Hemorojus nėštumo ir gimdymo metu: išsamus vadovas prevencijai ir valdymui

Išangės ligos, ypač hemorojus ir išangės įplėša, tiek nėštumo metu, tiek laikotarpiu po gimdymo yra dažna patologija, kuriai vis dar stinga tiek koloproktologų, tiek akušerių ginekologų dėmesio. Labai svarbu ištirti ir įvertinti šių ligų paplitimą ir rizikos veiksnius, jų ryšį su nėštumo ir gimdymo veiksniais, laiku šias ligas diagnozuoti ir gydyti bei atrasti priemonių, kaip jų išvengti, taip pagerinant moterų gyvenimo kokybę ne tik nėštumo ir gimdymo metu, bet ir laikotarpiu po gimdymo.

Hemorojus - tai itin dažna problema, su kuria susiduria didžioji dalis suaugusiųjų. Skausmingais kraujagyslių mazgeliais aplink išangės kanalą skundžiasi ir nemažai nėščių bei pagimdžiusių moterų. Nėštumas yra fiziologinė moters būklė, tačiau nėščioji patiria ryškių antropometrinių (kūno matmenų ir proporcijų), kūno sudėjimo, vidaus organų topografijos (organų padėties), medžiagų apykaitos pokyčių. Šie pokyčiai yra fiziologiniai, tačiau jie gali suaktyvinti iki nėštumo buvusias lėtines ligas ir sukelti moterų patologines būkles.

Kas yra hemorojus?

Hemorojus - tai išangės kanalo veninių rezginių išsiplėtimas, kurį sukelia padidėjęs intraabdominalinis spaudimas. Žmogaus išangės kanalo sudedamosios dalys yra išangės pagalvėlės. Jas sudaro sustorėjęs pogleivis, kraujagyslės, lygiųjų raumenų skaidulos ir jungiamasis audinys, esantis virš dantytosios linijos. Šią anatominę struktūrą turi visi žmonės. Kai šios pagalvėlės ima kraujuoti, iškrenta arba pasireiškia kraujagyslinių tarpų trombozės simptomai, didelė tikimybė - išgirsite hemorojaus diagnozę.

Hemorojus: tipai ir laipsniai

Hemorojus skirstomas į išorinį ir vidinį. Išorinis hemorojus - tai žemiau dantytosios linijos esantys kraujagysliniai tarpai. Jeigu yra padidėjusios arba simptomais pasireišKiančios išangės pagalvėlės virš dantytosios linijos, jas vadiname vidiniu hemorojumi.

Paprastai vidinis hemorojus būna neskausmingas, net jei išvirsta arba kraujuoja. Tik išvirtęs ir užstrigęs bei užsitrombavęs vidinis hemorojus yra labai skausmingas. Išorinis hemorojus yra skausmingas. Neretai kartu pasireiškia ir išorinis, ir vidinis hemorojus.

Vidinis hemorojus skirstomas pagal laipsnius:

• I laipsnio: vidinio hemorojaus mazgai neiškrinta iš išangės kanalo ir pasireiškia kraujavimu.
• II laipsnio: vidinio hemorojaus mazgai išlenda tuštinantis arba stanginantis, tačiau po to savaime grįžta į išangės kanalą; gali varginti iškritimas ir kraujavimas.
• III laipsnio: vidinio hemorojaus mazgai išlenda tuštinantis arba stanginantis ir negrįžta į išangės kanalą, tačiau juos galima ranka įstumti į išangės kanalą.
• IV laipsnio: vidiniai hemorojiniai mazgai, išlindę kartu su dantytąja linija, negrįžta į išangės kanalą - jų netgi ranka įstumti negalima.

Nėščiosioms hemorojus gali pasireikšti dviem ūminėmis būklėmis:

1. Trombuotu vidiniu hemorojumi (arba įstrigusiu vidiniu hemorojumi).
2. Perianaline (išangės) venine tromboze - tai poodinių veninių tarpų trombozė, kuri gali būti skausminga, tačiau pagrindinis simptomas - mazgelis, sudarytas iš krešulio, atsiradusio poodiniame tarpe.

