„Laisvės piknikas“: kaip idėjos gimsta iš iššūkių ir telkia tūkstančius

Žurnalisto, rašytojo ir internetinės televizijos įkūrėjo Andriaus Tapino pernai sugalvotas „Laisvės piknikas“ gimė kaip pilietiška idėja ir tapo ryškiu pilietinės visuomenės įvykiu Lietuvoje. Šis renginys, prasidėjęs kaip atsakas į vietos valdžios sprendimą, išaugo į plataus masto festivalį, pritraukiantį tūkstančius žmonių.

„Laisvės pikniko“ gimimas: atsakas į draudimą 2016 metais

„Laisvės piknikas“ buvo surengtas 2016 metais, gegužės 24 dieną, po to, kai Kauno rajono meras Valerijus Makūnas uždraudė Andriui Tapinui rengti susitikimus su žmonėmis Kauno rajone. Žinomas žurnalistas šį renginį nusprendė surengti po to, kai jam nebuvo leista surengti susitikimo su Kauno rajono Ringaudų gyvenvietės atstovais. A. Tapinas teigia, kad susitikimas neįvyko Kauno rajono merui socialdemokratui Valerijui Makūnui uždraudus suteikti jam patalpas.

Reaguodamas į tai, Andrius Tapinas „pakėlė triukšmą“ ir tūkstančiai žmonių suvažiavo į susitikimą. Nors jam leidimas nebuvo išduotas atsižvelgiant į mero norus, A. Tapinas apie renginį paskelbė, ir tai išprovokavo didelį visuomenės susidomėjimą ir dalyvavimą. Tūkstančiai žmonių pavertė merą gana apgailėtinu veikėju, mat tyčiojosi iš jo kas papuola, o renginyje dalyvavo netgi ir pati Dalia Grybauskaitė, katra irgi atvažiavo.

Šis įvykis priminė svarbią pamoką: brangūs merai ir meriūkščiai, nelagalu drausti susitikimus žmonėms su žurnalistais, nelegalu yra drausti renginius ir taip toliau, ir nesvarbu, ar tai jums patinka, ar nepatinka.

Pirmojo „Laisvės pikniko“ programa ir dalyviai

Pirmasis „Laisvės piknikas“ buvo rengiamas A. Stulginskio universiteto stadione. Į renginį ASU prieigose sugužėjo tūkstančiai žmonių, o aplinkiniuose keliuose nusidriekė dideli kamščiai. Renginio vedėjas Paulius Ambrazevičius džiaugėsi: "Oras šiandien geriausias mūsų sąjungininkas". Prieš renginį keletas aktyvistų išskleidė plakatus su gan neaiškiais kaltinimais A. Tapinui, tačiau renginio organizatoriaus nuotaikos tai nesugadino. Renginio dalyviai, tarp kurių buvo ir gerai žinomų politikų, pradėjo rinktis dar prieš 16 val.

Pačioje šventės pradžioje pasirodė ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kuris kalbėjo: "Kritika yra demokratijos variklis".

Diskusijos ir muzikiniai pasirodymai

Vienu iš svarbiausių renginio akcentų tapo A. Tapino ir A. Mamontovo pokalbis. „Aš tuo netikiu matydamas tiek žmonių, tiek geros nuotaikos, tiek įkvėpimo“, - kalbėjo renginio „kaltininkas“ A. Tapinas. „Labai seniai nebuvau dideliame mitinge Lietuvoje“, - teigė A. Mamontovas. Neišvengiamai pokalbis pakrypo ir apie valdžią. „Labai dažnai girdžiu, kad valdžia turi mūsų bijoti. Aš nenoriu, kad valdžia mūsų bijotų. Aš noriu, kad mes gerbtume valdžią, o valdžia gerbtų mus“, - kalbėjo A. Tapinas. „Visada geriausias dalykas, kai neigiamą sugebi paversti teigiamu. Valdžia sukūrė precedentą mums dabar čia kalbėti. Žmonės įpratę, kad valdžia pasakys, ką dabar daryti. Yra daug žmonių, kurie laukia, kol valdžia išspręs jų problemas. Mums reikėjo laiko suprasti, kad problemos yra visų mūsų visų ir jas reikia spręsti visiems kartu“, - teigė A. Mamontovas.

Ant scenos lipo įvairūs atlikėjai, kalbėjo istorikai, Lietuvoje gyvenantys žydai. Savo pasirodymą surengė ir atlikėjas Arvydas Vilčinskas. "Man geriau sekasi dainuoti, o ne kalbėti", - prieš pasirodymą nedaugžodžiavo A. Vilčinskas. Po scenos veterano pasirodymą surengė ir Jurgis Didžiulis. Atlikėjas išjudino vis gausėjančią publiką, o kelias dešimtis žmonių pasikvietė ant scenos. "Tik nešokite, nes scena gali neatlaikyti", - nuogąstavo J. Didžiulis. Scenoje pasirodė bei legendinį „Pokštą“ atliko Algirdas Kaušpėdas, vėliau sceną užleidęs Vidui Bareikiui. Po Monikos Linkytės pasirodymo, kuri, beje, net du kartus atliko savo hitą „Po dangum“, į sceną žengė ir prezidentė D. Grybauskaitė. Renginį tiesiogiai transliavo DELFI.TV.

