Žvairumas ir galvytės nulenkimas: priežastys, diagnostika ir gydymas kūdikiams bei vaikams

Mažylio akys - tai vienas didžiausių turtų, kurį jis gauna gimęs. Matydamas vaikas ne tik pažįsta savo tėvelius, bet ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Tačiau kartais akyčių neaplenkia ligos. Viena iš didžiausią susirūpinimą mamoms keliančių ligų yra žvairumas.

Žvairumas - tai regėjimo sutrikimas, kai akys nukrypsta nuo centro ir žvelgia į skirtingas puses. Žvairumas yra situacija, kai vaiko akytės žiūri skirtingomis viena nuo kitos kryptimis. Kai regėjimą reikia sukoncentruoti į vieną objektą, pavyzdžiui, į padėtą obuolį, žvairuojant viena akis žiūri tiesiai į jį, o kita - kažkur į šoną. Žvairuoja 3-4 proc. vaikų. Ši problema kyla dėl to, kad nedarniai veikia akį judinantys raumenys. Normalaus regėjimo žmogaus smegenys sujungia abiejų akių vaizdus ir sudaro iš jų trimatį vaizdą. Jeigu vaikas žvairuoja, trimatis vaizdas nesusidaro. Vaiko smegenys išsprendžia šią problemą: jos ignoruoja vaizdą, gautą iš abiejų akių. Žvairumas ne tik negražiai atrodo, bet sutrinka ir akių funkcijos. Žvairuojant dingsta erdvinis, trimatis (stereo) regėjimas. Žvairumo gydymo efektyvumas labai priklauso nuo ankstyvos diagnozavimo ir gydymo. Anksti pradėjus gydyti, galima ne tik atstatyti kosmetiką, bet ir akių funkcijas, kurios labai svarbios gyvenime mokantis, pasirenkant profesiją, dirbant.

Žvairumo priežastys

Tikslios žvairumo priežastys ne visada žinomos. Žvairumas gali būti arba įgimtas, arba įgytas. Tarp dažniausių priežasčių išskiriamos šios:

• Paveldimumas. Genetika gali lemti žvairumą.
• Refrakcijos ydos. Dažniausiai žvairumą lemia didelio laipsnio trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas.
• Akių raumenų anomalijos. Netinkamas akių raumenų ar jų raiščių prisitvirtinimas. Gali net visai nebūti raumens arba jis gali būti dvigubas. Taip pat žvairumas atsiranda tada, kai nedarniai veikia akį judinantys raumenys.
• Nervų sistemos sutrikimai. Neišnešioti ir neurologinių problemų turintys vaikai žvairuoja dažniau. Pavyzdžiui, net kas antras sergantis cerebriniu paralyžiumi vaikas žvairuoja. Žvairumą gali sukelti akį judinančių raumenų paralyžius, netaisyklinga raumenų inervacija, kai nervas gali įaugti ne į tą raumenį. Taip pat nervų ar įgimtos ligos, tokios kaip cerebrinis paralyžius, hidrocefalija, Dauno sindromas.
• Regėjimo praradimas. Aklumas viena akimi ar labai silpnas regėjimas dėl ligos (pvz., kataraktos, tinklainės ar gyslainės ligų, auglių ar įgimtų pakitimų). Toks žvairumas visada yra vienos pusės.
• Padidėjęs akių krūvis. Žvairumą gali išprovokuoti akių nuovargis, kai vaikas pradeda daugiau skaityti, piešti, nemažai laiko praleidžia prie ekranų.
• Psichologinės priežastys.
• Kitos ligos. Kartais pasitaiko, jog žvairumas būna antrinė liga - sudėtingesnio susirgimo pasekmė.

Žvairumo tipai ir specifika

Žvairumas gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo jo priežasties ir krypties:

