Hiperaktyvaus vaiko auklėjimas: iššūkiai ir veiksmingi patarimai

Hiperaktyvūs vaikai išsiskiria iš savo bendraamžių - jie smalsūs, drąsūs, nepailstantys, jų tiesiog visur pilna. O štai jų tėvai neretai yra gerokai pavargę, suirzę, nebežinantys, kuo užimti ir kaip nuraminti savo mažylį. Svarbu suprasti, kad hiperaktyvumas - ne šiaip aktyvus vaiko elgesys, o sutrikimas. Šis sutrikimas pakankamai retas, vos 3-5 proc. vaikų pasitaikantis, ir gali tęstis net ir užaugus. Dauguma psichologų vaikų aktyvumą siūlo priimti, kaip nedalomą jo asmenybės dalį. Tėvams labai svarbu kuo anksčiau įsisąmoninti, kad nei jie, nei jų vaikas nėra blogi. Reikėtų tolerantiškai žvelgti į vaiko būdą, nesistengti jo perauklėti.

Siūlome naudingus patarimus hiperaktyvius vaikus auginantiems tėvams, kurie padės suvaldyti jų atžalų neišsenkančią energiją ir nukreipti ją konstruktyvia linkme.

Kas yra hiperaktyvumas ir kaip jį atpažinti?

Aktyvumo ir hiperaktyvumo sąvokos dažnai painiojamos. Aktyvus ir hyperaktyvus vaikas yra du skirtingi dalykai. Ne kiekvienas aktyvus vaikas yra hyperaktyvus, todėl pirmiausia patariama kreiptis į specialistus, kurie padėtų įvertinti esamą situaciją. Psichologas gali tik įtarti, kad vaikui būdingas vienas iš hiperkinezinių sutrikimų, o galutinę išvadą dėl to gali teikti tik vaikų psichiatras. Hiperkineziniai sutrikimai paprastai pasireiškia iki 7 metų, ir vaikai turi būti stebimi ne mažiau kaip šešis mėnesius.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimui (ADS) būdingi trys požymiai - padidėjęs aktyvumas, dėmesio trūkumas ir impulsyvumas. Kartu su juo pasireiškia ir dėmesio koncentracijos stoka, impulsyvumas. Taip pat būdingas užmaršumas, išsiblaškymas, rizikingas elgesys, negebėjimas tinkamai laikytis taisyklių. Toks elgesys būdingas esant įvairioje aplinkoje: ir namie, ir darželyje ar mokykloje, ir svečiuose.

Hiperaktyvumo požymiai ir jų pasireiškimas

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimui būdingi trys pagrindiniai požymiai, kurių apraiškos padeda atskirti hiperaktyvų vaiką nuo tiesiog aktyvaus.

Hiperaktyvūs vaikai kartais linkę daug kalbėti. Dažnai gali atrodyti, kad hiperaktyvus vaikas tyčia ignoruoja tėvų prašymus. Tačiau iš tikrųjų jis kitaip negali. Kad ir kaip stengtųsi patenkinti tėvų lūkesčius, jam tai sunkiai pavyksta.

Hiperaktyvumo priežastys ir mitai

Hiperaktyvumas - auklėjimo pasekmė, ar įgimta savybė? Šio sutrikimo kilmės priežasčių yra įvairių. Jos gali būti ir įgimtos, ir įgytos. Vienų kilmė - neurofiziologinė. Tai atvejai, kai tam tikri smegenų pažeidimai arba netinkamas jų vystymasis lemia hiperaktyvumą. Šiam sutrikimui įtakos gali turėti ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Įrodyta, kad daug maisto priedų (dažiklių, konservantų) turintis maistas skatina hiperaktyvumą. Kai kuriais atvejais priežastys - genetinės. Hiperaktyvumą gali lemti ir gimdymo traumos.

