Kada kūdikiai pradeda sėdėti ir ką daryti, jei mažylis nenori sėdėti vežimelyje
Fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių kriterijų sveikai vaiko raidai pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikas auga, mokosi valdyti savo kūną ir bendrauti. Judėdamas jis susipažįsta su pasauliu, o jo nervų sistema aktyviai vystosi įgaunant naujų žinių. Vienas iš svarbių kūdikio įgūdžių yra gebėjimas sėdėti savarankiškai.
Kokio amžiaus kūdikiai pradeda sėdėti?
Laikotarpis nuo gimimo iki vienerių metų yra vienas darbingiausių mažo žmogučio gyvenime. Iš mažyčio kūdikėlio, kuris pirmosiomis dienomis net nepakelia galvos, jis virsta judriu vaiku, kuris sulaukęs vienerių metų gana užtikrintai stovi ant kojų. Vienas iš pirmųjų įgūdžių po sugebėjimo pakelti galvą ir apsiversti yra gebėjimas atsisėsti savarankiškai. Dauguma vaikų gali pradėti savarankiškai sėdėti nuo 5 iki 7 mėnesių. Tačiau kartais vaikai gali bandyti savarankiškai sėdėti jau sulaukę 4-4,5 mėnesio, tačiau nerekomenduojama jų skatinti, kadangi 4-4,5 mėnesio amžiaus stuburas dar nėra pakankamai susiformavęs, todėl apkrovos tokiame amžiuje gali sukelti problemų ateityje. Gali būti ir taip, kad mažylis labai gerai ropoja, bet sėdėti sekasi sunkiai - tai irgi yra normalu, nes kiekvienas mažylis yra unikalus ir vystymasis gali šiek tiek skirtis. Tačiau jei nėra jokių kontraindikacijų, 9-10 mėnesių amžiaus kūdikis jau turėtų sėdėti. O maždaug iki šešių mėnesių kūdikis turėtų mokėti apsiversti ir tvirtai laikyti kaklą bei galvą. Ši fizinė veikla padeda sustiprinti raumenis ir stuburą, kad sulaukęs 6 mėnesių jis galėtų pradėti bandyti sėdėti.
Kodėl svarbu, kad kūdikis išmoktų sėdėti?
Žmogus daug laiko praleidžia sėdėdamas: valgo, dirba, keliauja, bendrauja, ilsisi. Taisyklinga laikysena padeda pašalinti nugaros skausmus ir sumažinti vidaus organų įtampą. Laikysenos formavimasis prasideda ankstyvame amžiuje. Ir praktiškai pirmasis sudėtingas veiksmas, kurį atlieka kūdikis, yra atsisėdimas. Norėdamas atsisėsti, kūdikis turi naudoti daugybę raumenų, susikaupti ir tada išlaikyti pusiausvyrą. Taigi, labai svarbu, kad kūdikis išmoktų atsisėsti tam, kad išvengti ankstyvųjų stuburo problemų bei stiprinti raumenų sistemą. Emocinis vystymasis taip pat priklauso nuo to, kada vaikas pradeda sėdėti. Sėdėdamas kūdikis mato pasaulį kitu kampu. Jis susipažįsta su naujais objektais. Sėdėdamas vaikas sužino daugiau naujų dalykų, taip pat greičiau lavina įvairius įgūdžius bei išmoksta kalbėti.
Kaip žinoti, kada jūsų kūdikis yra pasirengęs sėdėti savarankiškai?
Kūdikio pasirengimą sėdėti savarankiškai lemia ne tik tam tikras amžius. Štai keletas ženklų, kurie padės suprasti, kad jūsų kūdikis yra pasirengęs naujiems įgūdžiams: vaikas aktyviai apsiverčia, išlaiko pusiausvyrą, gerai remiasi rankomis bei užtikrintai laiko galvą, kontroliuoja jos judesius, greitai reaguoja į garsą sukdamas galvą. Taip pat jei geba perkelti daiktus iš vienos rankos į kitą, pats gali laikyti buteliuką, arba jis pats bando atsisėsti, o atsisėdęs nekrenta į priekį ar atgal - vadinasi kaklo ir krūtinės bei stuburo sritys yra pakankamai išvystytos ir padeda išlaikyti vertikalią padėtį.
