Kaip gimsta blogis Viljamo Šekspyro tragedijoje „Hamletas“
Viljamo Šekspyro tragedija „Hamletas“ yra vienas žymiausių vėlyvojo Renesanso epochos dramos kūrinių, kuriame atskleidžiamas sudėtingas gėrio ir blogio konfliktas. Pasaulinėje literatūroje egzistuoja kūriniai, kurie peržengia laiko ir erdvės ribas, tapdami neatsiejama žmonijos kultūrinio kodo dalimi, o „Hamletas“ būtent toks kūrinys - tai ne tiesiog pjesė apie Danijos princą, bet gilus filosofinis traktatas apie žmogaus prigimtį, moralines dilemas ir egzistencinį nerimą.
Blogio šaknys ir jo išplitimas Danijos karalystėje
Tragedijoje vaizduojamas valstybės gyvenimas, kuriame blogis keroja tarsi nevaldoma liga. Pagrindinis tragedijos konfliktas tarp Hamleto ir Klaudijaus užsimezga jau pačioje pjesės pradžioje, kai Hamletas piktinasi per daug skubotomis Klaudijaus ir savo motinos vedybomis. Tikroji veiksmo užuomazga - Hamleto susitikimas su tėvo šmėkla, kuri atskleidžia kraupią tiesą: karalius nemirė sava mirtimi - jį nužudė brolis Klaudijus, įpylęs nuodų į ausį jam miegant sode.
Tačiau Hamletas supranta, kad nužudydamas Klaudijų, nesunaikins blogio, nes jis išsikerojęs daug plačiau. Karalius apsuptas niekingų dvariškių, buvusių Hamleto mokslo draugų - Rozenkranco ir Gildensterno - dabar šnipų, bei pataikūno Polonijaus. Pasaulis, kuriame sekama, šnipinėjama ir nepasitikima vienas kitu, Hamletui atrodo kaip „kalėjimas“. Jo žodžiais, „Pasaulio grožis! Visų gyvių pažiba!“ virsta dulkių kvintesencija.
Viljamas Šekspyras – didžiausio pasaulio rašytojo laikas ir gyvenimas | Nemokama dokumentinė istorija
Veikėjų charakteriai ir moralinis nuosmukis
Šekspyro veikėjai yra šios žemės žmonės, kuriuos dažnai valdo aistros: garbėtroška, valdžios noras, pavydas ir šykštumas. „Hamlete“ daug įvairių irimo formų įvaizdžių: ligos, žaizdų, puvimo, gedimo. Jie atspindi Danijos tikrovę ir personažų moralinį nuosmūkį. Ligos ir žaizdų įvaizdžiai dažniausiai skamba Hamleto kalboje, nes jis geriausiai suvokia padėtį: motinos elgesį jis vadina „pūlinga žaizda“, o Klaudijų - „rūdėta varpa“.
| Veikėjas | Charakterio bruožas / Funkcija |
|---|---|
| Hamletas | Taurus humanistas, mąstytojas, siekiantis tiesos. |
| Klaudijus | Danijos karalius, sosto užgrobėjas, blogio inspiratorius. |
| Ofelija | Naivi, nesavanaudiška mergina, tapusi intrigų auka. |
| Polonijus | Pataikūnas, kancleris, kuriantis intrigų tinklą. |
Egzistencinis pasirinkimas: būti ar nebūti
Hamletas išsiskiria iš kitų Šekspyro herojų kaip šviesaus proto žmogus. Jo delsimas veikti nėra bailumo ženklas, o greičiau aukšto intelekto ir moralinio jautrumo išraiška. Jis suvokia, kad nužudydamas karalių, net ir neteisėtą, pats taps žudiku. Garsusis monologas „Būti ar nebūti - štai klausimas“ atskleidžia herojaus vidinę kovą pasaulyje, kuriame dorybė yra nuolat bandoma.
Ofelijos ir Gertrūdos personažai papildo tragedijos audinį, atskleisdami sudėtingą moterų padėtį patriarchalinėje visuomenėje. Ofelijos beprotybė, sukelta Hamleto atstūmimo ir tėvo mirties, bei vėlesnis jos paskendimas, simbolizuoja trapumą ir nekaltybės žlugimą šiame blogio pritvinkusiame pasaulyje. Pjesės finale mirtis suvienija visus - tiek niekšingąjį Klaudijų, tiek patį Hamletą, taip užbaigdama šią tragišką istoriją apie žmogaus orumą ir jo kovą su blogiu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