Hemorojus nėštumo ir po gimdymo laikotarpiu: paplitimas ir rizikos veiksniai

Nėštumo metu augant vaisiui ir didėjant gimdai, palaipsniui didėja spaudimas pilve arba vadinamasis intraabdominalinis spaudimas. Be to, nėštumo laikotarpiu organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja 25-40 proc. Šie veiksniai sukelia gausesnį kraujagyslių prisipildymą ir išsiplėtimą bei veninę stazę mažajame dubenyje. Būtent todėl nėštumo metu hemorojaus simptomai didžiajai daliai moterų neretai pasireiškia pirmą kartą arba pakartotinai.

Mokslinių tyrimų duomenimis, išangės ligos atsiranda apie 40 proc. nėščiųjų ir gimdyvių, dažniausiai - trečiąjį nėštumo trečdalį ir 1-2 parą po gimdymo. Ypač aktuali ši patologija tampa antroje nėštumo pusėje - hemorojus vargina net 85 proc. nėščiųjų trečią nėštumo trimestrą ir 85 proc. ne vieną kartą nėščių moterų.

Pagrindiniai hemorojaus atsiradimo rizikos veiksniai nėštumo ir po gimdymo laikotarpiu:

• Vidurių užkietėjimas. Vidurių užkietėjimas nėštumo laikotarpiu šešis kartus padidina hemorojaus tikimybę. Tai susiję su nepakankamu skysčių ir skaidulų kiekiu maiste, geležies preparatų vartojimu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu ir hormoninių pokyčių (padidėjęs progesterono kiekis) įtaka žarnyno peristaltikai.
• Stanginimasis tuštinantis. Dėl padidėjusio pilvo ertmės slėgio ir veninės stazės sutrinka vidinio išangės rauko kraujotaka, o stanginimasis dar labiau spaudžia tiesiosios žarnos kraujagysles.
• Veninė stazė. Didėjanti gimda sukelia pilvo ertmės slėgio padidėjimą ir mechaninį spaudimą į viršutinę tiesiosios žarnos, apatinę tuščiąją bei vartų venas, dėl ko vystosi veninė stazė, ypač išryškėjanti antroje nėštumo pusėje.
• Hormoniniai veiksniai. Nėštumo metu moters organizme vyksta ir hormoninės pusiausvyros pokyčiai, kurie turi įtakos jungiamojo audinio stiprumui, todėl tai sudaro sąlygas ir hemorojiniam audiniui padidėti.
• Gimdymas. Gimdymas natūraliais takais yra dubens dugno patologijos rizikos veiksnys. Gimdymas padidina hemorojaus riziką beveik aštuonis kartus. Gimdymo metu stumiant vaisių gimdymo takais, dar labiau suintensyvėja išangės kraujagyslių spaudimas ir ištempimas.
• Gimdymo būdas ir eiga. Nustatyta, kad moterims, gimdžiusioms natūraliais gimdymo takais bei instrumentiniu būdu (naudojant vakuuminę vaisiaus ekstrakciją, akušerines reples), išangės patologija dažnesnė. Kiti rizikos veiksniai - užsitęsęs ilgas gimdymas (daugiau nei 12 val.), užsitęsęs antras gimdymo laikotarpis ir stangų laikotarpis, didelio svorio naujagimio (4000 g ir daugiau) savaiminis gimdymas bei užsitęsęs nėštumas (daugiau nei 40 nėštumo savaičių). Nustatytas galimas ryšys tarp hemorojaus išsivystymo tikimybės ir tarpvietės pažeidimo gimdymo metu (tiek savaiminio tarpvietės plyšimo, tiek epiziotomijos - tarpvietės kirpimo).
• Ankstesni nėštumai ir gimdymai. Hemorojaus išsivystymo rizika tiesiogiai susijusi su nėštumų ir gimdymų skaičiumi.

Atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, hemorojaus atsiradimo tikimybė didėja su kiekvienu nėštumu:

Kiti rizikos veiksniai yra nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas ir padidėjęs kūno masės indeksas (KMI). Hemorojus taip pat dažnesnis vyresnio amžiaus nėščioms ir gimdyvėms.

