Klijukai kūdikiams: tradicija, nauda ir modernūs iššūkiai

Kūdikio maitinimas - vienas svarbiausių dalykų auginant mažylį. Nors šiais laikais parduotuvės siūlo platų asortimentą įvairių mišinukų, vis dar yra tėvų, kurie renkasi gaminti maistą patys. Vienas iš tokių patiekalų - klijukai. Tai tradicinis patiekalas, kuris buvo populiarus anksčiau, kai nebuvo tiek daug mišinukų pasirinkimo. Šiandien klijukai vėl atranda savo vietą kūdikių mityboje, ypač tarp tėvų, kurie nori kuo mažiau chemijos savo vaikų maiste.

Klijukai: Kas tai ir kam jie skirti?

Ryžių klijai - tai kruopų nuovirai, kurie gali būti naudojami kūdikių ir vaikų maitinimui. Jie yra lengvai virškinami ir gali padėti esant virškinimo problemoms, pavyzdžiui, viduriavimui. Tradiciškai, pediatrai mokė virti „klijukus“ (kruopų nuovirus), kuriais buvo skiedžiamas karvės pienas gaminant „B“ ir „C“ mišinius. Pagal formules skaičiuodavo tų mišinių kalorijas ir porcijas įvairaus amžiaus ir svorio kūdikiams.

Klijukai gaminami iš kruopų ir vandens, o baigiant virti įpilama pienuko. Šis patiekalas buvo gaminamas ir duodamas nuo senų senovės, kai nebuvo galimybės maitinti, kai dingdavo pienas ar jo sumažėdavo, ir vaikus tekdavo primaitinti.

Klijukų virimo ypatumai ir receptai

Klijukus galima virti iš įvairių kruopų: ryžių, grikių, avižų. Kiekviena kruopa turi savo savybių, todėl svarbu atsižvelgti į vaiko poreikius. Klijukams gaminti naudinga kruopas vieną parą mirkyti vandenyje. Tada košė ryžių išverda per 3 minutes, klijukas išvirtų keliomis minutėmis ilgiau. Kitų kruopų net virti nebereikia, tik įkaitinti iki virimo, apdengti ir kiek palaikyti. Po palaikymo, rekomenduojama sutrinti blenderiu. Mažiau kaitindami išlaikysime daugiau labai svarbių vitaminų, o naudodami kruopas vietoj dribsnių - išlaikysime dar daugiau būtinų mineralų, kadangi tiek miltai, tiek dribsniai - jau grūdas negyvas ir nuo jo pagaminimo jis palengva genda. Kruopos (grūdai) - negenda. Jos laukia, kol pateks į dirvą, gaus drėgmės ir pradės dygti.

Pagrindinis klijukų receptas

1. Ryžius užpilkite šaltu vandeniu (pvz., 1 puodelis ryžių ir 7 puodeliai šalto vandens).
2. Lėtai virkite, kol ryžiai suminkštės. Virimo trukmė - 45 min. - 1 valanda ryžiams. Ryžius reikia ilgiau virti, gal apie 40 min, todėl jiems reikia daugiau pradžioje užpilti vandens, kitaip prisvils.
3. Nuovirą nukoškite ir atvėsinkite.

Arba kitas receptas:

1. Į verdantį vandenį įberkite kruopas (pasirinktinai ryžius arba avižines). Į 0.5 l vandens dėkite du šaukštus kruopų.
2. Paverkite apie 30-40 min., kol sutirštės. Kruopos verdamos 1,5-2 kartus ilgiau nei košei.
3. Perkoškite per sietuką ir viskas - klijukas jau išvirtas. Skieskite su virintu pienu.

Išvirusius klijukus su blenderiu sutrindavome, kad neliktų stambesnių grūdelių. Kai kurios mamos klijukus verda iš kruopų ir vandens, tik baigiant virti įpildavo pienuko. Kruopų ir vandens santykį darydavo iš akies, stengdavosi, kad būtų skystesnis.

Kruopų pasirinkimas ir jų savybės

Kiekviena kruopa turi savo savybių, todėl svarbu atsižvelgti į vaiko poreikius. Pasirinkimo esmė - vaiko individualūs poreikiai.

