Kaip veikia kuminas kūdikio organizme
Kuminas (lot. Cuminum cyminum L.) - tai lapinis augalas, kilęs iš Viduržemio jūros regiono ir Pietvakarių Azijos. Archeologai rado įrodymų, kad šis prieskonis buvo naudojamas dar prieš 4000 metų senovės Egipte. Senovės graikų ir romėnų kultūrose kuminas buvo laikomas prabangos simboliu. Romėnai jį naudojo kaip alternatyvą brangiam juodajam pipirui, o graikai tikėjo, kad kuminas skatina intelektualų vystymąsi. Viduramžiais kuminas pasiekė Europą per arabų prekybininkus. Ispanai ir portugalai jį atvežė į Ameriką, kur jis tapo neatsiejama Meksikos ir Pietų Amerikos virtuvių dalimi. Šiomis dienomis pagrindiniai šio prieskonio tiekėjai yra Indija, Sirija, Pakistanas, Egiptas ir Turkija.
Kuminas, priešingai nei kmynas, dedamas praktiškai į visus azijietiškus ryžių ir daržovių patiekalus, kartais juo pagardinami saldėsiai. Kuminas ypač populiarus Indijoje, Pakistane, Šiaurės Afrikoje, Vidurio Rytuose, Kinijos vakaruose, Kuboje, Meksikoje. Rytų šalių turguose galima rasti trijų spalvų sėklų: gintarinių, baltų ir juodų. Jų dedama į karį, garam masalą ir kitus prieskonių mišinius. Be kuminų neįsivaizduojamas uzbekiškas plovas. Šiais prieskoniais gardinamos sriubos, mėsos troškiniai, žuvies, vištienos, avienos, ryžių ir daržovių patiekalai, keptos bulvės. Dabar Europoje kuminai mažiau populiarūs negu kadaise. Juos labiau mėgsta prancūzai, ispanai, portugalai: deda į dešras, ryžių patiekalus, įdarytas daržoves. Prancūzijoje šių prieskonių beriama ir į tradicinę duoną, varškę, sūrius, Vokietijoje - į raugintus kopūstus, marinatus, dešras, Miunsterio sūrį. Olandijoje populiarus jais paskanintas sūris.
Kuminas pasižymi sodriu, šiltu ir žemišku skoniu su subtiliais aštriais, kartoko saldumo bei lengvais citrusiniais atspalviais. Jo aromatas šildantis, intensyvus, stiprus, šiek tiek karstelėjęs. Kuminas nepaprastai mėgstamas ir be jo neįsivaizduojama virtuvė. Kumino išskirtinumas yra tik jam būdingas eteris - kuminaldehidas. Jo sėklose yra net 2,5-4 proc. Švelnų spygliuočių ir šviežumo aromatą lemia kiti eteriniai aliejai - pininas ir felandrinas. Kuminas parduodamas dviem formomis: sėklų ir malto. Nors maltas kuminas patogesnė, sėklos išlaiko skonį ir maistines savybes daug ilgiau. Jei gaminsite vadovaudamiesi užsienietiškais receptais, nenumokite ranką į tikslų vertimą, kadangi vietoj kumino naudojant kmyną skonis itin pasikeičia.
Kuminas - tai ne tik skanus prieskonių, bet ir tikras sveikatos lobis. Jo turtinga istorija, įspūdinga maistinė vertė ir platus poveikis sveikatai daro jį neatsiejama bet kurios sveikos mitybos dalimi. Kuminas - tai vienmetis salierinių šeimos augalas. Kumino sėklos yra pailgos ir gelsvai rudos, panašios į mums įprasto kmyno, tačiau stambesnės ir šviesesnės. Dažnas kuminą maišo su lietuviams gerai pažįstamu kmynu, todėl patariame vadovautis pagrindiniu indikatoriumi - spalva: kuminas kur kas šviesesnis, oranžiniai geltonas.
Kuminas yra labai vertingas dėl savo maistinės sudėties. 1 valgomajame šaukšte kumino sėklų (6 g) yra apie 22,5 kcal, 2,65 g angliavandenių, 0,63 g skaidulų, 0,13 g cukraus, 1,07 g baltymų ir 1,34 g riebalų. Be to, jis yra puikus vitaminų ir mineralų šaltinis, įskaitant vitaminus B1, B3, B6, A, E, C, geležį, manganą, magnį, kalį ir fosforą.