Dažniausi hemorojaus simptomai

Dažniausi išangės patologijos simptomai: skausmas ir niežėjimas išangėje, kraujavimas iš išangės šviesiu krauju, skausmingas mazgelis išangės srityje. Jeigu moteris nėštumo metu pradeda jausti nestiprų skausmą, perštėjimą, ima čiuopti mazgelius išangės srityje ar pastebi šviežio kraujo pasituštinus, tai dažniausiai bus hemorojaus simptomai. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad hemorojaus klinikiniai simptomai gali būti panašūs ir į kitas išangės bei storosios žarnos ligas, tokias kaip išangės įplėša, ūminis paraproktitas, tiesiosios žarnos iškritimas, išangės kondilomos, opinis kolitas, Krono liga ir net išangės ar storosios žarnos vėžys.

Hemorojus: prevencija nėštumo ir po gimdymo laikotarpiu

Tikriausiai esate girdėjusios posakį, kad visuomet paprasčiau ne gydyti jau turimą ligą, bet užkirsti jai kelią (t. y. prevencija). Taigi, siekiant išvengti hemorojaus, kartais net nereikia imtis drastiškų pokyčių: užtenka tik santykinai nedidelių gyvenimo būdų pokyčių, ir joks hemorojus nesikėsins į gerą jūsų sveikatą ir komfortą nėštumo metu.

Mityba ir pakankamas skysčių kiekis

Norint išvengti hemorojaus, išmatos turi būti minkštos ir lengvai pasišalinti. Jų konsistenciją galima koreguoti renkantis tinkamą maistą ir geriant daug vandens. Pagrindinis mitybos trūkumas, skatinantis vidurių užkietėjimą, yra skaidulų stygius. Reikėtų stengtis kasdien gauti bent apie 25-30 g skaidulų. Jei jaučiate, kad užkietėjo viduriai, pabandykite mitybą prisotinti skaidulų: valgykite žalios spalvos daržovių, įvairių vaisių ir nesmulkintų grūdų produktų.

Į maisto racioną naudinga įtraukti daugiau ląstelienos turinčio maisto: avižinių dribsnių, sėlenų, gysločių sėklų luobelių, kviečių gemalų. Valgykite vaisių ir daržovių, ypač džiovintų vaisių: džiovintų slyvų, abrikosų, datulių, razinų. Baltųjų miltų produktus pakeiskite neskaldytų grūdų miltų duona, makaronais. Šviežios žalios lapinės daržovės, pavyzdžiui, petražolės, laisvina vidurius. Žarnyno veiklą gerina produktai su vitaminais A, C, E ir B vitaminų kompleksu. Įsiklausykite į savo kūno siunčiamus signalus, venkite žarnyną dirginančio ir neigiamai veikiančio maisto.

Per dieną reikia išgerti nuo 8 iki 10 stiklinių vandens, stiklinę ar dvi vaisių (geriausia slyvų) sulčių ir / arba daržovių sulčių (šviežiai spaustų). Kai kurioms moterims patinka karšti gėrimai. Maitinant krūtimi organizmas pats signalizuoja apie troškulį ir vandens stygių, todėl daugelis moterų žindydamos kūdikį pasistato šalia stiklinę vandens.

Jei įprastais būdais nepavyksta įveikti vidurių užkietėjimo, gali prireikti naudoti išmatų minkštiklį. Nėštumo metu nepatartina vartoti vidurius laisvinančių vaistų, nes jie gali lemti dehidrataciją ir paskatinti gimdos susitraukimus. Pasitarkite su gydytoju, galbūt verta pradėti vartoti skaidulų papildus, tačiau juos vartodamos gerkite daugiau vandens.

Fizinis aktyvumas ir dubens dugno stiprinimas

Saikinga fizinė veikla padeda pagerinti arba užkerta kelią daugeliui žarnyno ir virškinimo problemų, įskaitant ir hemorojų. Daug laiko praleidžiant sėdint sulėtėja visi procesai, įskaitant ir virškinimą. Aktyvi veikla skatina maisto medžiagų judėjimą virškinimo traktu, o tai padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir kietų išmatų. Rekomenduojama vengti ilgų statinių pozicijų (ilgalaikio sėdėjimo ar stovėjimo).

Kėgelio pratimai stiprina dubens dugno raumenis, padedančius pagerinti kraujotaką tiesiosios žarnos srityje. Kėgelio pratimus galite atlikti beveik bet kur - namuose, automobilyje, biure - bet pirmiausia turite įsitikinti, kad treniruojate tinkamus raumenis. Dubens dugno raumenis stiprina ir specialūs pratimai, pavyzdžiui, kalanetika.