• Ryžių klijukai: kietina vidurius. Juos sudėtingiau virti, negalima smulkinti ryžių prieš virimą, nes greitai ima svilti.
• Grikių klijukai: vidurius daro normalius. Prieš virimą smulkindavo su kavamale, greičiau suvirsdavo į klijuką.
• Avižinių dribsnių klijukai: laisvina vidurius. Avižų dribsnius smulkindavo, bet galima ir nesmulkinti, ir taip greitai suverda.

Tinka perrinktos ryžių, avižų, miežių kruopos. Nuplauti 2 valgomus šaukštus kruopų, pamerkti jas 3-4 valandoms stiklinėje kambario temperatūros virinto vandens. Baigiant virti pridedama 3-5 ml 25% druskos tirpalo 200 g maisto. Baigus virti perkošiama per du išvirintos marlės sluoksnius, įdėtus į koštuvą. Neišsileidusios be-verdant kruopos nerūdijančio plieno šaukštu pertrinamos tame pat koštuve. Gautos nuoviros iki pilnos stiklinės atskiedžiamos virintu vandeniu ir dar kartą pavirinamos 10-15 min. Atšaldžius prieš kiekvieną maitinimą atskirai nuoviromis skiedžiamas pienas. Jeigu visai dienai 200 g nuoviro neužtenka, imama visų produktų daugiau. Gaminimo būdas tas pats. Jei kūdikis linkęs viduriuoti, geriau tinka ryžių kruopos, o jei viduriai kieti - avižų kruopos. Nuoviros gaminamos iš karto tik vienai dienai.

Kruopų savybių palyginimas

Skirtingos kruopos pasižymi unikaliomis savybėmis, kurios gali būti naudingos kūdikių mityboje.

• Avižos: naudingos dėl savo cheminės sudėties. Jose gausu daug svarbių žmogui mineralų ir vitaminų. Avižinių dribsnių klijukai laisvina vidurius.
• Rudieji ryžiai: smarkiai skiriasi nuo baltų ryžių maistinių medžiagų kiekiu. Ruduose ryžiuose yra gausu skaidulų, esminių riebiųjų rūgščių, mangano, fosforo, geležies, vitaminų B1, B3, B6. Rudieji ryžiai išlukštenami, bet membrana paliekama - ji ir suteikia rudą spalvą. Šios rūšies ryžiai laikomi pačiais sveikiausiais. Ryžių klijukai kietina vidurius.
• Baltieji ryžiai: baltiesiems (šlifuotiems) ryžiams reikalingas ilgesnis apdirbimo laikas. Šlifavimo pagalba ryžiai nuvalomi, todėl juose daug mažiau naudingų medžiagų negu ruduose ryžiuose.
• Grikiai: pasižymi daugybe sveikatą gerinančių savybių, tačiau išskirti galima širdies ir kraujotakos sistemą gerinančias savybės. Prie to labiausiai prisideda tokios maistinės medžiagos kaip maistinės skaidulos, kalis ir rutinas. Grikių klijukai vidurius daro normalius.

Sėmenų klijukai

Iš linų sėmenų galima pasigaminti puikų jogurtą be pieno produktų. Tris šaukštus sėmenų reikia užpilti šaltu vandeniu ir nuplauti. Tada vėl užpilti vandeniu ir palikti brinkti per naktį. Iš ryto iš sėmenų būna išsiskyręs lipnus skystis - klijukai. Klijukus su sėmenimis sukratome į plaktuvą, šiek tiek įpilame vandens, dedame obuolio ir pavasarinių žolių, pavyzdžiui, tų pačių garšvų, dilgėlių. Suplakame ir turime jogurtą, kuris puikiai sutepa virškinamąjį traktą, taigi, padeda dirbti žarnynui. Šiuos klijukus būtų galima po truputį įmaišyti į kruopų klijukus.