| Maistinė medžiaga | Kiekis |
|---|---|
| Kalorijos | 22,5 kcal |
| Angliavandeniai | 2,65 g |
| Skaidulos | 0,63 g |
| Cukrus | 0,13 g |
| Baltymai | 1,07 g |
| Riebalai | 1,34 g |
| Vitaminas B1 (tiaminas) | 0,04 mg (2,5% RPN) |
| Vitaminas B3 (niacinas) | 0,27 mg (1,4% RPN) |
| Vitaminas B6 (piridoksinas) | 0,03 mg (1,3% RPN) |
| Vitaminas A | 76,20 TV (1,5% RPN) |
| Vitaminas E | 0,20 mg (1,0% RPN) |
| Vitaminas C | 0,46 mg (0,8% RPN) |
| Geležis | 3,98 mg (22,1% RPN) |
| Manganas | 0,20 mg (10,0% RPN) |
| Magnis | 21,96 mg (5,5% RPN) |
| Kalis | 107,27 mg (3,1% RPN) |
| Fosforas | 29,94 mg (3,0% RPN) |
Kuminas pasižymi daugybe naudingų savybių sveikatai, kurias patvirtina ir moksliniai tyrimai. Tradicinėje medicinoje kuminai laikomi stimuliuojančiu ir sutraukiančiu poveikiu pasižyminčiu žoliniu preparatu, svarbiu ir tinkamu virškinamojo trakto, ginekologiniams bei kvėpavimo takų sutrikimams slopinti.
Virškinimo gerinimas: Kuminas stimuliuoja virškinimo fermentų gamybą, padeda suskaidyti maistą ir sumažina pūtimą. Komponentas kumino aldehidas burnoje aktyvuoja seilių liaukas, ir taip palengvina maisto virškinimą pirminėje stadijoje. Tuo tarpu timolis stimuliuoja rūgščių, tulžies ir virškinimui atsakingų fermentų gamybą skrandyje bei žarnose. Kuminu pagardintos tokios sunkiau virškinamos daržovės, kaip pupos, žirniai, kopūstai, lęšiai, nesukelia nemalonaus vidurių pūtimo, nes slopinamas dujų išsiskyrimas. Kuminas taip pat skatina tulžies išsiskyrimą, kuris padidina apetitą ir turi virškinimą stimuliuojantį poveikį. Moksliniai tyrimai taip pat parodė, kad kumino sėklos gali skatinti kasos fermentų, junginių, reikalingų tinkamam virškinimui ir maistinių medžiagų pasisavinimui, sekreciją. Kuminas lengvai varo šlapimą, naikina bakterijas, mažina aukštą temperatūrą.
Svorio kontrolė: Mokslininkai spėja, kad kmynų poveikį svorio kontrolei gali lemti teigiami žarnyno bakterijų pokyčiai, kurie veikia hormonų reguliavimą, riebalų apykaitą ir apetitą. Kuminas nežymiai pakelia kūno temperatūrą, tokiu būdu suaktyvinama medžiagų apykaita, pagreitinamas šalinimo procesas, pagerėja virškinimas. Be to, prieskonis natūraliai tirpdo riebalus, ypač pilvo srityje. Daugybė tyrimų pademonstravo teigiamą kumino poveikį, mažinant nutukimą, ypač moterų. Rezultatai buvo siejami su 3 gramų kumino per dieną vartojimu.
Antioksidacinės ir priešuždegiminės savybės: Kmynuose esantys bioliginiai junginiai pasižymi stipriomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Kuminas labai svarbus sklandžiai virškinimo funkcijai. Kumino sėklos skatina virškinimą, slopina skrandžio skausmus, dujų kaupimąsi, stimuliuoja virškinimo trakto gleivinę ir kasos virškinimo fermentus. Šimtmečius kuminai buvo naudojami apetitui mažinti. Kumino sėklų veikliosios medžiagos (terpenai, fenoliai, flavonoidai ir alkaloidai) veikia priešuždegimiškai ir antiseptiškai. Tai reiškia, kad šios medžiagos (apigeninas ir luteolinas) slopina laisvųjų radikalų, žeidžiančių sveikąsias ląsteles, veikimą - stiprina ir saugo mūsų organizmą.
Imuninės sistemos stiprinimas: Kuminas - turtingas geležies šaltinis: 100 gramų - daugiau nei 66 mg šio mineralo. Jis - pagrindinė hemoglobino, pernešančio deguonį į ląsteles, sudėtinė dalis. Kai organizme trūksta geležies, susergama mažakraujyste (anemija). Pagrindiniai ligos simptomai - nuovargis, nerimas, virškinimo sutrikimai, darosi sunku susikaupti ir dirbti protinį darbą. Suvartojamas pakankamas geležies kiekis leidžia išvengti ne tik anemijos, bet ir padeda deguonimi aprūpinti smegenis. Kumine esantys vitaminai A ir C bei geležis efektyviai stiprina imuninę sistemą. Vitaminas A - vienas galingiausių antioksidantų, stimuliuojančių baltųjų kraujo kūnelių gamybą.