Prezidentės D. Grybauskaitės žinia ir M. Garbačiauskaitės-Budrienės sveikinimas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susirinkusiems teigė: „Iškylauju, kaip ir jūs. Man atostogos, todėl jokių rimtų kalbų nebus - reikia laisvės nuo politinių kalbų. Noriu pamatyti jūsų veidus, kurie pasakė, kad turi teisę būti laisviems. Čia jūs visi tokie, kuriems nereikia, kad jus valdžia pakviestų. Jūs žinote, kad visi kartu galite daug pasiekti. Labai džiaugiuosi, kad tikite vienas kitu. Aš tikiu jumis visais.“

Vis gausėjančią minią sveikino ir DELFI vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė: "Sveiki laisvės mylėtojai. Noriu visus pasveikinti švenčiant laisvę. Jaučiu, kaip Lietuva keičiasi - abejingumo kevalas nusirito. Labai svarbu, kad žmonės patys imasi iniciatyvų. Mes esame didelių pokyčių liudininkai. Šaunuoliai, kad atėjote".

„Laisvės piknikas“ auga: 2017 m. renginys ir idėjų festivalis

Antrą kartą organizuojamas „Laisvės piknikas“ į Nemuno salą sutraukė apie 20 tūkst. žmonių. Šiemet „Laisvės piknikas“ kvietė ir į idėjų festivalį, todėl organizatoriai ragino visus neabejingus piliečius dalyvauti viešuose debatuose ir kurti idėjas Lietuvai. Šventės metu vyko visuomeninių organizacijų prisistatymai, įvairios diskusijos, vieši TV laidų filmavimai ir žymiausių Lietuvos grupių koncertai.

Sveikindama susirinkusią tūkstantinę minią Prezidentė pabrėžė, kad netrukus Lietuva žengs į naują šimtmetį, todėl visos idėjos yra labai svarbios ir vertinamos. Tačiau, pasak šalies vadovės, reikia ne tik idėjų, bet ir ryžto bei drąsos jų siekti. Gerų idėjų nesustabdys niekas, nes jos visada ras pasekėjų, pasiryžusių padaryti viską, kad jos būtų įgyvendintos.

Pilietiškumo ir laisvės svarba

Organizatoriai nuolat pabrėžė laisvės svarbą: „Baimė viešai kalbėti. Baimė mąstyti kitaip. Baimė netekti darbo dėl vietiniam valdininkui neparankios nuomonės. Baimė nepataikyti į natą. Net 27-aisiais Nepriklausomybės metais laisvė vis dar nėra duotybė, dėl jos vis dar reikia kovoti, nenuleisti rankų ir nebijoti. Prezidentas Kazys Grinius sakė - „kalbėti apie demokratiją, kovoti už demokratiją gali būti tik per vėlu, niekad ne per anksti.“

Patogus susisiekimas į „Laisvės pikniką“

Organizuojant „Laisvės pikniką“, buvo pagalvota ir apie patogų dalyvių susisiekimą. Puiki žinia visiems norintiems atvykti į „Laisvės pikniką“ - keliaukite į festivalį autobusu su 55% nuolaida! Pamirškite automobilių spūstis ir galvos skausmą ieškant vietos automobiliui. Keliaukite patogiais ir naujais „Kautros“ autobusais iš jums patogios išvykimo stotelės.

AB „Lietuvos geležinkeliai" - vienas iš šių metų „Laisvės pikniko" vežėjų, todėl visi, rugpjūčio 26 d. keliaujantys į Kaune vyksiantį „Laisvės pikniką" ir iš jo, važiuos su 50% nuolaida. Pigesnius kelionės bilietus galima įsigyti internetu www.traukiniobilietas.lt, į laukelį „Lojalumo kortelės numeris" suvedus kodą LAISVESPIKNIKAS (būtinai didžiosiomis raidėmis). „Laisvės pikniko" dalyvius pasibaigus renginiui į sostinę veš naktinis Laisvės ekspresas. Iš Kauno geležinkelio stoties traukinys išvyks rugpjūčio 27 d. 00.40 val. Nuolaida galioja nuo Rugpjūčio 26 d. iki Rugpjūčio 27 d. 8 val.

„Laisvės piknikų“ apžvalga

tags: #kaip #gime #laisves #piknikas

• Kurtas Vonnegutas ir jo apokaliptinė alegorija
• sužinokite daugiau apie baltų mitologijos deivę Laimą
• viskas apie vaikiškus elektromobilius
• Saugumas naujagimių fotosesijose
• Ugdytojai ir iššūkiai Alizavos darželyje