Iš kur atsiranda vaikai: kodėl mitai apie gandrus turėtų likti praeityje
Jei reikėtų išrinkti opiausią tėvus ištinkantį klausimą, tai, kad ir kaip bebūtų gaila, mums vis dar sunku atsakyti mažiesiems į paprastą klausimą: iš kur aš atsiradau? Daugelis mūsų vaikystėje girdėjome istorijas apie gandrų atneštus ar kopūstuose rastus vaikus. Deja, tėvai elgiasi priešingai: jie vengia kalbėtis su vaikais apie lytinius organus, vadina juos išgalvotais pavadinimais, drovisi kalbėtis šia tema ar tiesiog nežino, kaip reiktų atsakyti į paprastus vaiko klausimus.
Psichologė psichoterapeutė doc. dr. Asta Adler primena, kad su vaikais reikia kalbėtis jų amžių atitinkančiais terminais ir nepulti gilintis į smulkmenas, kurių jie neklausia. Meluoti, šiukštu, negalima. „Iš kur aš atsiradau?“ - šio vaikų klausimo dalis tėvų, ko gero, laukia su šiokiu tokiu nerimu. Tačiau normalu, kad tuo domėsis jau 4-5 metų vaikas - juk tai, iš kur atsiradome, yra mūsų tapatumo dalis.
Kodėl atvirumas yra būtinas?
Atviras pokalbis vaiko gyvenime veikia tarsi žemėlapis, leidžiantis saugiai tyrinėti savo lytiškumą, mokantis kurti santykį su savo kūnu, brėžti privatumo ribas, išreikšti intymumą, taigi, ir megzti santykius su kitais žmonėmis.
| Mitai ir realybė | Pasekmės |
|---|---|
| Vaikus atneša gandrai | Meldas gimdo baimes ir neteisingus stereotipus |
| Kopūstuose rasti vaikai | Vaikai praranda pasitikėjimą tėvais |
| Lytiniai organai vadinami „peliukais“ | Kyla bendravimo sunkumų gydytojų kabinetuose ar mokykloje |
Nesibaiminkite, žodžiais „penis“, „vulva“, „gimda“ vaiko tikrai nesužeisite, priešingai, vaikui parodysite, kad jis gali pasitikėti tėvais. Paprastai mokoma, kad kalbantis su vaikais daiktus reikia vadinti tikraisiais vardais. Su vaiku kalbėdami paprastais, nesušvelnintais žodžiais, užbėgame už akių galybei problemų ir mokomės kalbėti taip, kad suprastume vieni kitus.
Kaip kalbėti su vaiku, kad jis išgirstų? Psichologė Raimonda Martinaitienė.
Kaip kalbėtis su vaiku?
Rašytoja Danguolė Kandrotienė, išleidusi knygą „Iš kur atsiranda vaikai?“, pabrėžia, kad ši knyga - priemonė tėvams supažindinti vaikus su lyčių skirtumais, nėštumu, gimimu jiems suprantama kalba. Knyga tiks „kodėlčiukams“ nuo 3 ar 4 metų ir yra skirta skaityti kartu su suaugusiuoju.
Pagrindinės pokalbio taisyklės:
- Venkite melo. „Paukštis yra ne tik simbolis netiesos, kuria suaugusieji išsisukinėja nuo vaikų klausimų, bet jis taip pat padeda vaikui suprasti, kad gimimas, lyčių skirtumai egzistuoja ir gamtoje“, - sako D. Kandrotienė.
- Pripažinkite savo jausmus. Jei klausimas išmuša iš vėžių, drąsiai pasakykite: „Žinai, aš dar nepasiruošęs apie tai kalbėti, grįšime prie šio klausimo, bet aš turiu apgalvoti, ką tau atsakyti.“
- Naudokite tikrus pavadinimus. Tai padeda vaikui suprasti savo kūno funkcijas.
Lytiškumas nuo pat kūdikystės yra kiekvienos asmenybės dalis. Domėtis, suprasti savo lytiškumą, seksualumą vaikai pradeda nuo gimimo. Vaikai iki 2-3 metų gali liesti savo lytinius organus, klausti, kas čia. Tyrinėdami savo lytiškumą, vaikai kuria santykį su besikeičiančiu kūnu, mokosi išreikšti intymumą ir prieraišumą.
Tėvams svarbu suprasti: kad vaikas būtų pasiruošęs, mes neturime su juo apie tai nekalbėti. Priešingai, turime jį mokyti atpažinti, kokie prisilietimai yra netinkami, paaiškinti, kad niekas negali liesti privačių zonų. Svarbiausia, kad vaikas žinotų: jis visada gali pasitikėti savo tėvais.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
