Kaip keičiasi moters kūnas nėštumo metu: išsamus vadovas nuo pastojimo iki pogimdymio
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, atnešantis palaimingo laukimo pojūtį, tačiau kartu ir begalę tiek fizinių, tiek psichologinių iššūkių. Kiekviena moteris išgyvena individualų nėštumo laikotarpį, lydimą skirtingų fizinių bei emocinių pojūčių, kurie priklauso nuo daugybės įvairių aspektų: bendros organizmo sveikatos, fizinių kūno savybių, genetikos, gyvenimo būdo, įpročių.
Ar dažnai pagalvojame, koks unikalus kūrinys yra moters kūnas? Juk Jūsų, mielos moterys, kūnas savyje gali užauginti gyvybę, o vėliau pilnu atsidavimu ją auginti ir užauginti! Mūsų kūnas padeda mums būti laimingoms - kuri gyvybę, ją puoselėti, auginti.
Nėštumo planavimas ir pirmieji požymiai
Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštis, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą. Turime sudaryti visas sąlygas, kad nauja gyvybė sėkmingai įsikurtų mamos pilvelyje.
Net jei esate nėščia vos kelias savaites, galite pradėti matyti ir jausti nedidelius pokyčius. Kūnas ir toliau keisis - darys viską, kas įmanoma, kad padėtų kūdikiui vystytis ir jį puoselėtų. Rytinis pykinimas, nuovargis, skaudančios krūtys ir dirglumas - pirmieji požymiai, rodantys, kad galbūt esate nėščia.
Pirmasis nėštumo mėnuo: ankstyvieji pojūčiai ir kūdikio vystymasis
Taigi jums dingo mėnesinės - jūs pasidarote nėštumo testą ir taip sužinote, kad laukiatės. Ankstyviausi nėštumo simptomai skirtingoms moterims pasireiškia skirtingai, tačiau per pirmą mėnesį, be žinios, kad laukiatės, jokio kitokio ženklo, signalizuojančio apie nėštumą, galima ir nesulaukti.
Kaip jaučiatės ir keičiatės jūs
- Pirmąjį mėnesį gali kankinti rytinio pykinimo epizodai.
- Krūtys arba speneliai gali paburkti ir tapti jautrūs lytėjimui.
- Kol organizmas prisitaiko prie hormoninių pokyčių, gali kankinti nuovargis.
- Gali padažnėti noras šlapintis. Tai įprastas pašalinis poveikis, pasireiškiantis suintensyvėjus hormono chorioninio gonadotropino (HCG) gamybai.
- Gali padidėti jautrumas maistui. Kartais vien nuo maisto kvapo gali supykinti.
Jei pajutote kurį nors iš pirmiau išvardytų simptomų, ypač sunkų nuovargį ir rytinį pykinimą, gali būti sunku tęsti įprastinius darbus draugų ir kolegų akivaizdoje. Daugeliui porų nusprendžia naujienų apie savo nėštumą neskelbti, kol gaus pirmojo ultragarso tyrimo, kuriame tiriamas kūdikio vystymasis 12-ąją savaitę, rezultatą. Kuo daugiau ilsėkitės, nepersistenkite su veikla po darbo ir apsvarstykite galimybę pasikalbėti su gydytoju apie simptomus lengvinančius nereceptinius preparatus.
Kaip vystosi ir auga kūdikis
Šiuo etapu įsčiose bręstantis vaisius tėra 0,1-0,2 milimetro dydžio, ir tai yra vadinamoji embriono blastulės stadija. Trečią nėštumo savaitę susiformuoja visa genetinė informacija, įskaitant ir tą rinkinį, kuris nulemia būsimo kūdikio lytį.
Ko tikėtis apsilankius pas gydytoją
- Atliekamas nėštumą patvirtinantis testas.
- Turėsite užpildyti išsamią anketą, atitinkančią jūsų pačių ir šeimoje persirgtų ligų istoriją.