Odos priežiūra: Prieskonyje netrūksta vitamino E, kuris išlaiko odą sveiką ir spindinčią. Šis vitaminas - galingas antioksidantas, užkertantis kelią laisvųjų radikalų daromai žalai t.y. raukšlėms ir dėmelėms, palaiko odos standumą. Šis prieskonis taip pat turi antioksidantams būdingų savybių, padedančių visus metus išlaikyti odą jauną ir švytinčią.
Nervų sistemos stiprinimas ir streso mažinimas: Kuminas stimuliuoja nervų sistemą ir gerina atmintį. Dėl savo antioksidacinių savybių, kuminas padeda lengvinti stresą ir nerimą. Įdomu tai, kad šis prieskonis turi tiek energijos suteikiantį, tiek raminantį poveikį, būtent todėl kumino sėklų aliejus kartais naudojamas nemigos gydymui. Moksliniai tyrimai rodo, jog pakankamas vitaminų kiekis (ypač B grupės) ir sklandi virškinimo sistemos veikla pagerina miego kokybę. Kuminas veikia raminamai, stiprina širdį ir nervų sistemą.
Kvapų ir skonių pasaulis: Kuminas suteikia maistui išskirtinį skonį ir aromatą. Jo skonis apibūdinamas kaip šiltas, žemiškas, su subtiliais aštriais, kartoko saldumo ir lengvais citrusiniais atspalviais. Kuminas puikiai dera su daugeliu produktų ir patiekalų. Jis neatsiejamas nuo indų, meksikietiškų, vidurio rytų ir šiaurės Afrikos virtuvių. Ruošiant maistą į riebalus, skirtus maisto gaminimui, kuminas dedamas vienas iš pirmųjų. Padauginus kumino, jis užgožia visų kitų prieskonių aromatą. Sėklų skonis ir aromatas būna stipresnis, jeigu prieš vartojimą paskrudinamos sausoje keptuvėje arba ghi, kol jos patamsėja ir ima gardžiai kvepėti.
Kaip vartoti kuminą?
Kuminas gali būti vartojamas įvairiomis formomis, įskaitant sveikas sėklas, maltus miltelius ir eterinį aliejų. Tipinė ir saugi kumino sėklų dozė yra nuo 300 iki 600 miligramų per dieną. Kai kurie tyrimai rodo, kad 1/2 - 1 arbatinis šaukštelis (1-6,7 gramo) kmyno sėklų, padalinto į 3 dozes/parą, yra saugus ir veiksmingas. Nesvarbu, ar šis gėrimas iš tikrųjų įkvėps Kupidoną ar ne, tai tikrai skanus derinys, kurį galima naudoti gardinant daržoves, vištienos ir žuvies patiekalus. Paruoškite puodelį šildančios ir raminančios kuminų arbatos, užvirindami sėklas vandenyje ir palikdami jas 8-10 min. atvėsti. 2-3 kartus per dieną geriama tokia arbata, padeda numalšinti skrandžio skausmą. Kumino sėklų-imbiero arbata gelbsti peršalus. Ruduosius ryžius pagardinsite pridėdami kumino sėklų, džiovintų abrikosų ir migdolų. Kuminu tinka gardinti ir humusą, kepamas daržoves, taip pat ankštinius. Pirkite kumino sėklas, nes reikiamus kumino miltelius galite pasigaminti namie, kadangi tokiu būdu jie išlaikys skonį, kvapą ir savo maistines savybes. O taip pat, būsite tikri, kad nėra įmaišytų papildomų ir prastesnės kokybės prieskonių.
Kaip laikyti kuminą?
Kumino sėklos ir milteliai turėtų būti laikomi sandariai uždarytame stikliniame inde vėsioje, tamsioje ir sausoje vietoje. Malti kuminai išsilaikys apie šešis mėnesius, o visos sėklos išliks šviežios maždaug vienerius metus. Kuminas puikiai dera su daugeliu produktų ir patiekalų. Jis neatsiejamas nuo indų, meksikietiškų, vidurio rytų ir šiaurės Afrikos virtuvių.
Ką iš tikrųjų daro cinamonas, gvazdikėliai ir kardamonas organizme?
Nors kuminas daugumai žmonių yra saugus, yra keletas atvejų, kada reikėtų būti atsargiems. Nėščios moterys gali vartoti kuminą kaip prieskonį, bet didesnių kiekių reikėtų vengti. Atminkite, kad visų vaistažolių vartojimas turi būti saikingas, nes jos turi daug veikliųjų medžiagų, galinčių turėti nepageidaujamo poveikio.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
