Juozo Tumo-Vaižganto kūryba vaikams
Juozas Tumas-Vaižgantas (1869-1933) - lietuvių literatūros klasikas, ryškiai matomas ir vaikų literatūros horizonte.
Šiemet minimos kunigo, rašytojo, visuomenės veikėjo, lietuvybės puoselėtojo Juozo Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės. Šia proga vaikų literatūros skyrius „Žalioji pelėda“ kvietė į renginį „J. Tumui-Vaižgantui - 150“, kurio metu vyko Vaižganto kūrybos vaikams pristatymas ir skaitymai.
Nors savęs jis vaikų rašytoju nelaikė, bet vaikai, vaikų literatūra ir kultūra Vaižgantui rūpėjo: apie vaikus sukurta prozos kūrinių, parašyta vaikų knygų recenzijų, rūpintasi mokyklų padėtimi.
Žinomiausios Vaižganto knygelės vaikams yra „Mikutis - gamtininkas“, „Vaižganto gyvūnėliai iš jo raštų“, kuriose atskleidė vaiko išgyvenimus, sukūrė vaiko paveikslą iš jo poelgių ir minčių.
Vienas ankstyviausių Vaižganto tekstų, vaizduojančių vaiko pasaulį, yra „Aukštaitiški vaizdeliai“, kurie, deja, dėl nepalankių karo aplinkybių neišliko pilnai. Išliko tik vienas leidėjo Jono Rinkevičiaus 1914 m. išleistas šios knygos egzempliorius (saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje) ir autoriaus korespondencija. Rašytojas jau šioje knygoje nagrinėjo personažus, situacijas, idėjas, kurios jam buvo svarbios ir vėliau.
Knygoje „Iliustruota Vaižganto gyvenimo ir kūrybos istorija“ Lina Mickutė kartu su dailininke Birute Bikelyte pristato J. Tumo asmenybę jaunimui suprantamai ir patraukliai. Tekstas papildytas faktais apie to meto įvykius, Vaižganto kūrinių citatomis, archyvinėmis nuotraukomis ir komiksų stiliaus iliustracijomis.
Kūrybos temos ir stilius vaikų kūriniuose
Pažintinė-beletristinė knygelė „Mikutis gamtininkas“ yra vienintelė Vaižganto knyga patiems mažiausiems skaitytojams. Šiandien ją skaito ikimokyklinukai ir pradinukai. Knyga pasakoja apie pasaulį: gyvulėlius, gyvūnėlius, vandenų gyventojus, vabzdžius, paukščius, gamtos reiškinius ir dėsnius, neprarandanti aktualumo ir šiandien.
Mažiems vaikams patinka trumpi sakiniai ir vaizdinga kalba, taip pat tai, kad vaizduojama pati artimiausia vaiko aplinka: namai, kiemas. Mikutis turi šunelį Draugelį, katytę, ožkelę, vištytę, net tvenkinį, pilną žuvelių. Visad šalia - motutė ir tėvelis, kurie viską paaiškina, padrąsina, kai reikia. Tėvelis sūnui išmoningai papasakoja įvairias istorijas, pavyzdžiui, kaip iš kūjagalvio pasidaro varlė („Kūjagalvio istorija“), motulė pravirkusiam Mikučiui paaiškina, kodėl paskendo jo viščiukas, tas pasakojimas berniuką ir pamoko, ir paguodžia („Skenduonis“).
Knygoje svarbus ir senelis Mykulas, kuris yra bitininkas. Bičių pasaulis Mikučiui paslaptingas ir įdomus.
Knygelė pasakoja ir apie egzotinius gyvūnus (skyrius „Tolimųjų kraštų gyvulėliai“), ir apie augalus (skyrius „Mūsų augalėliai“).
Dalis Vaižganto kūrinių vaikams, sudėti į rinkinius „Tėvelis obuolį reškia“ ir „Dėdė lapę nušovė“, siūlytini vyresniesiems paaugliams, jaunimui.
Šiuose rinkiniuose regime ryškius, įtaigiai pavaizduotus vaikų paveikslus: Taučių Aleksiuką, Iešmantų Sauliuką, Šešiavilkių Napaliuką, Kaziuką, Adomuką ir keletą kitų. Vaižgantas plačiai vaizduoja beveik vien berniukus, mergaitės dažniausiai tik paminimos.
Labai svarbūs motutės, tėvelio, senelio, dėdės, kitų artimų vaikams žmonių paveikslai. Kūriniai moko vaikus padėti mažesniems už save, gerbti savo tėvelius, brolius, seses, padėti senam, ligotam žmogui.