- Paprastai atliekama ginekologinė - vaginos, gimdos ir gimdos kaklelio - apžiūra.
- Atliekamas gimdos kaklelio citologinis (PAP) tyrimas (jei pastaraisiais metais jis nebuvo atliktas).
- Tikėtini įprasti kraujo ir šlapimo tyrimai.
- Įvertinama jūsų sveikatos būklė, taip pat užregistruojamas ūgis, svoris ir kraujo spaudimas.
- Skiriami nėščiosioms rekomenduotini vitaminai ir folio rūgštis.
- Informuokite gydytoją apie visus receptinius ir nereceptinius vaistus, kuriuos galbūt vartojate.
Fiziniai pokyčiai nėštumo metu: nuo galvos iki pėdų
Nors kiekviena moteris yra skirtinga, nėštumas neturėtų būti matomas, kol prasidės antrasis trimestras - nuo 13 iki 29 savaičių. Norėdama ir toliau jaustis patogiai, įsigykite besilaukiančioms moterims skirtų ar šiaip didesnio dydžio drabužių. Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius.
Plaukai: storėjimas ir augimas
Nemažai daliai moterų nėštumo metu pasireiškia intensyvus plaukų augimas ir jų storėjimas. Daugiau plaukų nėštumo metu nepradeda augti, tačiau sumažėja jų slinkimas. Nėštumo metu pagerėja ne tik plaukų būklė, bet padidėja ir kūno plaukuotumas, nepageidaujamų plaukelių padaugėja, jie auga storesni, tamsesni. Plaukeliai gali pradėti dygti neįprastose vietose: ant smakro, viršutinės lūpos, žandikaulių ir skruostų. Kitas galimas pokytis (jei jums pasiseks) yra pilnesni, labiau žvilgantys plaukai. Kitoms gali nutikti priešingai. Nėštumo metu gali keistis net įprastinės plaukų savybės: garbanos gali išsitiesti, šviesiaplaukės - nutamsėti.
Ką daryti?
Jei vešlesni plaukai jums patinka - mėgaukitės.
Ko tikėtis po gimdymo?
Informacija nepateikta.
Nagai: augimas ir tekstūros kaita
Nėštumo metu nagai gali pradėti greičiau augti, be to, galite pastebėti, kad pasikeitė jų tekstūra. Kai kurių moterų nagai sustiprėja, kitų - nors ir auga greičiau, suminkštėja ir tampa trapūs. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas.
Ką daryti?
Dažniau darykitės manikiūrą, geriausia be lakavimo (dėl to, kad lakas nėštumo metu dažnai laikosi prastai, be to, išvengsite bereikalingo kontakto su lakuose ir jų valikliuose esančiomis toksiškomis medžiagomis).
Ko tikėtis po gimdymo?
Tikėtis galite visko. Jei nagai nėštumo metu buvo puikūs, gali nutikti, kad kone pernakt jie taps sausi ir trapūs, ims lūžinėti. Daug priklausys ir nuo jūsų mitybos po gimdymo, žindymo, bendros savijautos ir net metų laiko.
Odos pokyčiai: švytėjimas ir pigmentacija
Kai kurios moterys teigia, kad jų oda niekada nebuvo tokia graži, kaip nėštumo metu. Jeigu esate viena iš jų - džiaukitės savo švytėjimu. Būsimų mamyčių veido oda dažnai tampa lygesnė, skaistesnė, švelnesnė. Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines.
Nėštumo metu gali pasireikšti hiperpigmentacija - atsirasti ar išryškėti įvairios pigmentinės dėmės, dažniausiai ant veido, kaklo, pečių ir pilvo. Odos spalvos pasikeitimas. Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė (areolė aplink spenelį tamsėja ir platėja) ir patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių. Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės. Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.).
Ką daryti?
Pasitarkite su gydytoju, kaip saugiai gydyti spuogus, naikinti inkštirus, valyti veidą. Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai. Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
Ko tikėtis po gimdymo?
Po nėštumo šios dėmės pradės šviesėti savaime.
