Persileidimas yra vaikelio netektis bet kuriuo nėštumo periodu, nes moteris jau išgyvena ryšį su užsimezgusia, labai artimai su ja susieta naujo žmogaus gyvebe. Apie tai nepriimta kalbėti - kartais net geriausios draugės nežino, kaip ir ką šnekėti su persileidimą patyrusia moterimi. Tema jautri, skaudi ir dažniausiai - apeinama. Tačiau psichologai sako, kad apsimesti, jog nieko neįvyko, - klaida.

Kiekvieną emociškai reikšmingą netektį žmogus išgyvena gedėdamas. Gedėjimas yra procesas, jo neįmanoma kažkaip dirbtinai pagreitinti. Psichologai mano, kad patyrus persileidimą žmonės patiria tas pačias 5 gedėjimo stadijas kaip ir po artimo žmogaus mirties - neigimas, derybos, pyktis, liūdesys ir susitaikymas. Kuo daugiau moteris gauna palaikymo ir supratimo šeimoje, tuo saugiau ji įveikia visas gedėjimo stadijas.
Jei jums artima moteris patyrė persileidimą, geriausia leisti jai išsiverkti ir išsišnekėti. Svarbu, kad šalia būtų žmogus, kuris ją išklausys, pabandys suprasti ir įsigilinti, ką ji jaučia, tiesiog apkabins ir pabus šalia, nesidangstydamas banaliomis tiesomis. Blogiausia, ką ji gali išgirsti, yra frazė: „Tu dar jauna, dar pagimdysi, viskas bus gerai“.
Pasijuntama taip, lyg tavo skausmas nuvertinamas, nes kažkam jis pasirodė nelabai reikšmingas. Kartais netyčia išsprūdusi frazė tik dar labiau susitiprina neviltį ir priverčia užsidaryti, supratus, kad kitiems tavo kančia tiesiog nelabai suprantama. Geriausia kreiptis į psichologą, ypač tuomet, jei jaučiate, kad artimieji ir draugai nelabai sugeba palaikyti.
Vyrams tai - irgi netektis. Todėl labai svarbu abiem kalbėtis ta skaudžia tema, dalytis savo jausmais ir išgyvenimais, palaikyti vienam kitą. Vyras neturi būti nepajudinama siena, vaizduoti, kad „viskas gerai“, ir gyventi taip, lyg nieko nebūtų nutikę. Blogiausia taktika - viską laikyti tik savyje, nors daugelis vyrų laiko ją „vyriška“.
Kai moteris suvoks, kad kas nutiko, jau nutiko, kad tai - jau praeityje, kai išsiverks ir išsišnekės, galima su ja pasikalbėti tema: „Ko galėtų tas negimęs mažylis tau palinkėti?“ Kartais būna veiksmingas atsisveikinimo su kūdikiu ritualas, kurį galima atlikti vienai, su vyru ar su kuriuo nors artimu žmogumi. Galima mažylio garbei pasodinti medį, parašyti jam laišką ar nupiešti piešinį.
| Gedėjimo stadija | Būdingi bruožai |
|---|---|
| Šokas ir neigimas | Tuštumos pojūtis, atitrūkimas nuo realybės. |
| Stiprus ilgesys | Nuolatinis grįžimas į praeitį, prisiminimai. |
| Susitaikymas | Realybės priėmimas, emocinis atsistatymas. |
Jei moteris visapusiškai išgyvena tą situaciją: turi galimybę išlieti savo emocijas, pasidalyti savo išgyvenimais, pajusti artimųjų palaikymą, tai netrukus ji natūraliai pasijunta geriau, sugeba priimti situaciją kaip patirtį ir vėl pradėti gyventi atsikračius kaltės jausmo. Vienas nesėkmingas bandymas išnešioti kūdikį neturėtų atbaidyti nuo minties dar kartą pastoti. Anksčiau manyta, kad po persileidimo geriau nepastoti dar bent 6 mėn., dabar gydytojai teigia, jog nėštumas galėtų prasidėti jau po 2 mėn.
tags: #kaip #elgtis #po #persileidimo