Auklėjimas šiuo atveju atlieka menką vaidmenį. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas dažnai klaidingai suprantamas kaip blogas elgesys dėl netinkamo auklėjimo. Kita vertus, auginant hiperaktyvų vaiką, jį auklėti sunkiai. Profesorius Ona Monkevičienė teigia: „Hiperaktyvūs vaikai yra labai judrūs, impulsyvūs, nedėmesingi, tėvai turi daug sunkumų juos augindami bei ugdydami. Jie patiria nuolatinę įtampą ir nuovargį, baiminasi dėl vaiko saugumo, jaučiasi bejėgiai susidūrę su jo neklusnumu ir kt. Nusivylę visomis auklėjimo priemonėmis, tėvai dažniau tokį vaiką baudžia, taip sukeldami priešišką jo elgesį.“

Įrodyta, kad hyperaktyvumas dažniau pasireiškia berniukams. Pastariesiems šis sutrikimas pasireiškia dideliu aktyvumu, o mergaitėms būdingas požymis - dėmesio koncentracijos stoka arba kamuojantis nerimas, prislėgta nuotaika. Mergaitėms hiperaktyvumą sunku diagnozuoti. Tai - viena priežasčių, kodėl berniukams šis sutrikimas nustatomas dažniau.

Iššūkiai auginant hiperaktyvų vaiką

Hiperaktyvių vaikų gera savijauta ir sėkmė mokymosi procese gali būti iššūkis tiek jiems patiems, tiek jų tėvams bei mokytojams. Tėvai, auginantys hiperaktyvius vaikus, susiduria su daugybe problemų, kurios gali išsekinti ir sukelti nusivylimą.

• Nuolatinė įtampa ir nuovargis. Hiperaktyvus vaikas nuolat juda, bėgioja, lipa, lenda, čiumpa daiktus, regis, visai netyčia padaro žalos. Tėvai negali atsipalaiduoti, pailsėti, atsigauti. Kartais jie neturi galimybės net ramiai pavalgyti, išgerti puodelio kavos. Todėl gyvena įsitempę, pervargsta, neištvėrę bara ar net baudžia vaiką.
• Baimė dėl vaiko saugumo. Hiperaktyvus vaikas smalsus, impulsyvus, norintis pažinti, tačiau dažnai tyrinėja ir eksperimentuoja, rizikuodamas savo sveikata. Tėvai nuolat baiminasi dėl jo saugumo. Vaiko nė minutei negalima išleisti iš akių. Jis dažnai griūva, nusibrozdina, ką nors nuverčia, nukrinta, smalsaudamas neatsargiai elgiasi su daiktais.
• Nepabaigiamas skalbimas, tvarkymas, valymas. Hiperaktyvūs vaikai greičiau išsipurvina bei sutepa drabužėlius. Kartais juos tenka keisti keletą kartų per dieną. Be to, dėl netikslingų judesių vaikas dažniau ką nors išpila, numeta, sudaužo. Žaisdamas jis ant grindų išverčia daugybę žaislų, tačiau niekada pats jų nesutvarko.
• Nusivylimas dėl laukiamo veiklos rezultato. Tėvai jaučia, kad vaikas protingas, kūrybiškas, tačiau turiningų ir pabaigtų darbelių iš jo nesulaukia. Daugelis jo piešinių neatlikti iki galo - tik pabraukymai, dėmės, teplionės. Vaikas negali ilgesnį laiką susikoncentruoti ties kruopštumo reikalaujančia veikla.
• Neklusnumas. Hiperaktyvų vaiką galima greitai sujaudinti, jis smarkiai užsiplieskia bei sunkiai kontroliuoja emocijas. Toks vaikas gali priešgyniauti ne tik bendraamžiams, bet ir suaugusiems. Baramas, baudžiamas dažniausiai tik dar labiau užsispiria. Hiperaktyvūs vaikai supykę draugams, broliams, sesėms suduoda dažniau nei kiti vaikai, nors tikrai nėra nei agresyvesni, nei piktesni. Jie tiesiog sunkiau kontroliuoja emocijas.
• Bejėgiškumas. Su hiperaktyviu vaiku tėvams sunku pasirodyti parduotuvėje, visuomeniniame transporte, svečiuose. Tėvai dažnai girdi, kad vaikas yra neišauklėtas. Pasigirsta siūlymų su juo elgtis griežčiau, išperti kailį. Tėvai jaučiasi kaltinami dėl netinkamo vaiko auklėjimo, o kartais juos pačius apima bejėgiškumas, kankina abejonės „O gal iš tiesų mes nemokame jo auklėti?”. Tai mažina ryžtą bandyti suvaldyti situaciją.