1. Įgimtas (kūdikių) žvairumas. Įgimto žvairumo priežastys dar nėra tiksliai žinomos. Įgimtas konvergentinis žvairumas, dar vadinamas kūdikių konvergentiniu žvairumu, pasimato iki 6 mėnesių amžiaus. Simptomai šie: mažylio akytės žvairuoja, žiūri katra sau, o ne tiesiai. Gali atrodyti, kad kūdikis nepasuka akies į išorę, lyg ji būtų paralyžiuota. Įgimta arba kūdikių ezotropija vadinama ryškiu žvairumu į nosies pusę, kuris atsiranda iki 6 mėn. amžiaus.
2. Pseudožvairumas (netikrasis žvairumas). Labai svarbu žvairumą atskirti nuo pseudožvairumo. Kartais gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja, nors iš tikrųjų jo akys tiesios. Kūdikių nosis dažnai yra plokščia ir plati, ties vidiniu voku yra susiformavusi odos raukšlė, už kurios kūdikiui žvelgiant į šoną akis tarsi pasislepia, todėl atrodo, kad žvilgsnis kryžiuojasi. Tai priklauso nuo veiduko anatominės sandaros: platesnio ar siauresnio nei įprasta tarpuakio, trečio voko, nudribusio vieno akies voko ar giliau įkritusios akies. Toks „žvairumas“ labiau pastebimas, kai vaikas žiūri į šoną. Augant odos klostės išsilygina, ir žvairumas dingsta. Tikrą žvairumą nuo netikro atskiria tik oftalmologas.
3. Įgytas žvairumas. Juo dažniausiai suserga vaikai nuo 2 iki 4 metų. Šio amžiaus vaikai pradeda daugiau domėtis knygutėmis, piešti, o taip dirbant iš arti, reikia daugiau įtempti akių raumenis. Gali žvairuoti viena kuri nors akis arba abi pakaitomis. Žvairuojant viena akis žiūri tiesiai, o kita - nukrypusi. Dažniausiai akis nukrypsta į nosies pusę (konvergentinis arba vidinis žvairumas), į smilkinį (divergentinis arba išorinis žvairumas), rečiau - neproporcingai aukštyn arba žemyn. Akių gydytojai mano - geriau, kai žvairuoja abi akys pakaitomis. Tėvai įsitikinę atvirkščiai.
4. Akomodacinis žvairumas. Dažniausia žvairumo rūšis yra akomodacinė ezotropija, kai akys krypsta į nosies pusę. Jis dažniausiai atsiranda 1,5-4 metų vaikams. Gali sužvairuoti ir šešiamečiai. Sužvairuoja toliaregiai vaikai, kurie turi stipriai fokusuoti (akomoduoti), kad įveiktų toliaregystę ir ryškiai matytų. Tokie vaikai gali žvelgti ir nežvairuodami, bet tada neryškiai mato. Esant didelei toliaregystei, kad daiktai būtų matomi iš arti, akys turi akomoduoti. Konvergencija - akių suvedimas į artimą objektą. Kadangi nėra atitikimo tarp akomodacijos ir konvergencijos, toks žvairumas ir atsiranda. Akomodacinis žvairumas toks, kai nešiojant pliusinius akinius akys žiūri tiesiai.
5. Dalinis akomodacinis žvairumas. Tai toks žvairumas, kai vaikui uždėjus pliusinius akinius akys žiūri tiesiai, bet vis dėlto išlieka tam tikras žvairumo kampas.
6. Neakomodacinis žvairumas. Tai žvairumas, kai akiniai nieko nepadeda. Neakomodacinės ezotropijos akiniai negydo.
7. Paralyžinis žvairumas. Dar yra ir paralyžinis žvairumas, kai yra paralyžiuoti vienas ar keli akies raumenys. Paralyžinis žvairumas gali būti arba įgimtas, arba įgytas. Jis pasireiškia daiktų dvejinimusi ir akies nejudrumu į kurią nors pusę. Toks žvairumas gali būti įgimtas. Įgyto paralitinio žvairumo priežastis gali būti sunkios galvos smegenų ligos ar traumos, kraujotakos sutrikimai, diabetas, insultas. Paralitinį žvairumą, kai yra paralyžiuoti vienas ar keli akį judinantys raumenys, pagydyti sunkiausia.

Žvairumas ir galvytės padėtis

Vaikai, sergantys žvairumu, gali patirti ir papildomų simptomų. Žvairuojantieji vaikučiai skundžiasi greitu akių nuovargiu, galvos svaigimu, vaizdo dvejinimusi. Vaikai dažniausiai blogiau mato ar išvis nemato viena akimi.

Esant paralyžiniam žvairumui, vaikutis laiko pasukęs galvą į pažeisto raumens pusę, norėdamas išvengti dvejinimosi. Tokiu atveju gali būti platus vyzdys, nejudri akis, nusileidęs vokas. Šis galvos nulenkimas yra kompensacinis mechanizmas, padedantis vaikui sujungti vaizdus ir sumažinti diskomfortą.

