Identiski dvynukai - tai gamtos „klonai“, kilę iš vienos apvaisintos kiaušialąstės. Jie dalijasi ne tik vienodu genų rinkiniu, bet ir dažnai panašiu požiūriu į pasaulį, pomėgiais bei jausmais. Tyrinėjant dvynius, mokslininkai gali nustatyti, kiek ligas lemia paveldimumas, o kiek - gyvenimo būdas. Psichologai tuo tarpu nagrinėja, kiek žmogaus asmenybė, polinkiai ir poelgiai yra nulemti genų, o kiek priklauso nuo auklėjimo ir pasirinkimo.
Jeigu identiški dvyniai mėgsta tą pačią spalvą, bjaurisi tuo pačiu maistu, žaidžia tą patį sportą ar užauga vedę panašias moteris - tai gali rodyti, kad mūsų polinkiai ir pomėgiai yra iš dalies „užprogramuoti“ genuose. Identiški dvyniai - tai tobula medžiaga moksliniams tyrimams, padedanti nustatyti, kiek nuo genų, o kiek nuo aplinkos ir gyvenimo būdo priklauso žmogaus sveikata, grožis, protas ar asmeninės savybės. Tokie tyrimai atliekami ir Lietuvoje, pavyzdžiui, Kauno medicinos universitete veikia „Dvynių centras“, tiriantis paveldėjimą.
Tačiau net ir turintys visiškai vienodus genus, dvyniai nuo pat kūdikystės gali rodyti skirtingus asmenybės bruožus. Ar tai nedidelių auklėjimo skirtumų pasekmė, kai tėvai nesąmoningai skirtingai reaguoja į pirmagimį ir antrąjį vaiką? O gal tai kažkas, kas nutiko dar vaikams esant gimdoje? Tyrimai rodo, kad dvyniai būna panašūs maždaug 80 proc. atvejų - nuo išvaizdos ir sveikatos iki intelekto koeficiento ir politinių pažiūrų. Galima manyti, kad šie panašumai iš dalies nulemti vienodos aplinkos ir auklėjimo.
Mokslininkai tyrinėja ir identiškus dvynius, kurie nuo kūdikystės buvo atskirti ir augo atskirai, kartais net skirtingose šalyse. Tokių dvynių panašumas kartais tiesiog apstulbina - jie dažnai atsako į klausimus labai panašiai, kartais net tokiais pat žodžiais. Sakoma, kad net skirtingose šalyse augantys dvyniai jaučia artumą, vienam susirgus, dažnai suserga ir kitas.

Nors dvynių ryšys paprastai būna labai artimas ir šiltas, dėl vienas kito jie pasiryžę viskam, dalijasi bėdomis ir palaiko vienas kitą. Tačiau, nepaisant šiltų jausmų, tarp dvynių egzistuoja ir didelė konkurencija. Jei vienam sekasi geriau, antrasis gali pasijusti „niekam tikęs“ ir nustoti domėtis veikla. Jei nenorite, kad vienas iš dvynių būtų „vunderkindas“, o kitas - „nevykėlis“, apsaugokite juos nuo konkurencijos. Leiskite vaikams į skirtingus būrelius, nesvarbu, kad nepatogu juos atskirai vežioti. Ten, kur konkurencija neišvengiama (pvz., mokykloje), patartina labiau paskatinti tą vaiką, kuriam mažiau sekasi. Abiem skirkite vienodai dėmesio ir meilės, tačiau stenkitės sudominti skirtingais dalykais ir pagirti skirtingus pasiekimus.
Vidutiniškai vienas iš aštuoniasdešimt arba šimto nėštumų baigiasi dvynukų gimimu. Dvyniai būna monozigotiniai (identiški, kilę iš vienos kiaušialąstės) ir dizigotiniai (neidentiški, kilę iš dviejų kiaušialaiščių). Monozigotinių dvynių gimsta mažiau (apie 0,4 proc.).
Nėštumas, laukiantis dvynių, dažnai būna sunkesnis. Moterys priauga daugiau svorio, sunkiau jį nešioti nėštumo pabaigoje. Rizika nėštumo ir gimdymo metu yra dvigubai didesnė. Yra didelė priešlaikinio gimdymo rizika - dažniausiai dvynukai gimsta 35-37 nėštumo savaitę, nors normalus nėštumas trunka 40 savaičių.
Gimdymo procesas gali trukti įvairiai - nuo kelių valandų iki paros. Gimdyme dalyvauja ir naujagimių gydytojai, nes neaišku, kaip gali pasibaigti gimdymas: vienas gali gimti normaliai, kitas - pridusęs ir jam gali prireikti reanimacijos priemonių. Dažniausiai, jei kuris nors iš dvynukų gimdoje būna netinkamai atsigulęs, gimdymas baigiasi operacija.

Yra buvę atvejų, kai vienas kūdikis gimsta vieną dieną, o kitas - kitą, arba vieni metai baigiasi vienam, o kiti prasideda kitam.
Nors dvynukai dažnai atrodo vienodi, svarbu atminti, kad jie yra du skirtingi asmenys. Nuo pat pradžių svarbu juos ugdyti kaip individualybes.

Nors dvynukų auginimas - tai dvigubas krūvis, tačiau ir dviguba laimė. Svarbiausia - mylėti, suprasti ir palaikyti kiekvieną vaiką kaip unikalų asmenį.