Teigiami hiperaktyvių vaikų bruožai

Reikia nepamiršti, kad ir hiperaktyvūs vaikai, kaip ir kiti vaikai, turi nemažai teigiamų savybių. Pastebėta, kad tokie vaikai kartais būna itin gabūs. Jie gali būti vadinami indigo vaikais. Išskiriami tokie teigiami jų bruožai:

• Kūrybiškumas: jie turi puikią vaizduotę, todėl dažnai turi daug minčių ir idėjų. Dažnai vaikai su ADS turi labai greitą orientaciją ir išreikštą kūrybišką mąstymą, kas padeda jiems būti išradingiems ir kurti naujas, įdomias idėjas.
• Entuziazmas ir spontaniškumas: jiems rūpi daug dalykų, jiems retai nuobodu, tai „gyvos“ asmenybės. Jei su jais nesipykstama, kartu būti yra įdomu.
• Lankstumas: jie vienu metu turi daug idėjų, minčių, todėl randa daug alternatyvų idėjoms, svajonėms įgyvendinti.
• Energingumas: jeigu tokiems vaikams darbo ar žaidimo užduotis įdomi, jie yra motyvuoti ir dažnai patiria sėkmę. Šie vaikai gali nukreipti savo energiją į sportą arba kitaip nei kiti vaikai, t. y. savo būdu, atlikti įvairius dalykus.

Kaip auklėti hiperaktyvų vaiką: veiksmingos strategijos

Šios rekomendacijos padės suvaldyti hiperaktyvių vaikų energiją ir nukreipti ją konstruktyvia linkme, taip pat stiprinti jų pasitikėjimą savimi ir socialinius įgūdžius.

1. Kreipkitės į specialistus

Hiperaktyvumą nustatyti padės vaikų ir paauglių psichiatras, kuris įvertins vaikučio polinkius ir pomėgius bei suteiks personalizuotų patarimų. Jeigu nerandate išeičių ir, atrodo, niekas neveikia, visada galite pasikonsultuoti su specialistais ir atrasti naujų pagalbos būdų. Gerai, jei tėvai neuždelsia ir laiku kreipiasi į psichologą. Vaikų ADS turėtų būti vertinamas, kaip sąlyga, kuri turi įtakos vaiko vystymuisi. Todėl ypač svarbi tėvų ankstyva pagalba vaikui, kuri padėtų jam įgyti pasitikėjimo savimi.

2. Įveskite aiškias taisykles ir struktūrą

Mažylius auginantys tėvai linkę jiems nuolaidžiauti, prisitaikyti prie vaiko nuotaikos ir jo kasdien kintančių poreikių. Laisvesnis auklėjimo stilius puikiai tinka daugumai vaikų, tačiau aktyviems mažyliems reikėtų sukurti aiškias taisykles ir jų laikytis. Svarbu sukurti tvarką ir rutiną dienos įvykiams numatyti. Reikėtų sudaryti vaiko dienotvarkę. Susitarkite ir supažindinkite vaiką su tvarka namuose - nustatyti kėlimosi, valgymo, žaidimų, mokymosi ir ėjimo miegoti laiką. Paruoškite pasivaikščiojimų, valgymo, pratybų, žaidimų, kasdienių pareigų ir miego dienotvarkę. Būtina vaiką mokyti laikytis režimo ir tvarkos.

3. Formuluokite trumpas užduotis ir skaidykite informaciją

Hiperaktyviems ir energingiems vaikams sunku sutelkti dėmesį, jį ilgai išlaikyti ir pabaigti sudėtingus darbus. Tai nereiškia, kad reikalavimai turėtų sumažėti, o šiems vaikams negalima skirti užduočių. Anaiptol, kryptingas ir aiškiai sustyguotas darbas moko susikaupti ir ramina. Dideles užduotis reikėtų suskaldyti į smulkesnes ir jas pateikti vaikui - pavyzdžiui, nesakykite vaikui, kad reikia suplauti kriauklėje esančius indus, bet paprašykite jo išplauti penkias lėkštes. Mokymosi medžiagą aktyviems vaikams geriausia pateikti vizualiai, papildant ją praktiniais pavyzdžiais. Turėkite galvoje, kad kiekvienas vaikas turi jam priimtiniausią mokymosi būdą ir jeigu viena forma pateikta informacija jo nesudomina, tai nereiškia, kad jo nesudomins ta pati informacija pateikta kita forma. Skaidykite informaciją. Darykite patikslinimus.

4. Išmokykite įvertinti pasekmes ir skatinkite gerą elgesį

Hiperaktyviems vaikams sunku suprasti ryšį tarp savo elgesio ir pasekmių. Suformuokite aiškias, nesudėtingas taisykles, iškart patikinkite, kad jų privalu laikytis, o jas pažeidus teks susidurti su pasekmėmis. Paaiškinkite, kokios pasekmės laukia neatlikus vieno ar kito darbo - jos turi būti susijusios su užduotimi ir atitikti jos rimtumą.