Tinkami tuštinimosi įpročiai

Nenutraukite tuštinimosi proceso. Jeigu atsiranda noras, geriausia iš karto eiti, kadangi užsilaikiusios išmatos žarnyne kietėja ir jas vėliau sunkiau pašalinti. Jei atidėliosite vizitą į tualetą, išmatos gali tapti kietos ir žarnyne tiesiog išdžiūti, todėl jas bus sunkiau pašalinti. Tačiau galimas ir atvirkščias scenarijus, kai organizmą norime priversti atsikratyti suvirškinto maisto: tokiu atveju padidėja venų pagalvėlių spaudimas, o tai sukelia hemorojų.

Venkite ilgo sėdėjimo tualete. Tualete praleidžiamas laikas turi būti traktuojamas kaip būtinybė, o ne būdas „pabėgti“. Kuo daugiau laiko praleidžiate tualete, natūraliai tuo daugiau visiškai nebūtinų žarnyno judesių atliekate. Be to, sėdima padėtis neigiamai veikia ir apkrauna išangės kraujagysles.

Tinkama higiena

Po tuštinimosi rekomenduojama apsiplauti. Atsižvelkite į higieną ir net į tualetinį popierių - geriausia, kad jis būtų minkštas ir be jokių kvapiųjų medžiagų. Rekomenduojama atsisakyti popierinio tualetinio popieriaus ir praustis po dušo srove arba, reikalui esant, naudoti šlapią tualetinį popierių.

Hemorojus: gydymas nėštumo ir po gimdymo laikotarpiu

Nesant ūminių būklių, hemorojaus, kaip ir daugumos kitų chirurginių ligų, chirurginis gydymas atidedamas po nėštumo ir gimdymo, o dažniausiai - iki laktacijos (žindymo) periodo pabaigos. Visais hemorojaus atvejais nėštumo metu rekomenduojama pradėti nuo konservatyvaus gydymo, kurio pagrindas - tuštinimosi reguliavimas.

Konservatyvus gydymas

Šias pacientes rekomenduojama gydyti konservatyviai, skiriant adekvatų skausmo malšinimą, geriamuosius ir vietiškai vartojamus preparatus. Veiksminga konservatyvaus gydymo priemonė - flavonoidai ir vietiškai vartojami vaistai.

Vienas vietinio vartojimo medikamentų hemorojui gydyti yra kompleksinis vaistas - Tribenozidas / Lidokainas. Tai vietinio poveikio vaistas, skirtas lokalaus simptominio vidinio ir išorinio hemorojaus gydymui. Tribenozidas sąlygoja priešuždegiminį poveikį, mažina patinimą išangėje, didina kraujagyslių elastingumą ir tonusą. Lidokainas turi vietinį anestetinį (skausmą malšinamąjį) poveikį, todėl sąlygoja greitą poveikį subjektyviesiems simptomams (mažina skausmą, deginimą, niežulį išangės srityje). Tribenozidas padeda palengvinti objektyviuosius hemorojaus sukeliamus simptomus (uždegimą, kraujavimą, mazgus išangės srityje), sustiprina Lidokaino poveikį hemorojaus subjektyviems simptomams (skausmas, deginimas, niežulys). Vaistas vartojamas tiesiosios žarnos kremo ar žvakučių pavidalu. Nėštumo laikotarpiu jis gali būti vartojamas nuo ketvirtojo nėštumo mėnesio, tačiau negalima vartoti pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Vaistą galima vartoti po gimdymo ir žindymo laikotarpiu. Visais atvejais rekomenduojama dozė negali būti viršyta. Vaistą reikėtų vartoti rytą ir vakare tol, kol ūminiai ligos požymiai išnyks, paprastai 7-10 dienų.

