Kampilobakteriozė Kūdikiams: Priežastys, Simptomai ir Prevencija

Kiekvienais metais šiltuoju metų laiku didėja tikimybė užsikrėsti maistu plintančiomis infekcijomis. Dauguma iš jų yra infekcinės ligos, kurių priežastimi gali būti su maistu į žmogaus organizmą patekę mikroorganizmai. Vasaros sezono metu dažniausiai užsikrečiama bakterinės kilmės žarnyno ligomis. Salmoneliozė ir kampilobakteriozė yra dažniausiai registruojamos per maistą plintančios zoonozės visame Europos regione.

Nors išsivysčiusiose šalyse didžiausias sergamumas kampilobakterioze užregistruotas 5-mečių ir vyresnių asmenų amžiaus grupėse, besivystančiose šalyse kampilobakteriozė patvirtinta dar jaunesnei vaikų amžiaus grupei: kūdikiams ir vaikams iki 2-jų metų. Besivystančiose šalyse šių sukėlėjų sukelti viduriavimai yra dažniausi tarp mažų vaikų. Lietuvoje taip pat stebima tendencija, kad 2004-2014 m. vaikų ligų kampilobakterioze skaičius išaugo 1,95 karto, o nuo 2013 m. vaikų bakterinį gastroenteritą dažniau sukelia Campylobacter spp. nei Salmonella spp. Pastaraisiais metais ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse Campylobacter infekcija turi didėjimo tendenciją, kurios priežastys nėra gerai žinomos.

Kas yra Kampilobakteriozė?

Kampilobakteriozė - žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Campylobacter rūšiai priklausanti gramneigiama spiralės formos bakterija. Infekciją sukelia Campylobacter genties bakterijos: C. jejuni, C. coli, C. fetus, C. upsaliensis. Žmonėms kampilobakteriozę dažniausiai sukelia Campylobacter jejuni rūšies bakterijos. Tinkamiausios sąlygos kampilobakterijoms daugintis yra tuomet, kai deguonies koncentracija aplinkoje sudaro 3-5 proc., o anglies dvideginio - 2-10 proc. Šios bakterijos yra neatsparios džiovinimui, kaitinimui, šaldymui, dezinfekantams, jų augimą slopina rūgštinė terpė, žūva ten, kur yra pakankamas deguonies kiekis. Tačiau kampilobakterijos gali daugintis maisto produktuose, esančiuose vakuuminėse pakuotėse, užšaldytoje mėsoje ir paukštienoje išgyvena keletą mėnesių. Žmogui susirgti pakanka labai mažo bakterijų kiekio (400-500 bakterijų).

Kampilobakteriozės Paplitimas ir Rizikos Grupės

Kampilobakteriozė paplitusi visame pasaulyje ir yra viena dažniausių zoonozių Europoje. Daugelyje pasaulio šalių kampilobakterijų sukeltos infekcijos yra dažnesnės nei salmoneliozė ar šigeliozė. 2007 m. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse užregistruoti ir patvirtinti 200507 žmonių susirgimo kampilobakterioze atvejai. Lietuvoje 2008 m. kampilobakteriozė diagnozuota 639 žmonėms, o ULAC duomenimis, praėjusiais metais (2018 m.) Lietuvoje buvo užregistruoti 925 susirgimai kampilobakterioze.

Panevėžio apskrityje per pastaruosius 2 metus (2013-2014 m.) didėjo sergamumas kampilobakterioze atitinkamai nuo 105 iki 119 atvejų. Didžiausias sergamumo rodiklis buvo stebimas Panevėžio mieste - 8,14 atv./10 tūkst. gyv., kuris daugiau nei 2 kartus viršijo Lietuvos sergamumo kampilobakterioze rodiklį (4,04 atv./ 10 tūkst. gyv.).

Kauno klinikinėje ligoninėje 2014 m. atlikta retrospektyvioji 80 vaikų, gydytų dėl šios infekcijos, ligos istorijų analizė (visi atvejai patvirtinti mikrobiologiškai). Pacientų amžiaus vidurkis buvo 3,9±2 m., o dažniausiai sirgo vaikai iki trejų metų amžiaus (67,5 proc. pacientų). Daugiausia pacientų hospitalizuota liepos-spalio mėnesiais. Apskritai, didžiausias sergamumas stebimas vasarą ir rudenį.