Klijukų nauda ir galimi trūkumai

Daugelis mamų dalinasi savo patirtimi, teigdamos, kad klijukai padėjo išspręsti virškinimo problemas, ypač kai mišinukai netiko. Kai kurioms mamoms, susiduriančioms su sunkumais maitinant mišinukais, klijukai tampa alternatyva. Yra vaikų, kuriems mišinukai netinka - beria, vemia, viduriuoja, kietėja ir t.t. Kai kurios mamos, neapsikentusios, prie klijukų pereina. Taip pat kai kurie vaikai rimtai atpylinėja, kai mišinukai negelbsti, kai kurios daktarės pataria pereiti prie klijukų. Manoma, kad nedera būti kategoriškiems, nes visko būna. Kai kurios mamos pastebėjo, kad vaikams, maitinamiems klijukais, rečiau pasireiškia sloga ir kitos ligos.

Privalumai:

• Lengvai virškinami.
• Gali padėti esant virškinimo problemoms, ypač viduriavimui.
• Pigus ir lengvai pagaminamas.

Tačiau klijukai turi ir trūkumų. Klijukai nelabai gerai. Klijukais nepatartina maitinti, nes: juose nėra vitaminų A ir C, kurių būtinai reikia kūdikiams nuo 6 savaičių; padidėja alergijos rizika dėl ankstyvo grūdų ir karvės pieno davimo; padidėja pavojus, kad kūdikis gaus per daug bakterijų (nes mažiems kūdikiams būtina duoti TIK motinos pieną / šviežiai paruoštą mišinuką). KLIJUKUOSE yra per daug baltymų ir mineralinių medžiagų, kurių kiekį ir santykį verdant klijukus yra sunku/neįmanoma be laboratorijos pamatuoti. Kūdikio virškinimo sistema gali būti apkrauta. Be to, klijukai turi vieną minusą - turi nedaug geležies, reikėtų susirasti maisto papildų su geležimi. Kai kuriems vaikams pradėjus gerti klijukus pasidaro irzlūs, naktimis neramūs. Tokiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydytoju ir stebėti vaiko reakciją.

Klijukai viduriavimui mažinti ir kiti receptai

Ryžių klijai yra veiksminga priemonė nuo viduriavimo. Štai dar keli receptai, kurie gali padėti:

• Juodoji arbata su cukrumi: atkuria skysčių pusiausvyrą ir mažina žarnyno uždegimą.
• Aviečių lapų arbata: turi daug mineralų ir vitaminų.
• Avižų ir ramunėlių klijai: avižiniai dribsniai verdami tol, kol išsiskiria skysti klijai. Į litrą „klijų“ dedami 2 šaukštai ramunėlių žiedų bei 2 šaukštai trikertės žvaginės žolės. Palaikoma 12 minučių, kad prisitrauktų, tada nukošiama. Sriuba laikoma termose. Kas valandą geriama po ½ stiklinės sriubos. Jei kankina spazmai, vietoj trikertės žvaginės dėkite 2 šaukštus žąsinės sidabražolės žolės.

Svarbūs patarimai ir atsargumo priemonės

• Konsultacija su gydytoju: Prieš pradedant maitinti kūdikį klijukais, visada pasitarkite su gydytoju.
• Pienas: Baigiant virti galima įpilti pieno, tačiau jei vaikas alergiškas karvės pienui, geriau naudoti ožkos arba sojų pieną. Kai kurie gydytojai nerekomenduoja karvės pieno iki metukų laiko. Karvės piene yra per daug proteino, potasio ir nepakankamai geležies, vitamino E. Jei kūdikis alergiškas baltymams, pieną atvirinkite ir tris kartus nugriebkite kylančias putas, nes ten pagrindiniai baltymai.
• Saldumas: Į klijukus galima įdėti šiek tiek cukraus, kad skonis būtų panašesnis į motinos pieną. Cukraus kelios kruopos nesutrikdė ir nesutrikdo skranduko veiklos. Tačiau pasak daktarų, gryno cukraus negalima duoti vaikui, labai pučia vidurius. Galima įmaišyti cukraus sirupo, kad vaikeliui būtų skaniau.
• Geležis: Klijukai turi nedaug geležies, reikėtų susirasti maisto papildų su geležimi.
• Vitaminas D: Per didelis vitamino D kiekis gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, todėl svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų.
• Smulkinimas: Ryžių prieš virimą smulkinti negalima, nes jie greičiau prisvils.
• Konsistencija: Stenkitės, kad klijukai būtų skystesni ir ne per saldūs. Buteliukui, tutuko skylutę teko šiek tiek padidinti, mes ją truputį įkirpdavome, nes kitaip nepavykdavo padidinti.