PROCTO-GLYVENOL žvakutės taip pat mažina išorinio ir vidinio hemorojaus sukeliamus nemalonius simptomus ir padeda jį gydyti. PROCTO-GLYVENOL negalima vartoti pirmuosius tris nėštumo mėnesius.

detralex 500 mg plėvele dengtos tabletės yra venų tonusą didinantis ir kraujagysles saugantis preparatas. Jos skiriamos paūmėjusio hemorojaus atveju, vartojamos 6 tabletės per parą pirmas 4 dienas, po to 4 tabletės per parą 3 dienas. Rekomenduojama dozė yra 2 tabletės per parą - viena vidudienį, antra - vakare, valgio metu. Nėštumo metu rekomenduojama vengti vartoti detralex, nebent gydytojas paskiria. *Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Kiti konservatyvaus gydymo metodai apima ledo kompresus ir šiltas sėdimas voneles, kurios, sumažindamos vidinio išangės rauko tonusą, gerina išangės audinių kraujotaką bei mažina skausmą. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo taip pat gali būti naudojami skausmui malšinti, tačiau visada pasikonsultavus su gydytoju dėl jų vartojimo nėštumo ir žindymo metu.

Jeigu hemorojumi susergama pirmą kartą nėštumo metu, didelė tikimybė, kad hemorojus po gimdymo praeis savaime ir vėl viskas grįš į prieš gimdyminę būseną. Tačiau jei nėštumo metu tuštinantis atsiranda kraujo ir kitų nemaloniu simptomų, svarbu kreiptis į prižiūrintį ginekologą arba proktologą.

Chirurginis ir minimaliai invazinis gydymas

Tais atvejais, kai konservatyvus gydymas neefektyvus, galima pabandyti mažai invazyvias procedūras: perrišimą guminiais žiedais, skleroterapiją ar infraraudonąją fotokoaguliaciją. Itin retais atvejais, kai kraujavimas išangės srityje pasikartoja ir vis atsinaujina bei esant didelio laipsnio hemorojui, gali būti priimtas sprendimas taikyti tradicinį chirurginį gydymą (hemorojaus pašalinimą). Tačiau chirurginės intervencijos esant vidinio hemorojaus trombozei nerekomenduojamos, nes tuomet didėja išangės raukų pažeidimo bei išangės stenozės (susiaurėjimo) rizika.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kiekvienai moteriai, pastebėjus išangės patologijos (hemorojaus) simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytojus specialistus, nes, bandydamos pačios diagnozuoti ligą, moterys gali suklysti ir dar labiau sau pakenkti. Svarbu rūpintis savo sveikata ir atsakingai stebėti jos pokyčius, tačiau ligos diagnostiką ir gydymo rekomendacijas derėtų patikėti gydytojams. Šeimos gydytojai ir gydytojai akušeriai-ginekologai, prižiūrintys nėščiąsias ambulatorinėje grandyje, privalo įvertinti koloproktologinės patologijos rizikos veiksnius ir perspėti nėščiąją dėl išangės ligų ankstyvųjų simptomų.

Jei hemorojaus simptomai tęsiasi ilgiau nei 1-2 mėnesius ir nėra efekto naudojant medikamentus (taikant konservatyvų gydymą), rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją proktologą konsultacijai. Apsilankymo metu proktologas įvertins hemorojaus laipsnį ir pagal tai paskirs gydymą. Net ir esant 1-3, o kartais net ir 4 laipsnio hemorojui, gimdyvei leidžiama gimdyti natūraliais takais, hemorojus nėra kontraindikacija dėl galimo cezario pjūvio.

Prieš atvykstant pas pilvo chirurgą, proktologą į konsultaciją dėl išangės srities ligų, specialios dietos laikytis nereikia. Tačiau pasiruošti reikia mikroklizmutėmis, kurių be recepto galima įsigyti vaistinėje. Rekomenduojama atlikti dvi mikroklizmas išvalant tiesiąją žarną prieš konsultaciją: pirmą - iki vizito likus maždaug 4 valandoms, antrą - likus 2 valandoms. Tam tikrais atvejais gali prireikti papildomo paruošimo klizmutėmis konsultacijos metu, jei pacientei vis dėlto nepavyko tinkamai pasiruošti.

tags: #kaip #nepasigauti #hemarojau #per #gimdyma

• Laidos „Gimę tą pačią dieną“ kūrėjų kontaktai
• Kaip nepasiklysti auklėjimo literatūros gausoje
• Šalutinis vaistų poveikis reprodukcijai
• Kaip nustatyti nėštumą
• Valstybės pagalba daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje