Ikimokyklinio amžiaus vaikų mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymas

Mokėjimo mokytis kompetencija yra viena iš svarbiausių asmens raidos krypčių šiuolaikiniame pasaulyje. Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Todėl vienas iš svarbiausių faktorių, lemiančių tolimesnį vaiko ugdymąsi mokykloje - mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas priešmokykliniame amžiuose.

Mokėjimo mokytis samprata ir svarba

„Mokymasis mokytis“ reiškia gebėjimą atkakliai mokytis, organizuoti savo mokymąsi, įskaitant mokymąsi veiksmingai valdant laiką ir informaciją, asmeniškai ir grupėse. Šis gebėjimas - tai mokymosi proceso ir poreikių supratimas, turimų galimybių nustatymas ir gebėjimas įveikti kliūtis siekiant sėkmingai mokytis. Asmeninė, socialinė ir mokymosi mokytis kompetencija - tai gebėjimas apmąstyti savo elgesį, veiksmingai valdyti laiką ir informaciją, konstruktyviai dirbti su kitais, išlikti atspariam ir valdyti savo mokymąsi ir karjerą.

Mokymasis mokytis įpareigoja mokinius remtis turima mokymosi ir gyvenimo patirtimi, naudoti ir pritaikyti žinias ir įgūdžius įvairiose situacijose - namuose, darbe, šviečiantis ir lavinantis. Teigiamas požiūris - tai motyvacija ir pasitikėjimas tolesniu mokymusi visą gyvenimą ir šio proceso sėkme. Į problemų sprendimą orientuotas požiūris sustiprina patį mokymosi procesą ir asmens gebėjimą įveikti kliūtis ir pokyčius.

Praktiniai ugdymo aspektai

Siekiant ugdyti šią kompetenciją, pedagogas turi tapti ne vadovu, o partneriu. Tai ypač pasireiškia veiklose, kuomet mokytojas ne vadovauja, o kuria kontekstus ir kartu su vaikais veikia padėdamas. Pavyzdžiui, tyrinėjimų veikloje vaikas, dažnai stebėdamas kokį tyrimą, pradeda domėtis, o jeigu būtų taip/ O jeigu kitaip. Tokiose situacijose svarbu leisti vaikui pačiam ieškoti sprendimų: vaikas, norėdamas pastatyti „namelį“, ieško tinkamų priemonių, o pedagogo pagalba yra kartu ieškoti, klausytis vaiko samprotavimų ir pagirti, kai pavyko.

Veiksmingos ugdymo strategijos

• Sėkmės refleksija: Kai pasiseka, vaikas pagiriamas, pasidžiaugiama kartu su juo, pavyzdžiui, darant „gerumo“ ratą.
• Nesėkmės priėmimas: Taikant strategiją „kartais nesekmė yra dar geriau nei kai pasiseka“, stengiamasi parodyti vaikui, kad ir čia galima rasti būdą išspręsti, tiesiog padaryti kitaip.
• Žaidybiniai metodai: Dainos-žaidimai yra itin efektyvūs, nes dainuodami ir rodydami judesiukus vaikai greitai ir lengvai įsimena.
• Aplinkos kūrimas: Įvairūs veiklų kampeliai (pvz., vaidmeninių žaidimų kampelis, konstravimo ir pan.) skatina savarankiškumą.

Iššūkiai ir tėvų vaidmuo

Iškyla problema, jog Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje mokėjimo mokytis kompetencija nėra išskirta, ji integruota į kitas - socialinę, komunikavimo, sveikatos stiprinimo, meninę ir pažinimo kompetencijas. Taip pat išryškėja didelis atotrūkis tarp mokėjimo mokytis kompetencijos plėtojimo pradinėse klasėse ir priešmokyklinio ugdymo grupėse.

Svarbiu veiksniu tampa tėvelių didesnis įsitraukimas į vaiko ugdymą, nesprendžiant už vaiką jo problemų, o padedant vaikui rasti sprendimus pačiam. Norėtųsi, kad tėvai labiau pasitikėtų savo vaikais ir leistų jiems patiems bandyti ir klysti.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #mokejimo #mokytis #gebejimu

• skaitykite, kaip darželio darbuotoja girdė vaiką psichotropiniais vaistais
• Stebuklas vaikui – Kalėdų Senelio laiškas
• Išsamiau apie emocinę, socialinę ir kalbinę kūdikių raidą
• Ankstyva naujagimių diagnostika
• eilės į socialinės globos namus