odą po ja.
6. Sausinimas: Po valymo vandeniu, būtinai labai gerai nusausinkite tą pačią sritį aplink virkštelės pagrindą švariu, sausu vatos diskeliu ar pagaliuku. Labai svarbu nepalikti drėgmės.

Ar kūdikiui skauda? Nesijaudinkite, virkštelės liekanoje nėra nervų galūnėlių, todėl jos valymas kūdikiui nesukelia skausmo, nors jis gali šiek tiek suirzti dėl pačios procedūros.

Kodėl vanduo, o ne spiritas ar kiti dezinfekantai?

Anksčiau buvo įprasta virkštelę valyti spiritu ar kitais antiseptikais. Tačiau tyrimai parodė, kad:

• Routinine antiseptikų naudojimas gali prailginti virkštelės džiūvimo ir nukritimo laiką.
• Šalyse, kur higienos sąlygos geros, valymas vien vandeniu (arba tiesiog sausa priežiūra be jokio valymo, jei virkštelė švari) nepadina infekcijų rizikos, palyginti su antiseptikų naudojimu.
• Antiseptikai gali dirginti jautrią naujagimio odą.

Todėl dabar rekomenduojama paprasta priežiūra - švara ir sausumas, naudojant tik vandenį, nebent gydytojas dėl specifinių priežasčių nurodo kitaip.

Kada nukris virkštelė?

Virkštelės liekana paprastai nudžiūsta ir nukrenta per pirmąsias dvi gyvenimo savaites (dažniausiai tarp 5 ir 15 dienos). Tačiau tai labai individualu - kartais ji nukrenta anksčiau (po kelių dienų), kartais vėliau (po 3 ar net 4 savaičių). Kuo virkštelė storesnė, tuo ilgiau ji gali laikytis. Labai svarbu: Niekada nebandykite virkštelės nuplėšti ar kaip nors „padėti“ jai nukristi, net jei atrodo, kad ji laikosi „ant siūlelio“. Leiskite jai nukristi pačiai natūraliai. Priešlaikinis nuplėšimas gali sukelti kraujavimą ar infekciją.

Įspėjamieji ženklai: kada kreiptis į gydytoją?

Nors nežymus kvapas džiūstant virkštelei ar minimalus pakraujavimas jai nukritus yra normalu, yra požymių, rodančių galimą infekciją (omfalitą). Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

• Stiprų paraudimą, patinimą ar karštį ODOJE APLINK bambutės pagrindą (ne pačios virkštelės liekanos paraudimas džiūstant!).
• Pūlingas, gelsvas ar žalsvas, nemalonaus kvapo išskyras iš po virkštelės pagrindo.
• Kūdikis karščiuoja, yra neįprastai vangus, irzlus, blogai valgo.
• Kraujavimą iš virkštelės pagrindo (ne tik kelis lašelius nukritus).

Gydytojas įvertins situaciją ir paskirs reikiamą gydymą (dažniausiai vietinio poveikio antibiotikų tepalą, retais atvejais - sisteminius antibiotikus).

Priežiūra virkštelei nukritus

Nukritus virkštelės liekanai, jos vietoje lieka nedidelė bambutės žaizdelė, kuri gali būti šiek tiek drėgna, su nedideliu šašeliu ar gelsvu sekretu. Ją reikia prižiūrėti panašiai kaip ir virkštelės liekaną: valykite 1-2 kartus per dieną virintu atvėsintu vandeniu ir vatos diskeliu/pagaliuku. Švelniai praplėskite bambutės kraštus, kad išvalytumėte vidų. Gerai nusausinkite sausa vata. Laikykite sausai ir švariai. Toliau atlenkite sauskelnių kraštą, kol žaizdelė visiškai sugis ir neliks jokio šašo (paprastai per kelias dienas ar savaitę). Nelupinėkite šašo! Leiskite jam nukristi pačiam. Kai žaizdelė visiškai sugyja, pasimato galutinė jūsų mažylio bambutės forma, kuri priklauso nuo genetikos, o ne nuo virkštelės priežiūros ar spaustuko padėties.

tags: #kaip #nukirpti #virkstele

• Receptas: bulvių apkepas su kiaušiniais
• Kas iš tikrųjų yra „Novyje Russkie Babki“?
• Ankstyvoji nėštumo priežiūra be ultragarso
• Traktorius vaikams
• darželio Elektrėnuose darbo valandos