Kai vaikas tik pradeda sėdėti pats, neskubėkite jo apkamšyti pagalvėmis ir pan., apdrausdami nuo kritimo. Atramos trūkumas kaip tik skatina vaiką išmokti sėdėti greičiau: vaikas išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, stiprėja jo raumenys.
Be to, galite patikrinti, ar kūdikis yra pasirengęs pradėti sėdėti pats. Tai galima padaryti pediatro kabinete arba namuose saugioje aplinkoje. Norėdami patikrinti, naudokite vystymo stalą ar kitą, ne per minkštą paviršių. Padėkite kūdikį ant persirengimo stalo ar kito paviršiaus, paimkite jį už rankyčių ir šiek tiek jas pakelkite, jei kūdikis stipriai sugriebia už pirštų, lėtai traukite jį link savęs. Jei tokioje padėtyje kūdikis bandė pakelti savo kūną, vadinasi, jo stuburas jau pakankamai tvirtas. Jei jis silpnai laikosi už jūsų pirštų, atmeta galvą atgal arba tiesiog kabo laikydamas už rankų, tada jam per anksti pradėti sėdėti.
Vienas iš požymių, kad kūdikis jau pasiruošęs mokytis sėdėti, yra gebėjimas rankomis pasiekti pėdutes, su jomis žaisti. Tačiau vien šio gebėjimo tikrai neužtenka atsisėsti ir sėdėti. Trys būtiniausios sąlygos yra štai šios:
- Kūdikis jau turi mokėti kontroliuoti galvą - sugebėti išlaikyti ją tiesiai, kad nesvirtų į šonus, priekį ar atgal. Tai nutinka apie trečią gyvenimo mėnesį, kuomet mažylis įgunda fiksuoti žvilgsnį, žiūrėti, pavyzdžiui, tiesiai į mamą.
- Turi mokėti pakankamai sulenkti klubus - kaip tik tai įrodo rankomis pasiektos pėdutės. Pasičiupti pėdutes ir su jomis žaisti - labai tikslingas, valingas judesys, rodantis dar ir tobulėjantį kūdikio gebėjimą koordinuoti judesius.
- Kūdikis turi sugebėti vartytis ir suktis apie savo ašį, kas parodo, kad liemens raumenys jau pakankamai ištreniruoti.
Jei turi galimybę ugdyti ir treniruoti šiuos gebėjimus ir reikiamas raumenų grupes, tai maždaug apie šeštą septintą gyvenimo mėnesį mažylis jau būna pasiruošęs mokytis sėdėti.
Ar galima sodinti kūdikį, kuris dar negali sėdėti savarankiškai?
Iki šešių mėnesių amžiaus turėtumėte vengti naudoti įvairius prietaisus, kurie palaiko vaiko kūną sėdimoje padėtyje. Tai aukštos kėdutės, automobilinės kėdutės ir kt. Taip yra todėl, kad tik maždaug 6 mėnesius nugaros raumenys tampa pakankamai stiprūs, kad išlaikytų vertikalią padėtį. Ne mažiau svarbu, kad tik iki tokio amžiaus tinkamai susiformuotų stuburas ir klubų sąnariai, kad nesideformuotų spaudžianmi viršutinės kūno dalies - galvos ir krūtinės - svorio. Kad ir kaip norėtumėte, kad vaikas greičiau pradėtų sėstis pats, reikia palaukti, kol jis pakankamai sustiprės.