Mamos pienas, mišinukai ir klijukai: platesnis kontekstas

Gydytojai vieningai sutaria, jog mamos pienas kūdikiui yra priimtiniausias maistas. Šiame natūraliame produkte yra visų sparčiai augančiam mažyliui reikalingų medžiagų. Kad ir koks tobulas būtų pieno mišinys, jis neprilygsta mamos pienui. Mamos pieno sudėtis kinta kiekvieną dieną, skiriasi net ryte ir vakare, tačiau jis visada idealiai tinka jos kūdikiui. Jame yra ne tik maistinių, bet ir imuninei sistemai svarbių medžiagų - imunoglobulinų, kurių nebus jokiame kitame maiste. Mama perduoda vaikui imunitetą nuo įvairiausių ligų, alergijų. Dirbtiniame maiste to niekada nebuvo ir nebus.

Tačiau kartais nutinka taip, kad žindyti neleidžia mamos liga, pieno trūksta arba jis apskritai dingsta. Kai kurios mamos vis dėlto neturi pieno. Dažniausiai tai būna emocinis pagrindas. Psichologės teigimu, žindymui turi būti gili motyvacija. Jei jau taip atsitiko, kad dėl tam tikrų priežasčių mama nutraukia kūdikio maitinimą krūtimi, anot gydytojos A. Vaivarienės, geriausias variantas - mamos donorės pienas, jis būtų labiausiai priimtinas kūdikiui.

Klijukai vietoj mišinio: ar tai tinkamas pasirinkimas?

Nors dalis mamų sėkmingai maitina klijukais, gydytojai pabrėžia atsargumą. Pediatrė Rimantė Čerkauskienė prisiminė atvejį, kai į ligoninę pateko nuo bado išsekęs vos keturių mėnesių kūdikis, kuris buvo maitinamas tik ryžių nuoviru. Gydytoja pabrėžė, kad sąlyginis kūdikio putlumas buvo ne kas kita, kaip ištinimas nuo bado.

Mūsų močiučių virti vadinamieji klijukai, duotas šviežias karvės pienas, gydytojos A. Vaivarienės nuomone, nėra geresnė išeitis. Mat dirbtiniai mišiniai yra bent adaptuoti kūdikiams, o karvės pienas - visiškai svetimas žmogui. Be to, šiais laikais sunku gauti sveikos karvės pieno.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria papildomo maisto duoti šešių mėnesių sulaukusiems kūdikiams, nesvarbu, ar jie maitinami mamos pienu, ar mišinuku. Nuo ketvirto mėnesio papildomo maisto duodama tik jei kūdikio raidą stebintis gydytojas nustato, kad nepakankamai auga svoris, kraujas rodo mažakraujystę, yra kitų sveikatos bėdų. Iš tiesų anksčiau kūdikiams, maitinamiems mišinuku, medikai patardavo papildomo maisto nuo keturių mėnesių, nes mamos virdavo nepakankamos mitybinės vertės „klijukus“ iš karvės pieno ir kruopų nuoviro. O ir pirmi pramoniniu būdu gaminami mišinukai buvo prastesnės kokybės. Dabar stengiamasi, kad mišinukų sudėtis būtų kaip įmanoma artimesnė pieno sudėčiai, todėl košelių laiko ankstinti nereikia.

Mamų patirtys

Dėl tų klijukų daugelis mamų turi du vaikus ir nei vienas neragavęs mišinio, visada darydavo tuos klijukus ir viskas gerai. "Bangos“ redakcijoje apsilankiusi keturis anūkus turinti močiutė pasakojo negalinti suprasti marčios. Mergaitę maitina dirbtiniais mišiniais. Kūdikis visada neramus, regis, vis kažko nori. Gal būtų galima bent vandens duoti atsigerti. Tačiau marti nesutinka“, - pasakojo moteris. Ir man mama pasakojo, kad vaikams klijukų duodavo, kai vaikas viduriuodavo. Nustebo nuo klausimo, sakė niekas nemaitino, naudodavo tik nebent tada, kai vaikai viduriuodavo, nes juose maistingų medžiagų nėra.