Nepamirškite apdovanojimų. Skatinkite gerus elgesio pavyzdžius ir pastangas. Hiperaktyvius vaikus dažniau negu kitus reikia pastebėti ir pagirti, kai jie gerai elgiasi. Pagiriama tuoj pat, kai vaikas gerai elgiasi, pvz., ramiai sėdi, atlieka užduotį. Tai gali būti žodinis įvertinimas, žvilgsnis, prisilietimas ar nedidelė dovanėlė. Labai pasiteisino lentelės braižymas kiekvienam vaikui. Jos kairėje surašomi visi susitarimai, dešinėje - savaitės dienos ir nuolat tam tikru laiku žymima, kaip buvo įvykdyta. Lentelėje parašomi skatinimai ir pasekmės (draudimas užsiimti mėgstama veikla kurį laiką ir pan.). Skatinimai ar pasekmės turi būti vykdomi, apsvarsčius veiklos lentelę šeimos susirinkime. Svarbu žinoti, kad pasekmės padės tik tuomet, kai jos taikomos kartu su skatinimais (skatinimai turėtų viršyti pasekmes 8:1). Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamąjį ryšį. Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį. Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje.

5. Parinkite tinkamas fizines veiklas

Aktyviems vaikams neretai puikiai sekasi fizinė veikla, kuri idealiai patenkina jų poreikį išlieti energiją. Suteikite galimybę vaikui išleisti perteklinę energiją per fizinį aktyvumą. Pasiūlykite vaikui lankyti sporto, šokių ar teatro užsiėmimus. Skatinti vaiką sportuoti. Hiperaktyviems vaikams labai tinka aerobinio charakterio fiziniai pratimai, kurie gerina širdies, kraujotakos, kvėpavimo sistemos veiklą, lavina ištvermę. Tokie vaikai turėtų vengti sporto šakų, kur išgyvenama daug emocijų. Jie gali lankyti lengvosios atletikos, plaukimo, slidinėjimo treniruotes ir tokiu būdu atsikratyti energijos pertekliaus. Tokie vaikai į mokyklą turi eiti pėsčiomis. Sparčiai paėjėję 20-30 min., mokykloje jie norės pasėdėti. Įtraukite fizinį aktyvumą. Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties. Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.

6. Padėkite vaikui nusiraminti ir valdyti emocijas

Hiperaktyvūs vaikai ne tik sunkiai susitvarko su energijos pertekliumi, bet ir gerokai sunkiau valdo emocijas. Jiems sunkiau išreikšti savo jausmus, jie greitai susierzina ir supyksta. Ištikus krizei nebarkite vaiko, nusiveskite jį į šoną, stenkitės kalbėti lėtai, ramiai, paglostykite ir pamyluokite savo mažylį. Stabilus emocinis palaikymas. Padėkite vaikui suvokti ir įvardinti jaučiamas emocijas ir mokykite, kaip su jomis išbūti, nusiraminti. Hiperaktyvūs vaikai dažnai taip įsiaudrina, kad negali ramiai pavalgyti, ilgai neužmiega, vartosi lovoje. Keliolika minučių prieš valgį ar miegą galima jam paleisti raminančią muziką. Muzika vaiką nuramina, pagerėja jo apetitas, sumažėja blaškymasis. Prieš miegą tinka vaikui padainuoti, paskaityti.

7. Suderinkite maistą ir miegą

Sveikas maistas ir pakankamas miegas gali turėti įtakos hiperaktyviems vaikams. Reikėtų neduoti vaikui maisto, kuriame yra fosfatų, dirbtinių prieskonių, glutamatų, maisto dažiklių, konservantų. Vaikas turėtų valgyti sveiką maistą, kuriame vyrautų grūdinės kultūros, daržovės, salotos. Reikėtų duoti mažiau mėsos, saldumynų.