Asmenims, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs, rizika susirgti kampilobakterioze yra didesnė. Mirštamumas yra labai retas, tačiau infekcija labiau pavojinga mažiems vaikams, senyvo amžiaus asmenims ar suaugusiems, sergantiems kitomis ligomis, pavyzdžiui, AIDS.

Užsikrėtimo Keliai ir Šaltiniai

Pagrindinis infekcijos rezervuaras yra laukiniai ir naminiai paukščiai bei žinduoliai, sergantys lėtine infekcijos forma. Kampilobakteriozės sukėlėjai gyvena ir dauginasi naminiuose paukščiuose, raguočiuose, šunyse, katėse, kiaulėse, avyse, graužikuose. Kampilobakterijos į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Užsikrečiama alimentiniu (per maistą), buitiniu kontaktiniu keliu.

Pagrindiniai infekcijos perdavimo veiksniai yra blogai termiškai apdorota paukštiena, vakuumuota mėsa, nepasterizuoti pieno produktai, nevirintas pienas ir vanduo. Kampilobakterioze galima užsikrėsti vartojant žalią arba nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, ypač paukštieną ir jos produktus, nepasterizuotą pieną, kampilobakterijomis užterštą vandenį. Užsikrėsti taip pat galima kontaktuojant su šunimis, katėmis ir kitais naminiais gyvūnais.

Termiškai apdorotas arba vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas kampilobakterijomis, laikant jį kartu su žalia paukštiena. Į maistą kampilobakterijos gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta žalia paukštiena. Per buitinį sąlytį (žmogus žmogui) infekcija dažniausiai gali išplisti ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose.

Kampilobakteriozės Simptomai Kūdikiams

Kampilobakteriozės inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 5 dienų, tačiau šis slaptasis ligos laikotarpis gali trukti nuo vienos iki dešimties dienų. Ligos simptomai paprastai pasireiškia po 2-5 dienų nuo užsikrėtimo. Susirgimas trunka apie savaitę, nors simptomai gali trukti nuo 3 iki 6 dienų.

Kampilobakteriozė pasireiškia viduriavimu (gali būti vandeningas, su krauju), karščiavimu, pilvo, galvos, raumenų skausmais, pykinimu ar vėmimu. Staiga prasidėjęs dažnas viduriavimas su pilvo spazmais nuo 3 iki 20 kartų per parą vandeningomis žalios spalvos išmatomis su gleivėmis, trunka apie 8 paras ir gali praeiti savaime. Esant vėmimui ir kraujo išmatose, galima ilgesnė ligos trukmė. Kai kurie asmenys, užsikrėtę šia liga, gali nejausti jokių ligos požymių. Kartais liga gali prasidėti ir „apendicito priepuoliu“.

Kauno klinikinėje ligoninėje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad Campylobacter spp. sukeltai žarnyno infekcijai būdingas hemokolitas pasireiškė trečią ligos dieną ir buvo reikšmingai dažnesnis vaikams iki trejų metų amžiaus. Taip pat nustatyta, kad kuo didesnis C-reaktyvinio baltymo (CRB) kiekis, tuo aukštesnė buvo temperatūra.

Viduriavimo Ypatumai Kūdikiams ir Kada Kreiptis į Gydytoją

Viduriavimas kūdikiams ir vaikams yra gana dažnas reiškinys, kuris gali sukelti nerimą tėvams. Kūdikio virškinimo sistema dar tik vystosi, todėl jų išmatų konsistencija ir dažnumas gali labai skirtis, priklausomai nuo mitybos tipo (motinos pieno ar mišinio) ir kitų veiksnių. Svarbu atskirti įprastus virškinimo pokyčius nuo tikrojo viduriavimo, kuris pasižymi vandeningomis, dažnomis išmatomis ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą.