Viena mama pasakojo: „Nuo mišinukų ji nesijautė gerai, išbandėm daug rūšių, bet nepadėjo. Dukrelė atpylinėjo, kartais atrodydavo kaip sutinusi, nes svoris labai greitai augo - tarsi pūtėsi, užkietėdavo viduriukai. Nuo 2 mėnesių pradėjome po truputį virti klijukus. Pasibaigė visos problemos, dukrelė nebeatpylinėjo, susitvarkė viduriai, svoris augo gerai.“

Kita mama dalijasi: „Pasidalinsiu ir aš savo patirtimi klijukais, kai gimė vaikelis dėl po operacijos atsiradusios infekcijos teko gerti antibiotikus, todėl nusitraukinėjau pieną dar kurį laiką daviau, bet vėliau su gydytoju rekomendacija nutraukiau davimą, kadangi antibiotikai nepritaikyti maitinant mamai. Todėl pradėjau maitinti mišinukais, nuo pirmojo mišinuko baisiai atpilinėjome, tada pakeičiau į „Cow&Gate“, nuo šio kietėjo viduriai ir atsirado bėrimas, taigi teko vėl keisti, pakeitėme į „Aptamil“, viduriukai visiškai užkietėjo, vaikas kankinosi skausmuose. Pavargau ieškoti alternatyvų mišinukuose, juolab pasiskaiciau, kokia ten chemija ir kad ne pirma mama esu susidūrusi su tokia problema, tad pasidomėjusi ir sužinojusi, kad mane mama maitino klijukais ir užaugau sveika tiek aš, tiek sesė, nusprendžiau pradėti ir aš.“

Tačiau yra ir neigiamų patirčių. „Pamenu, kai pirmajį sūnų auginau, nuo trečio mėn. pamėginau virti klijukus, maniau bus sveikiau ir dar sutaupysim... pieną pirkom iš ūkininkų, žinoma atvirindavau, skiedžiau, nes gryno pieno leliukams negalima, bet vis tiek... kai pradėjo gerti klijukus, siaubingai pradėjo berti žandukus, tai nutraukiau tokį maitinimą ir perėjom prie mišinukų, nuo kurių nei bėrė, nei kitokių problemų turėjom...“

Pirktinė ar namie virta košė?

Artėjant pirmosios košės metui mamos svarsto, kuri geresnė: virta namie ar pirktinė? „Visada geriau košę virti namie. Pramoniniu būdu gamintos kūdikiui duoti galima tik retsykiais: keliaujant arba kai mama skuba ir košei virti nelieka laiko. Jei mamos manęs teiraujasi apie pirktines košes, paprastai paklausiu jų: „Ar jūs pačios visą laiką valgytumėte „turisto pusryčius“ ar norėtumėte išsikepti karbonado ir šviežios žuvies?“ - klausia docentė. Tačiau būna aplinkybių, kai košės iš parduotuvės labai pagelbėja, todėl verta pasidomėti, iš ko jos gaminamos. Tai, kad košelės kūdikiams gaminamos be konservantų, dirbtinių rišiklių, dažiklių ir kvapiklių, savaime suprantama.

Kaip skaityti etiketę ir suprasti priedus?