8. Tinkamai sutvarkykite aplinką

Sukurkite saugią namų aplinką, pašalinkite netinkamą elgesį skatinančias priežastis. Kadangi hiperaktyvus vaikas dūksta, laksto, bėgioja, karstosi, grindys niekur namuose neturi būti slidžios, reikėtų vengti aštrių baldų kampų, greitai virstančių ar galinčių nukristi daiktų. Spintos, spintelės, komodos, kuriose laikomi vertingi daiktai, turėtų būti rakinamos. Vaikui prieinamose vietose negalima laikyti buitinių cheminių medžiagų, vaistų ir kt. Elektros lizdams būtini kištukai. Taip išvengsime vaiko traumų ir neprarasime mums brangių daiktų. Namuose verta stebėti, kokios situacijos išprovokuoja netinkamą hiperaktyvaus vaiko elgesį ir stengtis jų vengti. Pavyzdžiui, jei vaikas nemėgsta drabužių su daugybe sagų, batų su raišteliais, nes hiperkinezės trukdo greitai ir tvarkingai apsirengti, apsiauti batus - keiskite vaiko aprangą bei avalynę.

Sumažinti informacinių technologijų naudojimą iki 1 val. ir net mažiau. Hiperaktyvus vaikas neturėtų žiūrėti televizoriaus, žaisti telefonu, planšete tiek, kiek nori, nes minėtos priemonės paryškina ligos simptomus ir blogina bendrą būklę.

Tinkamai sutvarkykite vaiko darbo aplinką. Ant rašomojo stalo neturi būti pašalinių daiktų, kad neblaškytų vaiko dėmesio. Pratinti vaiką daryti pertraukėles tarp darbų. Būtina atsižvelgti į tai, kiek laiko vaikas gali dirbti susikaupęs vienu metu, ir numatyti trumpas pertraukėles, nes dėmesys po tam tikro laiko vis tiek nukryps į šalį.

9. Bendradarbiaukite su vaiko ugdytojais ir mokyklos bendruomene

Aptarkite vaiko hiperaktyvumo problemą su vaiko auklėtoju, mokytoju. Paaiškinkite, kad vaikas mokydamasis bus trumpiau susikaupęs. Bendradarbiaukite su mokytojais, susidarykite planą, kaip padėti vaikui mokykloje. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdinga sunkumai sukaupti dėmesį, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Šie sunkumai trukdo vaikui jo kasdieniniame gyvenime. Auginti vaiką su ADS yra iššūkis tėvams, nes sunkumų kyla ne tik namuose, bet taip pat tėvai dažnai susiduria su vaiko atstūmimu kitose aplinkose (pvz., ugdymo įstaigoje, laisvalaikio erdvėse). Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS, reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems.

10. Padėkite užmegzti draugystes

Hiperaktyvūs vaikai - kokie jie? Jie dažnai nenustygsta vietoje, jiems sunku ilgai išsėdėti, jie bėgioja ir laipioja, nors taip neturėtų elgtis, jiems sunku žaisti ar dalyvauti kitoje laisvalaikio veikloje, nesukeliant daug triukšmo. Darželyje ir mokykloje hiperaktyviems vaikams iškyla ir bendravimo su kitais vaikais problema. Labai judrūs vaikai dažnai nepritampa prie draugų, būna nepopuliarūs, vaikai nenori su jais žaisti, nes vaikai turi žinoti žaidimo taisykles ir jų laikytis, o hiperaktyvūs vaikai dažnai yra nekantrūs, negali sulaukti savo eilės, nekreipia dėmesio į kitus, nesilaiko taisyklių, nustatinėja savo taisykles, trukdo žaisti, todėl dažnai yra nepriimami ir nuo pat mažens izoliuojami, atstumiami, paliekami nuošalyje. Nenuostabu, kad patys vaikai dažnai jaučiasi nelaimingi, mažėja jų savivertė, didėja nerimas, nepasitikėjimas savimi. Tačiau hiperaktyvūs vaikai tikrai nori bendrauti su savo bendraamžiais, turėti draugų ir žaisti bendrus žaidimus.

Suaugusiųjų vaidmuo taip pat didelis, jų užduotis - padėti susidraugauti arba bent užkirsti kelią patyčioms ir kitoms neigiamoms reakcijoms. Šiam tikslui, atsižvelgiant į vaikų amžių, galima naudoti įvairią literatūrą: nuo pasakų iki apsakymų apie tai, kaip gali jaustis hiperaktyvūs žmonės ir kaip galima jiems padėti. Viena iš tokių knygų - vaikų neurologės Susan Yarney „Pasikalbėkime apie dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimą. Vadovas draugams, artimiesiems, specialistams“. Knyga parašyta berniuko Beno, kuriam nustatytas dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas, vardu, kuris pasakoja, kaip jis jaučiasi ir kaip draugai bei suaugusieji jam gali padėti.