Kūdikiai, kurie maitinami motinos pienu, dažnai tuštinasi minkštomis, geltonos spalvos išmatomis, kurios gali būti šiek tiek skystos. Tuo tarpu mišinėliu maitinami kūdikiai dažniausiai tuštinasi tvirtesnėmis, gelsvai rudomis arba žalsvomis išmatomis. Jauniesiems tėveliams gali atrodyti, kad kūdikis tuštinasi labai dažnai, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tačiau tai normalu, kadangi kūdikis gali išsituštinti po kiekvieno maitinimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvieno kūdikio tuštinimosi ritmas yra individualus, ir jis gali keistis, augant kūdikiui ar keičiant mitybą. Kai kurie kūdikiai tuštinasi rečiau, net kartą per kelias dienas, tačiau jei išmatų konsistencija normali ir kūdikis jaučiasi gerai, tai taip pat laikoma norma. Vis dėlto, jeigu kūdikio išmatos tampa labai vandeningos, itin dažnos ir stipriai blogo kvapo, tai jau gali būti viduriavimo požymis. Taip pat verta paminėti, kad tam tikri veiksniai, pavyzdžiui, naujų maisto produktų įvedimas į kūdikio racioną, gali paveikti išmatų konsistenciją ir tuštinimosi dažnumą, tačiau įprastai tai yra trumpalaikiai pokyčiai. Jei kūdikis jaučiasi gerai, nėra priežasčių nerimauti.

Viduriuojantis vaikas tampa irzlus, neramus, netenka apetito, gali vemti, karščiuoti. Viduriuojant kūdikis gali pradėti tuštintis ženkliai dažniau nei įprasta. Pavyzdžiui, jei anksčiau jis tuštindavosi 1-2 kartus per dieną, viduriuojant gali būti, kad tuštinsis net iki 8-10 kartų per dieną. Be to, viduriavimo metu išmatos gali turėti aštrų ir nemalonų kvapą, kuris yra žymiai stipresnis nei įprastai. Taip pat galite pastebėti išmatų spalvos pokyčius; viduriuojant išmatos gali tapti šviesesnės nei įprastai. Be viso to, viduriavimas dažnai lydimas ir kitų simptomų, tokių kaip pilvo skausmas, dirglumas, prastas apetitas, nuovargis ar vėmimas.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors viduriavimas kūdikiams dažnai praeina savaime ir nėra pavojingas, tam tikrais atvejais gali kilti rimtesnių komplikacijų, ypač jei viduriavimas užsitęsia arba pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais. Būtina konsultuotis su gydytoju, jei pasireiškia šie požymiai:

• Dehidratacijos požymiai: Dehidratacija yra viena rimčiausių komplikacijų, kuri gali atsirasti dėl viduriavimo, ypač jei kūdikis praranda daug skysčių per trumpą laiką. Jei kūdikis rečiau šlapinasi ir jo sauskelnės išlieka sausos ilgiau nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad jis prarado per daug skysčių. Taip pat atkreipkite dėmesį, jei kūdikio burna atrodo sausa. Dėl dehidratacijos kūdikis gali verkti be ašarų, o taip pat gali atrodyti vangus arba atvirkščiai - labai neramus ir suirzęs. Jeigu pastebimi bet kurie iš šių požymių, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes dehidratacija kūdikiams yra itin pavojinga.
• Kraujas išmatose: Jei išmatose pastebimas kraujas, tai gali reikšti rimtesnę infekciją, kaip bakterinė infekcija, žarnyno uždegimą ar net alerginę reakciją į maistą.
• Užsitęsęs viduriavimas: Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja, būtina kreiptis į gydytoją. Ilgalaikis viduriavimas gali sukelti didelį skysčių ir elektrolitų netekimą, o tai gali lemti dehidrataciją.
• Karščiavimas: Jei viduriavimą lydi karščiavimas (aukštesnis nei 38°C), tai gali rodyti infekciją.
• Vėmimas: Jei viduriavimą lydi dažnas vėmimas, tai gali reikšti rimtesnį virškinimo sistemos sutrikimą, tokį kaip rotavirusinė infekcija.
• Stiprus pilvo skausmas ir pūtimas: Jeigu kūdikis atrodo labai neramus, riečia kojas ar stipriai verkia, gali būti, kad jis jaučia stiprų pilvo skausmą ar pūtimą.
• Atsisakymas valgyti ar gerti: Jei kūdikis atsisako valgyti arba gerti ilgesnį laiką, tai taip pat yra priežastis susirūpinti.