Žvairumo diagnostika

Kūdikio ar vaiko žvairumui nustatyti reikalingas išsamus oftalmologo tyrimas.

• Anamnezė. Atvykus į oftalmologo kabinetą, pirmiausiai gydytojas apklaus tėvelius, kada vaikas pradėjo žvairuoti, gal jo žvairavimą nulėmė kokie nors veiksniai (liga, išgąstis, trauma), ar akytės nukrypsta daugiau antroje dienos pusėje, ar kas šeimoje žvairuoja.
• Regos patikrinimas. Nustatant žvairumą, į mažylį žiūrima iš priekio, o jo galvytė turi būti laikoma tiesiai. Akių gydytojas iš pradžių pasižiūrės mažylio akių judesius, nustatys žvairumo kampą, jei jis yra.
• Vyzdžių plėtimas. Vėliau reikės išplėsti vyzdžius. Dėl to tėvams gali tekti kelias dienas vaikučiui lašinti specialius lašelius. Tikslas - ištirti akių dugną ir refrakciją (toliaregystę, trumparegystę). Iš akių dugno oftalmologas nustatys, ar žvairumas nėra sukeltas kitos ligos.
• Reguliarus patikrinimas. Ikimokyklinio amžiaus vaikams akis būtina patikrinti tris kartus (6 mėnesių, 3 metų ir prieš mokyklą).

Sveiki mažyliai gali žvairuoti iki trijų mėnesių, o paskui regėjimas sunormalėja. Jei žvairuoja naujagimis ir kūdikis iki 2 mėn., tai nėra laikoma patologija, nes jų rega neišsivysčiusi, o akių judesiai dar nekoordinuoti. Kai pradeda žvairuoti tik po trijų mėnesių - tai jau liga, ir būtina parodyti vaikų akių gydytojui.

Žvairumo gydymas

Diagnozuotas žvairumas turi būti pradedamas gydyti nedelsiant. Kuo anksčiau ši liga nustatoma ir suteikiama reikalinga pagalba, tuo didesnė tikimybė pasveikti ir geresnių rezultatų galima pasiekti. Sveikstama ilgai, dažnai nuo kūdikystės iki paauglystės.

Akiniai

Akiniai yra pirmas ir svarbiausias gydymo būdas daugeliu žvairumo atvejų. Suradus žvairumą mažyliui skiriami akiniai. Paprastai kūdikiams, gydant žvairumą, akiniai skiriami nuo 3 mėnesių. Akinukus vaikai gali pradėti nešioti ir nuo 6 mėnesių. Vaikams sukurti specialūs akinių rėmeliai iš labai minkštos plastmasės. Vietoj auselių naudojama minkšta, plati guma. Su tokiais akiniais kūdikis gali gulėti, vartytis. Tokie akinukai labai gerai priglunda prie mažylio galvos, jie netrukdo vartytis, vyresniems - judėti.

Vaikas turi nuolatos nešioti korekcinius akinius. Akiniai žvairuojantys vaikai turi nešioti griežtai nuolat. Nei fotografuojantis, nei paplūdimyje jų nusiimti negalima. Tiesa, vaiko akių būklė dažnai kinta, todėl analogiškai reikia keisti ir akinius. Gydymas labai paprastas - pliusinių akinių nešiojimas, ypač esant akomodaciniam žvairumui. Ezotropijai gydyti skiriami kiek įmanoma stipresni pliusiniai akiniai. Akiniai, koreguojantys vaiko toliaregystę, tiesina ir akis. Akys pradeda žiūrėti tiesiai ne iš karto, turi praeiti šiek tiek laiko. Kartais žvairumas gydomas bifokiniais akiniais, kurių stiklas padalintas pusiau: per viršutinę dalį žiūrima į tolį, per apatinę - skaitoma. Gali padėti ir prizminiai akiniai, kuriais pašalinamas dvejinimasis, ypač esant paralyžiniam žvairumui.

Tėvams tenka svarbus vaidmuo, kadangi vaikams kartais sunku priprasti prie akinių. Tėvai turi įsisąmoninti: gydant žvairumą, pirmas vaistas - akiniai. Vaikas privalo juos nešioti pagal visus gydytojo nurodymus. Gydymo efektyvumas priklauso nuo paties ligonio savybių bei tėvų priežiūros.

