Nėštumo nutraukimas - tai sudėtingas ir dažnai skausmingas sprendimas, turintis įvairiapusių pasekmių moters fizinei ir psichinei sveikatai. Diskusijos dėl abortų Lietuvoje ir pasaulyje kelia daug aistrų, tačiau svarbu suprasti, ką išgyvena moteris, apsisprendusi nutraukti nėštumą.
Po aborto moterys gali patirti platų emocijų spektrą. Kai kurios iš pradžių jaučia palengvėjimą, ypač jei nėštumas buvo neplanuotas ar sukeltas sunkių aplinkybių. Tačiau šis palengvėjimas dažnai būna trumpalaikis, o vėliau gali pasireikšti sudėtingesni psichologiniai išgyvenimai.
Viena dažniausių pasekmių yra kaltės jausmas dėl neišsaugoto gyvybės. Moterys gali jausti gėdą, apgailestavimą, pyktį sau ir aplinkiniams, kurie galėjo daryti spaudimą priimti tokį sprendimą. Kai kurioms moterims sunku atleisti sau, o tai gali sukelti ilgalaikį emocinį skausmą.
Kiti dažni išgyvenimai apima nerimą, depresiją, savęs nuvertinimą. Moterys gali jausti tuštumą, vienišumą, prarasti pasitikėjimą savimi. Gali sutrikti miegas, atsirasti košmarai, o emocinė būklė pablogėti metinių ar gimtadienių dienomis.
Kai kurių moterų patirtis rodo ir agresyvumą, nervingumą, nepakantumą aplinkiniams. Gali pasikeisti požiūris į lytinius santykius - arba vengiant intymumo, arba atvirkščiai, ieškant atsitiktinių santykių, tikintis užpildyti vidinę tuštumą.
Poabortinis sindromas, kaip mokslininkų apibrėžtas kompleksas psichologinių ir psichosomatinių sutrikimų po aborto, gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant valgymo sutrikimus, polinkį į priklausomybes ar net mintis apie savižudybę.
Nors abortas laikomas medicinine procedūra, jis neapsieina be galimų fizinių komplikacijų. Po procedūros moterys gali jausti maudimą, tempimą ar skausmą pilvo apačioje, taip pat kraujingas išskyras.
Rimtesnės komplikacijos, nors ir retesnės, gali būti pavojingos gyvybei: gausus kraujavimas, gimdos infekcija, sepsis. Taip pat egzistuoja rizika, kad abortas bus atliktas ne visiškai, paliekant gimdoje audinių likučių, arba, itin retais atvejais, gali būti pažeista gimdos sienelė.
Yra tyrimų, rodančių, kad po aborto gali didėti priešlaikinio gimdymo rizika ateityje. Kai kurie moksliniai darbai taip pat nagrinėja galimą ryšį tarp aborto ir didesnės krūties vėžio tikimybės, nors šioje srityje moksliniai duomenys dar yra prieštaringi.
Po chirurginio aborto paprastai rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją po 7-14 dienų, siekiant laiku pastebėti ir suvaldyti galimas komplikacijas. Profilaktiškai gali būti skiriami antibiotikai.

Moterų sprendimas nutraukti nėštumą yra labai individualus ir dažnai susijęs su daugybe veiksnių. Nėra vienos priežasties, kuri būtų universali visiems atvejams. Tarp dažniausių priežasčių, kurias nurodo moterys, yra:
Svarbu pabrėžti, kad moters sprendimas pasidaryti abortą retai būna neapgalvotas ar skubotas. Dažnai jos įvertina savo finansines galimybes, socialinę aplinką, santykius ir asmeninį pasirengimą motinystei.

Lietuvoje veikia įstaigos, tokios kaip „Krizinio nėštumo centras“, kur moterys gali sulaukti psichologinės, materialinės ar teisinės pagalbos tiek prieš, tiek po aborto. Šiuose centruose dirbantys specialistai ir savanoriai padeda moterims suprasti savo jausmus, tyrinėti galimus pasirinkimus ir jų poveikį gyvenimui.
Taip pat svarbi yra privalomų psichologo konsultacijų, kurios rengiamos ministerijoje, idėja. Tai gali tapti papildomu barjeru, skatinančiu moterį išsamiau apsvarstyti savo sprendimą.
Dalis specialistų ir visuomenės narių akcentuoja švietimo ir kontracepcijos svarbą, siekiant sumažinti neplanuotų nėštumų skaičių. Mokyklose turėtų būti diegiamos lytinio ugdymo programos, kurios padėtų jaunimui suprasti atsakomybę ir šeimos planavimo būdus.

Diskusijos apie abortus retai kada būna lengvos, tačiau svarbiausia yra suprasti, kad kiekviena moteris, priimanti tokį sprendimą, susiduria su savo unikaliais išgyvenimais ir dilemomis. Svarbu, kad visuomenė suteiktų jai reikiamą paramą ir supratimą, nepriklausomai nuo individualios pozicijos aborto klausimu.