Jei liemuo dar silpnas, nerekomenduojama laikyti kūdikio priverstinai pasodinus ir apkaišius šonus pagalvėmis. Tokiu atveju vaiko liemens nelaikantys raumenukai neleidžia suteikti taisyklingos padėties ir vidaus organams. Vienas iš ryškiausių ženklų, kurį rodo sėdėti besiruošiantis kūdikis - galvos ir petukų kėlimas, kada jam vos prilaikomos kojos, o kartais vaikai ir be suaugusiųjų pagalbos demonstruoja regimą norą pamankštinti liemens raumenis. Šiuo momentu galite laikyti jį / ją už delnų (rankos turėtų būti lenktos per alkūnes, o galvą turėtų kelti kartu), svarbu pajausti kurioje padėty vaikui pagalba jau nereikalinga ir leisti judesį pabaigti savarankiškai. Tik tuomet aktyviausiai dirba raumenukai, tuo pačiu auga ir vaiko savarankiškumas bei savivertė.
Taip pat svarbu, kad kūdikis jaustųsi gerai ir patogiai. Tam tikros sveikatos problemos, skausmas ar diskomforto pojūtis taip pat gali turėti įtakos jo raidai. Stebėkite savo kūdikio elgesį, atkreipkite dėmesį į tai, kada jis būna irzlus, o kada ramus. Visuomet laiku keiskite sauskelnes ir naudokite tik pagamintas iš kokybiškų, vaiko odelei švelnių medžiagų. Taip pat keičiant sauskelnes visada atkreipkite dėmesį į odelės būklę, ar nėra iššutimų, sudirgimų ir pan. Susiduriant su tokiomis problemomis veiksminga priemonė gali būti pataisų sporos kūdikiams. Taigi, nepamirškite pasirūpinti mažylio komfortu, kadangi tik gerai besijaučiantis vaikas turės noro ir jėgų išmokti kažko naujo.
Ką daryti, jei vaikas nesėdi arba nenori sėdėti vežimelyje?
Dažniausiai kūdikiai pradeda sėdėti sulaukę maždaug 6 mėnesių amžiaus, tačiau gali būti ir išimčių, susijusių su kūdikio sveikata ir jo vystymusi. Tačiau jei jokių kontraindikacijų nėra, galite pamėginti padėti vaikui išmokti sėdėti, pasinaudodami šiais patarimais:
- Mankštinkite kūdikį. Atlikite tam tikrus pratimus, kurie padės sustiprinti raumenis. Galite pradėti treniruoti kūdikio raumenis ir stiprinti jo skeletą nuo gimimo. Visi pratimai turi būti atliekami tik tuomet, kai vaikas ramus ir geros nuotaikos. Nereikėtų mankštinti kūdikio, kai jis susierzinęs, pavargęs ar labai alkanas, kadangi tokių pratimų nauda nebus didelė. Masažas taip pat žymiai pagerina fizinį vystymąsi. Dažniausiai vaikai mėgsta leisti laiką vandenyje ir su dideliu malonumu jame atlieka įvairius pratimus. Todėl, įprastą gimnastiką galite papildyti ir užsiėmimais vandenyje.
- Stimuliuokite jo motorinę veiklą. Žaiskite tokius žaidimus, kur reikia pasiekti žaislą, ką nors griebti ar pajudinti. Jei kūdikiui jau virš septynių mėnesių ir jums kelia nerimą jo pasyvumas - reikėtų kreiptis į prižiūrintį pediatrą, kuris stebėdamas vaikelio psichomotorinės raidos dinamiką gali nukreipti į vaikų neorologą. Būtų naudinga, jei prieš apsilankymą pas specialistus pastebėtumėte, kiek laiko Jūsų mažylis praleidžia būdra ir kiek laiko miega, taip pat svarbu, ar dažnai einate pasivaikščioti, kuomet yra aktyvioji mažylio diena ir kiti, jūsų nuomone, svarbūs aktyvumo epizodai.
- Reguliariai lankykitės pas savo pediatrą. Kadangi tik gydytojas gali įvertinti vaiko raidos tinkamumą jo amžiui ir rekomenduoti tolesnę veiksmų eigą. Jeigu 9 mėnesių kūdikis nepasėdi stabiliai ar virsta, tai jau yra ženklas, kad reikia sunerimti, taip pat jeigu nevyksta joks judėjimas iki 8-9 mėnesių, ar 10 mėnesių neropoja, tuomet taip pat nereikėtų laukti ir kreiptis pas specialistą. Jeigu bendrai nėra judesio sekos ir kūdikis nemoka keisti pozicijų iki 9 mėnesių ar iki 10-11 mėnesių pats savarankiškai neatsistoja - užsirašykite vizitui.