Strijos: odos tempimo ženklai
Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse. Būtent šiose vietose labiausiai tempiasi epitelio audiniai, dėl kurių susidaro strijos.
Ką daryti?
Nepaisant visko, ką esate skaičiusi įvairių priemonių nuo strijų etiketėse, nėra jokių mediciniškai patvirtintų kremų, pienelių ar aliejų, galinčių sustabdyti strijų atsiradimą. Vienintelis ir patikimiausias būdas - priaugti svorio pamažu ir ne daugiau nei rekomenduojama bei gerti daug vandens. Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.
Ko tikėtis po gimdymo?
Nėštumo metu strijos būna ryškios, bet po gimdymo, laikui bėgant dažniausiai darosi vis blyškesnės ir mažiau pastebimos.
Krūtys: pasiruošimas žindymui
Absoliučiai daugumai moterų, veikiant hormonams ir padaugėjus kūno skysčių, nėštumo metu krūtys padidėja. Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais. Nėštumo metu krūtinė padidėja 1 - 2 dydžiu, ypač jei laukiatės pirmagimio. Krūtinės oda išsitempia, todėl gali niežėti. Jei sparčiai didėja svoris gali atsirasti strijų. Kapiliarai ir venos tampa aiškiai matomi ant krūtų. Speneliai patamsėja ir padidėja. Iš spenelių gali tekėti priešpienis (kolostrumas) - skystis, kuriuo kūdikis maitinamas, kol susiformuoja motinos pienas.
Ką daryti?
Nėštumo metu rinkitės tinkamo dydžio, gerai prilaikančią liemenėlę. Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
Ko tikėtis po gimdymo?
Tik apytiksliai 25-30% moterų krūtinė po gimdymo grįžta į iki gimdymo buvusią būklę. Nustojus maitinti kūdikį krūtimi, krūtys ne visuomet grįžta į prieš nėštumą buvusią būseną, tad kartais tenka kreiptis į plastikos chirurgus.
Pėdos: dydžio ir formos pasikeitimai
Daugelis nėščiųjų pastebi, kad jų pėdos nėštumo metu padidėja: tampa ilgesnės ir platesnės, pakinta pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Pėdos gali padidėti puse ar net visu dyžiu. Pėdų padidėjimas siejamas su hormonais. Pėdos nėštumo metu veikiant hormonams padidėja dėl dviejų pagrindinių priežasčių: stipriai padaugėja skysčių, kurie kaupiasi ir padidėjęs raiščių elastingumas, atsipalaidavimas. Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės.
Ką daryti?
Nusipirkite patogius batus, neavėkite aukštakulnių.
Svorio prieaugis ir laikysena
Svorio augimas nėštumo metu yra išskirtinis procesas, nes svoris didėja per trumpą laikotarpį ir didžiosios jo dalies moteris netenka iškart po gimdymo (kūdikio svorio, vandenų ir placentos). Nėščiosios svoris didėja dėl augančio vaisiaus, vaisiaus vandenų, placentos, didėjančio moters kraujo plazmos tūrio, krūtų ir gimdos audinio didėjimo. Didžiausias svorio prieaugis stebimas antrą-trečią trimestrą.
Nėštumo metu svorio centras pasislenka į priekį, todėl pakinta laikysena - dubuo ir pilvas atsikiša, pečiai susigūžia, o nugara labiau išsiriečia. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.
Dažniausi nėštumo nepatogumai ir patarimai
Nėštumo metu atsiranda ir daugybė nepatogumų, kurie, nors ir nemalonūs, dažnai yra laikini ir valdomi.
Pykinimas ir vėmimas
Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį. Taip pat, gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos.
Patarimas
Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Stengtis nekilnoti sunkių daiktų. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
Atkreipti dėmesį
Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
Rėmuo
Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę.
Patarimas
Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai. Vengti labai karšto ir šalto maisto. Taip pat, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą. Stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų. Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė).
Atkreipti dėmesį
Nevartoti vaistų savo nuožiūra.
