Vaiko teisės yra neatsiejama žmogaus teisių dalis, kurioms keliami aukščiausi visuotiniai standartai. Kaip ir kiekvieno žmogaus teisės, vaiko teisės yra nedalomos, visuotinės ir neatimamos. Pagarba vaiko, kaip teises turinčio asmens, orumui, gyvybei, išlikimui, gerovei, sveikatai, vystymuisi, dalyvavimui visuomenės gyvenime ir nediskriminavimui privalo būti įtvirtinta ir puoselėjama kaip pagrindinis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ratifikavusių šalių politikos vaikų atžvilgiu tikslas.

Lietuvoje 1995 m. liepos 3 d. ratifikuota ir 1995 m. liepos 21 d. įsigaliojusi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis. Geriausias būdas realizuoti šį tikslą yra gerbti, saugoti ir įgyvendinti visas teises, įvardytas Vaiko teisių konvencijoje bei papildomuose (fakultatyviniuose) protokoluose.
Detaliau vaiko teises reglamentuojantis nacionalinis teisės aktas yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (1996), įtvirtinantis ne tik vaiko teisių katalogą, bet ir vaiko apsaugą nuo neigiamos socialinės aplinkos, reglamentuojantis visų rūšių smurtą, nustatantis vaiko atstovų pagal įstatymą (tėvų, globėjų) teises, pareigas ir atsakomybę, pagalbą vaikui ir šeimai.
Būtina atsisakyti tokio požiūrio į vaikų apsaugą, pagal kurį vaikai traktuojami vien kaip pagalbos reikalingi objektai ar aukos, ir skatinti Konvenciją atitinkantį požiūrį, kad vaikas yra savo teisių subjektas ir savininkas ir kad jis turi visas žmogaus teises, kurios privalo būti apsaugotos. Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas įpareigojimas visiems asmenims ir institucijoms, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, pirmiausia vadovautis vaiko interesais.
Naudodamiesi savo teisėmis vaikai taip pat turi teisę į tai, kad jiems patartų ir juos orientuotų tėvai, globėjai (globa) ir bendruomenės nariai, atsižvelgiant į vaikų gebėjimų raidą.

Vaiko teisėmis grindžiamu požiūriu Konvencijoje laikomas toks požiūris, kuriuo padedama užtikrinti visų vaikų teises didinant atsakomybę prisiimančiųjų subjektų pajėgumą įvykdyti savo įsipareigojimus gerbti, apsaugoti ir užtikrinti teises ir teisių turėtojų pajėgumą reikalauti savo teisių, visuomet vadovaujantis teisėmis į nediskriminavimą, vaiko interesais, teise gyventi, išgyventi bei vystytis ir atsižvelgimu į vaiko nuomonę.
Už šios srities koordinavimą ir valstybės politikos įgyvendinimą atsakinga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (įmonės kodas 188752021). Ši institucija vykdo svarbias funkcijas, susijusias su įvaikinimo organizavimu (įskaitant užsienio piliečius) bei nuolatiniu vaiko gerovės užtikrinimu.
| Sritis | Pagrindinė funkcija |
|---|---|
| Teisinis pagrindas | Jungtinių Tautų konvencija ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas |
| Institucinė priežiūra | Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba |
| Prioritetas | Vaiko interesų užtikrinimas ir nediskriminavimas |