Tačiau parduotuvėje skaitydama etiketes mama gali pastebėti gamintojų nuorodas, kad košelėse nėra tam tikrų medžiagų arba, priešingai, ko nors daugiau įdėta. Ar priedai yra privalumas, koks jų poveikis vaiko organizmui ar tikrai kai kurių negalima kūdikiui? Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Be gliuteno: Kūdikiai, kurie serga celiakija, negali valgyti kruopų (kviečių, rugių, miežių) ir iš jų gaminamų produktų (batono, sausainių ir kt.), nes kruopų apvalkalėlyje yra gliuteno, nuo kurio vaikučiams pučia pilvuką, jie viduriuoja.
• Be pieno baltymų ir laktozės: Kartais gaminant mėsiškus patiekalus dedama pieno baltymų. Alergiškam pieno baltymui vaikučiui gali pakenkti košė su pieno milteliais, pienu, sūriu ar grietinėlės padažu. Laktozės netoleravimas gali sukelti viduriavimą, blogina virškinimą.
• Be kristalinio cukraus ir druskos: Vaikui iki vienų metų nepatartina pirkti produktų, kuriuose yra cukraus ar druskos. Ant kai kurių košių pakuotės nurodoma, kad jose yra kūdikiui saugus joduotos druskos kiekis. Tačiau kūdikiui saugiausia, kai jos papildomai neberiama, nes užtenka natūraliai pačiame produkte esančiosios. Jodo taip pat yra produktuose, tad į tinkamos raidos, sveiko kūdikio maistą papildomai dėti nereikia.
• Hipoalerginė košė: Ji skirta alergija sergantiems arba į šią ligą linkusiems kūdikiams. Gaminama ir košių sulaukusiems vos keturių mėnesių. Bet kūdikį pradėjus primaitinti dar nežinia, kam jo organizmas jautrus. Keista, bet į šias košes kartais dedama produktų, kurie ypač dažnai sukelia alergiją, pavyzdžiui, veršienos ir vištienos. Kukurūzai, žiediniai kopūstai, virtos morkos, kurių galima aptikti šiose košelėse, alergiją sukelia rečiau. Tad mama, prieš pirkdama vadinamąją hipoalerginę košytę, jau turėtų žinoti, kuriems produktams vaikučio organizmas tikrai nėra jautrus arba ieškoti tokių, kurios pagamintos tik iš kelių produktų, pavyzdžiui, bulvių ir kalakutienos.
• Gramų aritmetika: Ar dažna mama pasižiūri, kiek mėsos ir daržovių yra košelėje? Kai kurie gamintojai gudrauja nurodydami tik procentus. Gamintojai privalo nurodyti, kiek produktas turi baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų maisto medžiagų. Jei vaikas per daug arba per mažai priauga svorio ir reikia riboti riebalus arba serga liga, kai reikia valgyti mažiau baltymų, maistinę produkto vertę svarbu žinoti.
• Krakmolas ir aliejus: Jis tirština košę, gerina konsistenciją, neleidžia atsiskirti skystajai košės daliai. Tačiau pasitaiko, kad etiketėje nėra informacijos, iš ko jis pagamintas. Jei į maistą įdėta bulvių krakmolo, o vaikas joms yra alergiškas, kils alergija. Tas pats pasakytina ir apie kukurūzus ar ryžius. Jei vaikutis jų negali valgyti, nereikėtų duoti ir košės, kurioje yra iš jų gaminto krakmolo. Vardijant sudėtį nurodoma, kad košėje yra augalinio aliejaus, bet neretai būna neaišku, kokio: rapsų, kukurūzų, alyvuogių ar saulėgrąžų. Alergiškam grūdams ir riešutams mažyliui gali pakenkti saulėgrąžų aliejus. Vaikas gali būti alergiškas alyvuogėms, tad iš jų gamintas aliejus taip pat netinka. Ar organizmas įsijautrins, priklauso nuo to, ar aliejus gerai išvalytas (rafinuotas).
• Prieskoniai ir mėsa: Prieskonių kūdikiams ir mažiems vaikams gydytojai pataria nevartoti arba berti labai mažai, geriau augančių Lietuvoje, pavyzdžiui, krapų ar petražolių. „Iš egzotinių prieskonių šiek tiek galima lauro lapelių, juodojo ar baltojo pipiro. Jokiu būdu nereikėtų berti raudonųjų pipirų, paprikos miltelių ar kario, nes kiltų alerginių reakcijų grėsmė“, - sako docentė J. Kudzytė. Galima aptikti košių, kurių etiketėje nurodoma esant kumpio, bet nutylima, kokio. Iš kokios mėsos paruoštas patiekalas, būtina žinoti, nes bet kuri mėsos rūšis kartais gali paskatinti alergiją.

tags: #kaip #gaminami #klijukai #kudikiams

• Apie klijukus kūdikiams
• Kaip išsirinkti vaikiškas basutes
• Kaip išsirinkti vaikui dviračio šalmą
• Švietimo sistemos iššūkiai
• Vadovas apie naudotas vaikiškas lovas