Vienas gražiausių Vaižganto kūrinių - „Tėvelis obuolį reškia“. Pasakojimo stebuklas atsiveria paprastoje kasdienybės situacijoje ir labai nepaprastose detalėse, perduodančiose sudėtingą emocinį kūrinio turinį. Tėvelis, atrodytų, tik nureškia sūnui obuolį, bet tai papasakojama kaip meilės ryšio paliudijimas.
Kūrinyje „Aleksiuko dienoje“ atskleidžiamas sūnaus ir motutės ryšys. Vaizduojama eilinė vaiko gyvenimo diena, bet ji pulsuoja vaiko nerūpestingumu ir besąlygine motutės meile.
Kūrinyje „Aleksys žuvauja“ itin ryški pasakotojo retrospekcija. Prisimenamos vaiko dienos, kai Aleksys „upelio gyvenimu gyveno“, visas sietuvas išmanė, tai buvęs vaiko „ištisas pasaulis“.
Aleksiuko, jautraus ir gero vaiko, paveikslu iškeliamos etinės vertybės, kartu poetizuojama artimiausių žmonių - tėvo, motinos ir sūnaus - meilė.
Įdomus ir meniniu sumanymu retas vaikų literatūros kontekste yra Iešmantų Sauliuko paveikslas. Apsakyme „Saulius“ vaizduojamas nepaprastas vaikas. Sauliukui nėra nieko maloniau už saulės stebėjimą. Akivaizdu, kad personažo vardas nėra atsitiktinis.
Skaudžios tematikos apsakyme „Alijaušo pasakojimas apie baudžiavą“ piešiama skurdi ir nežmoniška dviejų sesučių vaikystė.
Knygoje „Mikutis gamtininkas“ yra skaitomos istorijos apie augalus ir gyvulėlius. Vaikai skaito pasakojimus apie gamtos pasaulį, gyvulėlius, gyvūnėlius, vandenų gyventojus, vabzdžius, paukščius, gamtos reiškinius ir dėsnius.
Vieno pasakojimo - „Linas“, vaikai turėjo klausytis itin atidžiai, nes po skaitymo pasiskirstė komandomis ir atliko užduotį: dėliojo iš eilės visą lino kelionę: nuo sėjos iki išaustos drobės.
Vėliau vaikams buvo pasiūlyta pasitelkti savo lakią vaizduotę gamtos vaizdelių kūrimui. Užduočiai atlikti reikėjo dažų ir piršto atspaudų. Įsižiūrėjęs į atspaudą, kiekvienas turėjo sugalvoti kas tai galėtų būti: drugelis, boružėlė, žuvytė ar dar kažkas kita, ir pripiešti trūkstamas dalis.
Po kūrybinio siautulio laukė dar viena užduotis, kuriai atlikti reikia geros atminties ir susikaupimo. Vienam išėjus už durų, kiti sukeisdavo vietomis parinktas knygas.
Renginiai ir iniciatyvos, skirtos J. Tumui-Vaižgantui
Šiemet minimos kunigo, rašytojo, visuomenės veikėjo, lietuvybės puoselėtojo Juozo Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės. Ta proga Panevėžio bibliotekos vaikų literatūros skyrius „Žalioji pelėda“ kvietė į renginį „J. Tumui-Vaižgantui - 150“, kurio metu vyko Vaižganto kūrybos vaikams pristatymas ir skaitymai.
Renginyje dalyvavo bibliotekos teatro būrelio nariai su vadove Birute Beresnevičiene.
Šia proga Anykščių L. ir S. Skyriaus bibliotekininkės pakvietė vaikus sudalyvauti viktorinoje, supažindinusioje apie rašytojo asmenybę, biografijos faktus ir jo vaikystę.
Po įdomios viktorinos mokyklinukai skaitė pasakojimus iš žinomiausios J. Tumo-Vaižganto knygelės vaikams „Mikutis gamtininkas“.
Tikimės, kad šio gražaus literatūrinio rytmečio metu vaikai tapo dar artimesni ne tik su Vaižganto kūryba, bet ir su tauria rašytojo asmenybe.
J. Tumo-Vaižganto memorialinio butas-muziejus. Maironio lietuvių literatūros muziejus. Darbo stalas.
Nemažai vaikų vasarą praleido turiningai - skaitydami. Tai apima knygų rinkimą, skaitymą, žaidimus „Ieškokime pasakų lobių“, „Visa Lietuva“, taip pat knygų tausojimą.
Juozas Tumas-Vaižgantas (1869 m. rugsėjo 11 d. - 1933 m. balandžio 29 d.) buvo istorikas ir kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas. Jis gimė Svėdasų valsčiuje, Maleišių kaime, kaip dešimtas jauniausias vaikas pasiturintį ūkininkų šeimoje. Jo kūryba vaikams, nors ir nedidelė kiekybiškai, paliko ryškų pėdsaką lietuvių vaikų literatūroje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