Galimos Kampilobakteriozės Komplikacijos

Kampilobakteriozės ligos komplikacijos retos, tačiau gali būti rimtos. Bakterijoms patekus į kraują galimos sepsio komplikacijos, kepenų, kasos, sąnarių uždegimas, kraujo užkrėtimas, smegenų dangalų, tulžies pūslės uždegimas, neurologiniai sutrikimai (Guillan-Barre sindromas). Sunkiais atvejais tai gali sukelti inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimą ir net mirtį. Mirštamumas yra labai retas ir infekcija labiau pavojinga mažiems vaikams, senyvo amžiaus asmenims ar suaugusiems, sergantiems kitomis ligomis, pavyzdžiui, AIDS.

Diagnostika ir Gydymas

Gydytojas viduriavimą diagnozuoja išsiaiškinęs tuštinimosi dažnį ir išmatų pobūdį. Kampilobakteriozės diagnozę galima patvirtinti nustačius kampilobakterijų tiriamojoje klinikinėje medžiagoje atliekant bakteriologinį išmatų tyrimą.

Gydant viduriavimą, svarbiausia atstatyti netektą skysčių ir druskų kiekį. Tam naudojami specialūs geriami tirpalai (gastrolitas, rehidronas). Labai svarbus netektų skysčių ir elektrolitų atstatymas bei rūgščių ir šarmų balanso korekcija. Vidutinio sunkumo ir sunkiems kampilobakteriozės atvejams gydyti taikomi antibakteriniai preparatai: eritromicinas, ciprofloksacinas, azitromicinas. Gydymo trukmė paprastai yra 5 dienos. Tačiau atlikta vaikų, gydytų Kauno klinikinėje ligoninėje, ligos istorijų analizė parodė, kad antibakterinis gydymas buvo taikytas mažiau nei pusei pacientų (iš jų 35,3 proc.). Jei viduriavimas yra bakterinės kilmės, naudojami antibiotikai, o rotavirusinės infekcijos atveju tinka „Smecta“.

Skiriami ir preparatai normaliai žarnyno mikroflorai atstatyti (eubiotikai). Probiotikai išskiria medžiagas, kurios apsaugo žarnų gleivinę. Dėl probiotikų veikimo išsiskiria fermentai, kurie neutralizuoja patogenų toksinus. Probiotikai stiprina gleivinės barjerinę funkciją, skatina sekreciją, dalyvauja virškinant ir pasisavinant medžiagas. Vartojant antibiotikus, pasirinkimas Nr. 1 yra probiotikas mieliagrybis (Saccharomyces boulardii CNCM I-745, vaistinėse randamas „Enterol“ pavadinimu), nes jis natūraliai atsparus antibiotikams ir išlieka gyvybingas, net geriamas kartu su vaistu. Šis probiotikas vartojamas ūminiam viduriavimui gydyti. Anot vaikų gydytojos gastroenterologės doc. dr., probiotikų priešuždegiminis efektas pasireiškia greičiau, jei jų pradedama vartoti viduriavimo pradžioje. Klinikinių tyrimų duomenimis, vaikams probiotikai (Lactobacillus reuteri Protectis, Lactobacillus GG, Saccharomyces boulardi ir kt.) sutrumpina viduriavimo trukmę daugiau kaip viena para, todėl jų vartojimas yra racionalus ir pagrįstas. Probiotikų skiriama bet kokio viduriavimo metu, net nežinant priežasties, nes tai nėra vaistai, o tam tikrose situacijose (virusiniai viduriavimai) įrodyta, kad pasižymi labai teigiamu priešuždegiminiu poveikiu. Be to, probiotikas Lactobacillus reuteri Protectis (BioGaia) yra veiksmingas ne tik sergant, bet ir profilaktiškai. Jo efektą lemia tai, kad ši bakterija yra išgaunama iš motinos pieno, todėl labai veiksmingai atkuria vaikų žarnyno mikrobiotą (virškinimo mikroorganizmus).