Nugaros skausmas
Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.
Patarimas
Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
Kojų tinimas ir venų varikozė
Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose. Nėštumo metu padidėja tikimybė atsirasti venų varikozei. Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius.
Patarimas
Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Atkreipti dėmesį, kad avalynė turi būti patogi. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos. Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį. Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.
Hemorojus
Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.
Patarimas
Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.). Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.
Dantenų kraujavimas
Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.
Patarimas
Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.
Mėšlungis
Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.
Patarimas
Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.
Padažnėjęs šlapinimasis
Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.
Patarimas
Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
Vidurių užkietėjimas
Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.
Patarimas
Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
Makšties išskyros
Nėštumo metu pasikeičia makšties terpė. Šiuo metu įprastos skystos, baltos išskyros iš makšties, vadinamos leukorėja. Jos padeda išlaikyti makštį sveiką.
Patarimas
Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
Dusulys
Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.
Braxton-Hicks sąrėmiai
Organizmui ruošiantis gimdymui, galite pajusti silpnus sąrėmius. Jie vadinami Braxton-Hicks sąrėmiais ir pasireiškia nereguliariai. Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi.
Patarimas
Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų. Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.
Atkreipti dėmesį
Jei sąrėmiai stiprūs ir reguliarūs, kreipkitės į gydytoją.
Nuovargis
Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.
Patarimas
Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
Nuotaikų kaita
Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.
Patarimas
Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.
Mityba ir apetitas: mitai ir realybė
Padidėjęs apetitas. Kūdikiui augant galite nuolat jaustis alkana. Vis dėlto realūs energijos poreikiai nedidėja, gal tik šiek tiek antrajame trimestre ir vėl trečiajame trimestre. Poreikis valgyti už du yra mitas! Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.
Pasiruošimas gimdymui ir pogimdyminis laikotarpis (Ketvirtasis trimestras)
Tie devyni kūdikio laukimo mėnesiai kaskart yra kitokie. Visuomet raminama, kad akušerijoje niekas neįvyksta staiga.
Gimdymo proceso ypatumai
Svarbiausia atlikti „namų darbus“, t.y. sužinoti, kur gimdysite, kaip atvykti, ar gimdyme dalyvaus vyras ir pan. Žinoma, galima ir savarankiškai vykti, jei jaučiatės gerai. Tačiau yra tam tikrų situacijų, kai būtina skubiai vykti į gimdymo įstaigą, t.y. staiga atsiradęs kraujavimas iš gimdymo takų arba nubėgę žali vaisiaus vandenys.
Kas vyksta iš karto po gimdymo? (Gydytojos įžvalgos)
Dažnai pamirštama apie 4-tąjį trimestrą - pogimdyvinį laikotarpį. Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai. Gydytoja akušerė ginekologė Agnė Meškaitė paaiškina, kokių fiziologinių procesų pogimdyviniame etape bijoti nederėtų ir įvardija, kas gali signalizuoti rimtas sveikatos problemas, reikalaujančios specialisto priežiūros. Visi šie faktoriai lemia ir skirtingą paties gimdymo procesą: jo metu jaučiamus skausmus, trukmę, sudėtingumą, pokyčius kūne bei organizme.
Klinikos „Endemik“ gydytoja akušerė ginekologė Agnė Meškaitė paaiškina, kad specialistai iš karto po gimdymo apžiūri moters gimdymo takus, susiuva įplyšimus ar įkirpimą. Šių vietų gijimo laikotarpis gali trukti iki 2 savaičių, tačiau jei tai gilūs sužeidimai - neretai lieka randai, kurie gali daryti įtaką intymios srities būklei ateityje.
