Nors Lietuvoje apie 300 tūkst. žmonių susiduria su šlapimo nelaikymo problema, kas ketvirtai moteriai ir kas dešimtam vyrui, tik nedidelė dalis jų drįsta kreiptis pagalbos į medikus ar artimuosius. Dėl šios priežasties daugelis stengiasi problemą nuslėpti, taip ilgai neišspręsdami situacijos. Tačiau svarbu žinoti, kad šlapimo ar išmatų nelaikymą dažnai galima sumažinti, palengvinti simptomus, o kartais ir visiškai išgydyti. Neslepiant šios intymios problemos, galima gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių (MPP), kurios padeda užtikrinti kokybiškesnį kasdienį gyvenimą.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai kompensuojamomis šlapimo ir išmatų sulaikymui skirtomis priemonėmis Lietuvoje naudojosi 102 tūkst. žmonių - tai 13 tūkst. daugiau nei 2023 metais. Vis dėlto specialistų vertinimu, realus tokių sutrikimų paplitimas yra gerokai didesnis. Deja, tik nedidelė dalis sergančiųjų kreipiasi į gydytojus arba aptaria šią problemą su slaugytojais. Pasak VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo Evaldo Stropaus, konsultacija su gydytoju šiuo klausimu - labai svarbi.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 300 tūkst. žmonių, kuriems pasireiškia šlapimo nelaikymas, t. y. kas 4 moteriai ir kas 10 vyrui. Tačiau tik maža dalis šią problemą turinčių žmonių drįsta apie tai pasidalinti su artimaisiais, pasisakyti gydytojui ir prašyti jų pagalbos. Dar mažiau žmonių kreipiasi į gydytojus, esant išmatų nelaikymui. Daugeliui apie tai kalbėti gėda, todėl dažniausiai stengiamasi bėdą nuslėpti ar ignoruoti, taigi situacija lieka neišspręsta.

Pirmiausia, dėl kompensuojamųjų įklotų ir sauskelnių reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir laipsnį, jis diagnozuoja sutrikimą ir gali išrašyti receptą kompensuojamoms priemonėms gauti. Prireikus nuodugnesnio ištyrimo, šeimos gydytojas gali pacientą siųsti patvirtinti diagnozę pas ginekologą ar urologą. Šeimos gydytojas įvertina paciento sveikatos būklę, nustato šlapimo ar išmatų nelaikymo laipsnį ir, jei reikia, paskiria kompensuojamąsias priemones. Tuomet vaistinėje jos kainuoja kur kas mažiau, o vyresniems nei 75 metų pacientams, pensininkams, mažas pajamas gaunantiems ar asmenims su negalia - jos išduodamos nemokamai.
Gydytojas pagal savo kompetenciją įvertina paciento šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir šlapimo nelaikymo laipsnį. Gydytojas, įvertinęs jūsų būklę pagal savo patvirtintą sąrašą, skirs valstybės kompensuojamą kiekį sauskelnių ir/ar įklotų ir/ar vienkartinių paklodžių. Sauskelnės yra grupuojamos pagal du kriterijus: dydis ir sugeriamo skysčio kiekis. Įklotai grupuojami į 2 grupes: šlapimo nelaikymui ir išmatų nelaikymui, o vienkartinės paklodės yra grupuojamos pagal dydį ir sugeriamo skysčio kiekį. Pagal egzistuojančią sistemą, valstybė kompensuoja sumą, kuri atitinka pigiausią medicinos pagalbos priemonę grupėje.