Antibiotikai sutrikdo žarnyne gerųjų ir blogųjų bakterijų balansą. Sutrikus bakterijų pusiausvyrai, į organizmą labai lengvai patenka pusiau gerų bakterijų, kurios gali sukelti ligas. Dažniausia problema, kai vaikui skyrus antibiotikų išsiderina žarnynas ir dėl to kyla pilvo skausmai, pūtimas, viduriavimai. Viduriuoti vaikas gali pradėti praėjus kelioms dienoms nuo antibiotikų vartojimo pradžios, tačiau kartais simptomai gali pasireikšti ir praėjus kelioms savaitėms po gydymo pabaigos. Antibiotikų sukeltam viduriavimui įtakos turi antibiotikų spektras, vartojimo trukmė, dažnas ar pakartotinis vartojimas, vaiko amžius ir bendra sveikata.

Kaip Padėti Kūdikiui Namuose Viduriavimo Metu?

Kai kūdikis viduriuoja, tėvams svarbu žinoti, kaip tinkamai juo pasirūpinti, kad sumažinti komplikacijų riziką ir padėti greičiau atsistatyti. Nors kai kuriais atvejais gali prireikti gydytojo pagalbos, dauguma viduriavimo atvejų gali būti valdomi namuose, ypač jei nėra rimtų požymių, kaip dehidratacija ar aukšta temperatūra.

Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį. Viena svarbiausių užduočių, kai kūdikis viduriuoja, yra užtikrinti, kad jis neprarastų per daug skysčių.

Mitybos pakeitimai viduriavimo metu. Kai kūdikis viduriuoja, svarbu atidžiai stebėti jo mitybą. Kai kuriuos maisto produktus reikia laikinai pašalinti iš kūdikio raciono, o kitus - pridėti, kad neapkrauti virškinimo sistemos. Jei kūdikis jau valgo papildomą maistą, tam tikrus maisto produktus reikia laikinai pašalinti. Venkite vaisių sulčių, kurios turi daug cukraus, taip pat venkite riebaus maisto ir produktų, kurie turi daug skaidulų. Verčiau rinktinės lengvai virškinamą maistą, virtą garuose ar troškintą.

Tinkama higiena. Po kiekvieno sauskelnių keitimo būtina kruopščiai nusiplauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu. Taip pat svarbu kuo dažniau keisti sauskelnes, kad būtų išvengta odos sudirginimo. Dėl viduriavimo kūdikio oda gali tapti jautri, todėl rekomenduojama naudoti apsauginius kremus, kurie apsaugo odą nuo sudirginimo ir iššutimų. Žaislai, kuriuos kūdikis gali imti į burną, taip pat turi būti švarūs.

Kampilobakteriozės Prevencija ir Kūdikių Priežiūra

Svarbiausia profilaktikos priemonė - saugus maisto, ypač paukštienos, gaminimas ir vartojimas. Reikia vengti vartoti nepasterizuotus pieno produktus. Sergantys asmenys negali gaminti maisto, prižiūrėti ligonių ir vaikų. Turi būti užtikrinta rankų higiena.

Siekiant išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, svarbu maistą gerai termiškai paruošti: gerai išvirti ar iškepti mėsą, paukštieną, kiaušinius ir jų produktus. Žalią pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, būtina užvirinti ar kitaip apdoroti karščiu. Vartoti gerai termiškai apdorotą mėsą, ypač paukštieną ir jos produktus. Nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą reikia laikyti šaldytuve, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. Ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą taip pat patartina gerai pakaitinti.

Taip pat labai svarbu „nesukryžiuoti“ - maistą gaminti taip, kad blogosios bakterijos, esančios žaliuose produktuose, nepatektų į jau vartojimui paruoštą maistą. Šaldytuve laikomi gatavi produktai neturi liestis su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos neturėtų lašėti ant kitų produktų. Plauti, valyti: didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti įprastinėmis priemonėmis, t. y. muilu ir vandeniu. Švariai plauti rankas prieš ruošiant valgį ir po gyvūninės kilmės maisto ruošimo. Visada reikia plauti rankas ne tik pasinaudojus tualetu ar prieš valgio gaminimą, bet dar dažniau - jį gamindami. Svarbu kuo dažniau plauti, valyti virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Žalią mėsą, daržoves ar gatavus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių. Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plauti po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti.