Tai jūsų pogimdyminis laikotarpis per 2 minutes | Glamour
Pogimdyminiai pokyčiai moters kūne
„Po gimdymo pakinta makšties plotis, todėl natūralu, jog gimdžiusių moterų makštis ir lytinis plyšys lieka platesni visam gyvenimui. Dėl gimdymo metu išsitempiančių dubens dugno raumenų, kaip ir dėl gana dažnai pasitaikančių įplyšimų, gali atsirasti dalinis šlapimo nelaikymas, ypač jei gimsta stambus kūdikis ar gimdoma ne pirmą kartą. Gimus mažyliui, taip pat pradeda trauktis gimda, formuojasi gimdos kaklelis, keičiasi makšties išskyros“, - pasakoja specialistė ir priduria, kad visa tai gali užtrukti apie 6-8 savaites.
Medikė taip pat įvardija, kad nėštumas bei gimdymo procesas paveikia priekinės pilvo sienos raumenis ir odą. Pastaroji neretai suglemba dėl ilgą periodą trukusio įsitempimo, o raumenys kartais išsiskiria, tačiau tai galima pakoreguoti aktyviai sportuojant, atliekant specialius masažus. Nėštumas ir pogimdyvinis laikotarpis lemia ir krūtų būklę - dėl intensyvios pieno gamybos krūtinė padidėja, pakeičia formą. Gydytoja pažymi, kad nustojus maitinti kūdikį krūtimi, krūtys ne visuomet grįžta į prieš nėštumą buvusią būseną, tad kartais tenka kreiptis į plastikos chirurgus.
Hormoniniai ir emociniai iššūkiai po gimdymo
„Naują mamą užklumpa ir stiprūs hormoniniai pokyčiai, susiję su nėštumo pabaiga, intensyvia pieno gamyba, atsistatančia kiaušidžių veikla bei galimai jaučiamais pogimdyviniais simptomais. Geras emocijas ir džiaugsmą staiga gali pakeisti liūdesys ir nerimas, o šiuos dar labiau sustiprina nuovargis, miego stoka ir didelė atsakomybė už naują gyvybę“, - sako A. Meškaitė. Pogimdyviniu metu mama gali greitai nugrimzti į nerimą ar pogimdyvinę psichozę.
Medikė paaiškina, kad apie tai, kaip moters organizmo veikla keičiasi po gimdymo, kokie simptomai kurį laiką gali lydėti - visuomet papasakos patyręs specialistas. Jis supažindins, kokie pojūčiai bus juntami, kada jie baigsis, dėl kokių simptomų vertėtų sunerimti. A. Meškaitė pabrėžia, jog naujai mamai po gimdymo būtina ginekologo konsultacija, kad šis galėtų apžvelgti, ar viskas gyja tinkamai, patarti kaip palengvinti pogimdyvinius simptomus. Sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje vyko gimdymas, specialistai dar 6 savaites bet kuriuo paros metu priims moterį tiek dėl nerimą keliančių simptomų, tiek skubioms konsultacijoms.
Kada kreiptis į gydytojus po gimdymo?
Anot akušerės ginekologės, nors dažnais atvejais pogimdyvinis laikotarpis moterims nesukelia didesnių problemų, kartais susiduriama su neįprastais simptomais, kurie pažymi, jog nedelsiant derėtų kreiptis į gydytoją.
Pasirodžius šiems simptomams - kreipkitės į gydytojus: jei staiga temperatūra pakyla virš 38 laipsnių, krečia šaltis, sukietėja ir skausmingomis tampa krūtys, nustoja tekėti pienas ar atsiranda lokalus odos paraudimas, juntamas stiprus skausmas pilvo apačioje, visiškai išnyksta ar pagausėja kraujingos išskyros, stipriai skauda tarpvietę, pjūvio ar susiuvimo vietą, ji patinsta - rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į patyrusį akušerį ginekologą, kuris patikrins būklę, atliks reikalingus tyrimus, nustatys sutrikimų priežastį ir paskirs atitinkamą gydymą.