Pirmą kartą kompensuojamųjų priemonių - sauskelnių, įklotų ar vienkartinių paklodžių - receptą gali išrašyti bet kuris gydytojas, diagnozavęs šlapimo ar išmatų nelaikymą. Vėliau šiuos receptus gali išrašyti ir slaugytojai - tiek gydytojo kabinete, tiek lankydami pacientą namuose. Slaugytojams suteikta teisė išrašyti kompensuojamųjų priemonių receptus leidžia greičiau ir patogiau gauti reikiamą pagalbą, kartu mažinamas gydytojų darbo krūvis. Svarbu, kad tiek pacientai, tiek slaugytojai aktyviai naudotųsi šia galimybe.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. Lietuvoje pasikeitė medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarka. Pagal naująją tvarką, šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas pirmiausia nustato paciento diagnozę ir nurodo, kokias medicinos pagalbos priemones reikėtų skirti. Pavyzdžiui, kai gydytojas diagnozuoja šlapimo nelaikymą, jis nurodo, kad reikia skirti atitinkamas priemones. Slaugytojai įgyja daugiau savarankiškumo - jie gali patys išrašyti pirmąjį kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės receptą, jei gydytojas jau yra nurodęs diagnozę ir priemonių skyrimo rekomendaciją. Iki šiol pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę - pavyzdžiui, tvarsčius, sauskelnes, diagnostines juosteles, stomos priežiūros priemones - galėjo išrašyti tik gydytojas.
VLK duomenimis, praeitais metais dėl šlapimo ir išmatų nelaikymo buvo išrašyta 397 tūkst. receptų - net 21 proc. daugiau nei 2023 metais. Pernai dėl inkontinencijos priežasčių buvo išrašyta 289 tūkst. receptų sauskelnėms, įklotams ir vienkartinėms paklodėms įsigyti. Tai yra 15 proc. daugiau nei 2021-aisiais.
Gydytojui nustačius šlapimo ar (ir) išmatų nelaikymą, pacientui gali būti paskirtos šios PSDF lėšomis kompensuojamos priemonės:
| Kam kompensuojama? | Kada kompensuojama? | Kiekis |
|---|---|---|
| Vaikams | Esant šlapimo nelaikymui, kai nustatyta negalia | 60 sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių |
| Esant išmatų nelaikymui | 45 sauskelnės | |
| Suaugusiesiems | Esant vidutiniam šlapimo nelaikymui | 60 įklotų, kurių sugeriamumas nuo 300 ml |
| Esant sunkiam šlapimo nelaikymui | 60 sauskelnių arba įklotų ir vienkartinių paklodžių | |
| Esant tik išmatų nelaikymui | 45 sauskelnės | |
| Suaugusiesiems | Esant šlapimo ir išmatų nelaikymui | 90 sauskelnių |
Nustatytą sauskelnių kiekį galima pasikeisti į įklotus arba vienkartines paklodes, pastarųjų įsigyjant daugiau. Kai skiriami įklotai nelaikantiems šlapimo žmonėms, jų kiekiui pakeisti vadovaujamasi santykiu: 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 įklotus arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes. Kai skiriami universalūs įklotai pacientams, nelaikantiems išmatų ir šlapimo, vadovaujamasi santykiu: 3 vienetai sauskelnių atitinka 4 įklotus nelaikantiesiems išmatų ir šlapimo arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes. Žmonėms, naudojantiems kompensuojamąsias sauskelnes dėl šlapimo arba išmatų nelaikymo, reikėtų žinoti, kad nustatytą sauskelnių kiekį galima pasikeisti į įklotus arba vienkartines paklodes, pastarųjų įsigyjant daugiau.

Praeitais metais šlapimo ir išmatų sulaikymui skirtoms medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti prireikė 24,4 mln. eurų fondo lėšų - tai 8 mln. eurų daugiau nei 2023-aisiais. Papildomai 8,6 mln. eurų buvo skirta iš valstybės biudžeto, kad beveik 83 tūkst. pacientų nereikėtų mokėti priemokų už šias priemones. Taigi net 81,4 proc. visų pacientų, naudojančių kompensuojamas šlapimą ir išmatas sulaikančias priemones, jas gavo visiškai nemokamai.
VLK skaičiavimai rodo, kad praeitais metais Lietuvoje kompensuojamąsias šlapimo ir išmatų sulaikymui skirtas (inkontinenciją sulaikančias) priemones naudojo 77 tūkst. pacientų. Tai yra 10,5 tūkst. daugiau žmonių nei užpernai. Vien šioms priemonėms kompensuoti prireikė 13,6 mln. eurų PSDF lėšų. Tai yra 2,6 mln. eurų daugiau nei 2021-aisiais. Dar 7,6 mln. eurų pernai buvo skirta iš valstybės biudžeto beveik 60 tūkst. pacientų priemokoms už inkontinenciją sulaikančias priemones padengti. Tai reiškia, jog reikiamų MPP priemokos buvo padengtos net 77 proc. visų pacientų, naudojančių kompensuojamąsias inkontinenciją sulaikančias priemones.
Nuo 2021 m. vaikams, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visiška negalia ir tokio sprendimo galiojimas nėra pasibaigęs, arba vaikams, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatyta negalia, gali būti taikomos specialios kompensavimo nuostatos.
tags: #kaip #gauti #israsytu #sauskelniu