Viduriavimo profilaktika apima riziką didinančių veiksnių šalinimą. Viena tokių priemonių - asmens higiena. Tėveliams reikia stengtis ugdyti šiuos įpročius kuo anksčiau. Ypač kruopščiai reikia plauti rankas, pakeitus vaikui vystyklus (sauskelnes) ir slaugant žarnyno infekcine liga sergantį ligonį. Taip pat svarbu kuo dažniau keisti sauskelnes, kad būtų išvengta odos sudirginimo.

Maitinimo Buteliukų Higiena ir Priežiūra

Maitinimo buteliukų higiena ir priežiūra yra labai svarbi, siekiant užtikrinti kūdikio sveikatą ir išvengti infekcijų. Po kiekvieno naudojimo buteliukai kūdikiams turi būti kruopščiai išplauti šiltu vandeniu ir švelniu plovikliu, kad būtų pašalinti maisto likučiai. Taip pat rekomenduojama naudoti specialų šepetėlį, skirtą buteliukų valymui, kad gerai išvalytumėte visas sunkiai pasiekiamas vietas. Ne mažiau svarbu buteliukus sterilizuoti - tam galima naudoti specialius sterilizatorius, virinti juos ar sterilizuoti mikrobangų krosnelėje. Reguliarus sterilizavimas padeda apsaugoti kūdikį nuo bakterijų ir užtikrinti, kad maitinimo indai būtų švarūs ir saugūs naudoti. Taip pat būtina reguliariai tikrinti žindukus, ar nėra įtrūkimų ar kitų pažeidimų, ir, esant reikalui, juos pakeisti.

Kaip Išrinkti Tinkamus Maitinimo Buteliukus?

Renkantis maitinimo buteliukus svarbu atsižvelgti į tai, kad jie būtų patogūs naudoti ir saugūs kūdikiui. Visų pirma, reikia atsižvelgti į buteliuko medžiagą - buteliukai gali būti pagaminti iš stiklo arba plastiko. Stikliniai buteliukai yra lengvai valomi, ilgaamžiai ir nesugeria kvapų, tačiau yra sunkesni ir lengviau dūžtantys. Plastikiniai buteliukai yra lengvesni ir patvaresni, tačiau svarbu pasirinkti tuos, kurie neturi BPA (bisfenolio A). Puikus pasirinkimas gali būti Medela buteliukai.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į buteliuko žinduką - jis turėtų būti minkštas, pagamintas iš silikono ar latekso, o žinduko forma turi būti tokia, kuri imituotų natūralų žindimą. Taip pat reikia pasirinkti tinkamą žinduko tėkmės greitį pagal kūdikio amžių - mažiems kūdikiams tinka lėtesnė tėkmė, o vyresniems - greitesnė. Buteliuko forma taip pat svarbi: buteliukai kūdikiams su platesniu kakleliu lengviau valomi ir juos lengviau užpildyti, o siauresni gali būti patogesni laikyti. Kai kurie buteliukai naujagimiams yra specialiai sukurti taip, kad padėtų išvengti oro patekimo į kūdikio žarnyną, kas gali sukelti pilvo pūtimą ir diskomfortą. Pavyzdžiui, Avent buteliukai turi specialius vožtuvus, kurie reguliuoja oro srautą, todėl kūdikis mažiau praryja oro, o tai sumažina virškinimo sutrikimų riziką.

tags: #campilo #bakterija #kudikiui

• Kaip rasti gimimo liudijimą
• Daina, padedanti suprasti sapnų pasaulį
• Kaip reglamentuojamos vaikiškos darbo informacinės sistemos?
• įamžinkite brangiausias kūdikystės akimirkas
• Kūdikių nelaimės Kėdainiuose ir sistemos spragos