Šiandien cezario pjūvio operacija atliekama kas ketvirtai ar kas trečiai moteriai. Tai chirurginė procedūra, skirta gydyti grėsmingas komplikacijas, keliančias pavojų motinos ir (arba) vaisiaus gyvybei, arba jų išvengti. Cezario pjūvis - tai operacija, kurios metu per pjūvį, atliktą pilvo sienoje ir gimdoje, gimsta naujagimis.

Cezario pjūvis neatsitiktinai siejamas su Gajaus Julijaus Cezario vardu, o pats žodis „Cezaris” reiškia imperatoriaus titulą. Nors tai viena seniausių operacijų, jos evoliucija buvo ilga:
Operacijos eiga pradžioje priklauso nuo to, kokia atliekama - planinė ar skubi. Šiuo metu praktiškai visuose gimdymo namuose cezario pjūvis atliekamas pagal Izraelio klinikoje „Misgav Ladach” sukurtą metodiką. Operacija trunka ne ilgiau kaip valandą.
| Etapas | Trukmė |
|---|---|
| Operacijos trukmė | 20-60 minučių |
| Gulėjimas ligoninėje | 3-5 paros |
| Siūlų išėmimas | 5-7 parą |
Praėjus 2-4 val. po gimdymo, gydytojai daugumoje išsivysčiusių šalių siūlo moteriai atsikelti ir truputį pavaikščioti. Ankstyvas judėjimas padeda išvengti giliųjų venų trombozės ir spartina sveikimą. Po operacijos moteris gali jausti diskomfortą, todėl skiriami nuskausminamieji vaistai, kurie yra suderinami su žindymu.

Apie 75 proc. gimdyvių, kurioms buvo darytas cezario pjūvis, vėliau gali pagimdyti natūraliai. Svarbu suprasti, jog nors cezario pjūvis yra sudėtinga, kartais stigmatizuojama, kartais nuvertinama operacija, tai yra GIMDYMAS, ne mažiau svarbus nei natūraliais takais.