11. Venkite klaidų auklėjant

Didžiausia klaida - iš hiperaktyvaus vaiko reikalauti tokių pačių rezultatų kaip ir iš šio sutrikimo neturinčiojo. Bausmės, priekaištai nepadeda, situacijos nepalengvina. Paprastai baudžiamo vaiko elgesys blogėja, o savikontrolė nelavinama. Reikėtų suprasti, kad hiperaktyvus vaikas neišpildo tėvų lūkesčių ne piktybiškai, o todėl, kad jam iš tiesų sunku tai padaryti.

Svarbu mokytis atskirti neklusnumą nuo problemų, kurios kyla dėl hiperaktyvumo sindromo. Jei vaikas netinkamai pasielgė dėl hiperaktyvumo sindromo, jam turi būti suteikta pagalba, parama. Pavyzdžiui, paprašytas sutvarkyti žaislus, vaikas energingai ėmėsi veiklos, bet greitai tapo vangus, nusiminė, pradėjo sėdiniuoti. Aišku, kad jam per sunku sutvarkyti visus žaislus. Tuomet galima vaiką pagirti, pasiūlant pagalbą: „Šaunu, tu pasistengei ir dalį žaislų sudėliojai į vietas. Dabar aš tau padėsiu ir mes abu greitai pabaigsime tvarkytis”. Šiuo atveju svarbu tvarkytis kartu su vaiku, o ne viską daryti už jį.

Jei vaikas netinkamai elgiasi dėl neklusnumo, turi būti taikomi visi įprasti būdai jam įveikti. Tarkime, paprašytas susitvarkyti žaislus, vaikas aiškiai priešinasi ir siekia, kad viską už jį padarytų tėvai. Tuomet galima pasiūlyti jam pasirinkimą: „Ignai, jei tu dabar pradėsi tvarkyti žaislus pats, netrukus aš tau padėsiu. Mes greitai susitvarkysime ir liks laiko pažiūrėti filmuką. Jei tu nepradėsi tvarkyti žaislų dabar pats, aš tau nepadėsiu. Tu turėsi juos tvarkyti vienas. Tuomet filmukui laiko nebeliks”.

Kiti tėvai net aiškų vaiko neklusnumą, manipuliavimą savo negebėjimu ką nors daryti supranta kaip neišvengiamas hiperaktyvumo pasekmes. Todėl vaikui netaikomos jokios priemonės, galinčios sudrausminti. Vaikui formuojasi supratimas, kad jam viskas leidžiama, nes jis yra kitoks. Šie bruožai gali įsitvirtinti ir labai apsunkinti bendravimą su vaiku. Kartais tėvai tiesiog pavargsta nuo komplikuotų paieškų, kaip elgtis su vaiku, ir leidžia įvykiams klostytis savaime. Taigi nustojama vaiką auklėti. Abu paminėti bendravimo su hiperaktyviu vaiku būdai nėra derami.

Literatūra ir ištekliai

Yra daug kalbama, rašoma apie hiperaktyvius vaikus, jiems būtinos pagalbos būdus. Į konsultaciją atėję tėvai būna prisiskaitę įvairios literatūros ir jau sutrikę, nes informacija prieštaringa. Paskaityti literatūros apie hiperaktyvumą ir ne tik. Simone Harland knygoje „Hiperaktyvus ar labai gabus“ aprašo hiperaktyvumo priežastis, tradicinius ir alternatyvius gydymo būdus, kaip elgtis su tokiais vaikais. Verta paskaityti Ruth Peters knygą „Nebijokite drausminti vaikų“, siekiant suprasti, kaip auklėti vaikus. Seminaro medžiaga (2023) „Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas. Kaip vaikams gali padėti kognityvinė elgesio terapija?” ir Young, S., Smith, J. (2017) „Helping Children with ADHD” taip pat gali suteikti naudingos informacijos.

Apie 30 % vaikų iki paauglystės šis sutrikimas gali išnykti. 20 % hiperaktyvumas išnyksta iki 25 metų. Deja, maždaug 50 % kai kurie hiperaktyvumo požymiai išlieka ir suaugus.

tags: #kaip #aukleti #hiperaktyvu #vaika

• Sužinokite, kodėl atsiranda burbuliukai vaiko pilvelyje
• inovatyvūs socialiniai projektai vaikams
• pamatyti nuotraukas ir sužinoti įdomių faktų apie smulkius gyvūnus
• motinystės atostogų ir darbo derinimas
• Simbolika Žadeikių herbe