- Užtikrinkite vaiko higieną ir komfortą. Svarbu, kad mažylis jaustųsi gerai ir patogiai.
Kūdikiai labai skirtingi, tad sunku tiksliai apibrėžti, kada jau galima pradėti sodinti - tai reikia pajusti intuityviai: jei kūdikis nenulaiko galvytės, pasodintas suglemba, tai sodinti dar anksti. Tačiau gali būti, kad kitas panašaus amžiaus mažylis jau laiko galvą, rodo ženklus, kad nori sėstis, džiaugiasi pasodintas, tad tokį kūdikį galima mokyti sėdėti. O jei trumpam, vos keletai minučių savarankiškai dar nesėdintį paramstysite pagalvėlėmis, kad šiek tiek pasėdėtų, - taip pat nieko bloga nenutiks.
Jei vaikas nenori sėdėti vežimelyje, galite pabandyti kelis skirtingus variantus:
- Pritaikykite vežimėlį. Išbandykite skirtingas vežimėlio sėdėjimo padėtis. Jei tai nepadeda, apsvarstykite galimybę įsigyti vežimuką, kurio lopšys gali būti pakeistas į automobilinę kėdutę arba sportinę dalį, kurią galima tvirtinti ant važiuoklės.
- Pramogos kelionės metu. Kartais vaikui, norinčiam judėti ir tyrinėti aplinką, gali padėti tai, kad jam bus duodamas koks nors daiktas, kurį jis galėtų ramiai čiupinėti ir tyrinėti. Pavyzdžiui, batonas ar kitas saugus žaislas.
- Kelionės miego metu. Kai kurie vaikai vežimelyje ramiai užmiega ir būna ramesni, jei kelionė vyksta jų miego metu.
- Keiskite aplinką. Pabandykite vežti vaiką į judresnes vietas, kur jį suptų garsai ir vaizdai, kurie galėtų jį sudominti ir padėti užmigti.
- Pasirinkite tinkamą laiką. Geriausia į lauką išeiti tada, kai vaikas yra alkanas arba nori miegoti, nes tada jis bus ramesnis.
Mokydami kūdikį atsisėsti nuo gulėjimo
Mama Lina, kurios mažyliui neseniai sukako 8 mėnesiai, rašo, jog sūnelis niekaip nenori sėdėti vežimelyje, virsta į priekį arba į šoną. Vidutinis amžius, kada mažyliai pradeda sėdėti, yra 6 mėnesiai. Pati didžiausia klaida - tokius mažylius palikti sėdėti vienus „paramstytus“ pagalvėmis ar įspraustus į fotelio kampą. Mažyliai, kurie pasodinti krenta į priekį, turi dar silpnus raumenukus ir juos reikia stiprinti, tačiau tą reikia daryti per daug neskubinant. Padėkime savo mažiesiems atsisėsti, parodykime, kaip galima patiems remtis rankytėmis.
Viena mama dalijasi patirtimi: „Mums buvo lygiai taip pat. Maždaug nuo 3 mėn., kai lauke nutirpo sniegas, veždavau ją kur senoviškas asfaltas ir greitai stumdavau, šiek tiek parėgdavo ir užmigdavo, ir iki šiol taip, kuo labiau krato vežimą, tuo jai labiau patinka.“ Kitos mamos patirtis rodo, kad kartais vežimėlis gali būti pakeistas į automobilinę kėdutę, kurią galima tvirtinti ant vežimuko rėmo, ir tai padeda vaikui jaustis ramiau.
Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas kūdikis yra unikalus ir nereikia jo lyginti su kitais vaikais ir ypač bandyti versti daryti kažką naujo, jei jis dar tam nepasiruošęs.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