Ginekologo konsultacijos svarba ateityje
„Jei po gimdymo moteris jaučiasi gerai ir neturi jokių nusiskundimų, ateityje ginekologo konsultacija rekomenduojama kartą metuose. Jos metu specialistas atliks apžiūrą, ultragarsinį ištyrimą, įvertins gimdos ir kiaušidžių būklę. Taip pat, kadangi reguliariai patariama tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio, gali būti atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas. Su ginekologu rekomenduojama konsultuotis tiek apie lytines problemas, tiek apie mėnesinių ciklo pokyčius, planuojamą nėštumą ar kontracepciją bei kitais svarbiais klausimais“, - priduria A. Meškaitė.
Partnerio vaidmuo ir emocinis palaikymas
Neretai vis dar visuomenėje klaidingai manoma, jog moteris viską gali įveikti viena - tiek emocijų chaosą, tiek fizinius negalavimus, juk ši dovana jai natūraliai duota. Specialistai pabrėžia, jog būsimai mamai ypač svarbu tai, kas ją supa ir kiek ji gauna palaikymo iš būsimo vaikelio tėvo ir artimiausios aplinkos. Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui.
Manau, šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui. Būna du etapai, kai tėčiai kreipiasi pagalbos į psichologą: nėštumo metu, jei ypatingai sunki nėščiosios emocinė būklė ir vyras nebežino, ką daryti, kaip jai ir sau padėti; po gimdymo, kai vyras staiga tampa nuošalyje, kai jo mylimoji visą savo dėmesį skiria naujagimiui, dingsta lytinis gyvenimas ir daugelis kitų aspektų. Todėl šiame laikotarpyje kaip ir nėštumo metu labai svarbūs artimiausieji žmonės. Žinoma, naujagimis nuo šiol yra dėmesio centre, tačiau moteriai svarbu nepamiršti savo vyro, o jam - savo moters.
Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai atpažįsta. Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius. Norint išvengti pogimdyvinės depresijos, turi būti laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo. Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą (kad ir aplink namą su arbatos puodeliu). Vyras tai pat gali porą valandų pabūti vyriškoje kompanijoje. Trumpas poilsis duos labai daug emocinio stiprumo. O paaugus vaikeliui, pora turi susikurti sąlygas pabūti tik dviese, bent trumpam, kai vaikutį pažiūrės močiutė ar auklė.
Mamos savivertė nėštumo metu
Manau, viskas prasideda nuo to, koks moters santykis jos šeimoje ir artimiausioje aplinkoje. Problemų dėl besikeičiančio kūno dažniausiai turi nebrandžios moterys, t.y. tos, kurios nėra pasiruošusios motinystei, kurios išgyvena dėl kiekvieno priaugto kilogramo, dėl besikeičiančių kūno proporcijų net ima paslapčia laikytis dietų. Tai yra pačios moters savivertės problema, jai kažko trūksta, galbūt nepatyrė šilumos ir meilės savo šeimoje. Dėl to ją ir kamuoja nerimo epizodai, netenkina vaizdas veidrodyje, nes galbūt šalia jos esantis žmogus neskiria pakankamai dėmesio, neištransliuoja aiškiai, jog ji yra pati gražiausia.
Mitų paneigimas
Įvairių mitų, besilaukiant kūdikio, visada buvo ir bus. Jos turbūt perduodami iš kartos į kartą. Tačiau kiekviena moteris nusprendžia - tikėti jais ar ne. Kitas mitas, kurį taip pat dažnai girdžiu nėščiąsias sakant: jei megsiu nėštumo metu, virkštelė gali apsivyti aplink kūdikio kaklą. Dar yra sakoma, jog nėštumo metu moteris negali kilnoti rankų. Tame gali būti šiek tiek tiesos, jei nėščiosios kasdienis darbas susijęs su nuolatiniu rankų pakėlimu (pvz. gal jai reikia prekes sandėliuoti ir dėlioti į lentynas ir pan.) - tai gali turėti šiek tiek įtakos pilvo raumenų įsitempimui ir gimdos susitraukimams. Ir dar netikėkite mitais apie nėščiosios pilvuko dydį bei formą - tai tikrai niekaip nesusiję su vaikelio lytimi. Tai susiję su moters fiziologija.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