Kontaktiniai lęšiai

Dabar gydytojai oftalmologai sėkmingai akinius keičia kontaktiniais lęšiais. Kontaktiniams lęšiams amžiaus apribojimo nėra, juos gali nešioti net kūdikiai. Mūsų akių gydytojai kontaktinius lęšius skiria tik ypatingais atvejais, kai kūdikiui ar vaikui akiniai netinka. Oftalmologai, skirdami kontaktinius lęšius vaikams, šiek tiek rizikuoja. Akiniai vaikui negali pakenkti, o nešiojant lęšius pasitaiko akių uždegimų, alergijų, perštėjimų, raudonavimų. Trūkumas tas, kad pats vaikas lęšio įsidėti ir išsiimti negali.

Okliuzinis gydymas (akis dengianti terapija) ir pratimai

Ambliopija (tingioji akis) atsiranda, jei ilgai žvairuoja tik viena akis, ir pablogėja jos regėjimas. Ji gydoma dengiant sveikąją akį tam, kad stiprėtų ir pagerėtų silpnosios akies regėjimas. Kartais geriau matanti mažylio akis uždengiama, kad žvairuojanti akytė po truputį stiprėtų ir pradėtų žiūrėti taisyklingai. Padedant akių gydytojui, būtina mažylį išmokyti kontroliuoti akių padėtį. Pirmiausia reikia uždengti akį - jeigu žvairuoja viena akis, reikia dengti sveikąją, jei pakaitomis - abidvi pakaitomis. Dengti reikia po kelias valandas kasdien. Tai gali trukti ir kelis mėnesius, ir metus. Gydyti reikia nuolat, nes nenešiojant akinukų nors dvi savaites, visas darbas gali nueiti veltui. Jei paskirta dengti akį, nelaukite, kol vaikas paaugs. Žinoma, vaikui sunku, nes dengiame geriau matančiąją akį. Nepamirškite, kad vyresniems nei 7 metų vaikams dengimas gali jau nebepadėti.

Oftalmologas taip pat gali paskirti gydomųjų pratimų kompleksą, švitinimą įvairiais aparatais. Jų tikslas ne tik priversti akių raumenis dirbti taisyklingai, bet ir pagerinti regėjimą. Dabar oftalmologai vis rečiau žvairumą gydo pratimais, nes daug kur suabejota jų efektyvumu. Reikia atskirti pacientus, kuriems pratimai gali padėti. Žvairumo gydymo naujovė - neseniai Lietuvoje pasirodžiusios pusiau skaidrios plėvelės ambliopijai gydyti, kurių skaidrumas suskirstytas pagal regos aštrumą.

Chirurginis gydymas

Jei nepakanka akinių ar kitų konservatyvių gydymo metodų, taikomas chirurginis gydymas. Tada imamasi chirurginio gydymo. Daroma nesudėtinga operacija, o kartais - antra ir trečia. Net po operacijos nėra garantijos, kad žvairumas visiškai pašalintas. Įgimtą kūdikių žvairumą reikia operuoti kuo anksčiau, geriausia - iki dvejų metų. Paprastai akių gydytojai pataria mažylį išoperuoti iki 2 metų.

Operacijos metu operuojami akį judinantys raumenys: jie pailginami arba sutrumpinami. Operacijos metu, atliekant mažą pjūvį akį dengiančiame audinyje, koreguojama akių raumenų prisitvirtinimo padėtis. Ji keičiama atsižvelgiant į akies / akių pakrypimo pusę žvairuojant. Jei žvairumas - didelio laipsnio, vienos operacijos gali neužtekti. Svarbu tai, kad operacija tinka ne visų tipų žvairumui gydyti.

Operacijos tikslas - ištiesinti akis taip, kad susiformuotų abiejų akių regėjimas. Gydymo tikslas - ne tik ištiesinti akis, bet ir susigrąžinti abiakį matymą. Akys gali žvelgti tiesiai, bet abiejų akių vaizdai gali nesusilieti į vieną. Nesuskubus to padaryti laiku, vyresnio amžiaus mažylio akys gali vėl nukrypti (dažniau į išorę) ir reikės pakartotinai operuoti. Žvairavęs į nosies pusę gali pradėti žvairuoti į išorę. Tiesa, net ir po jos vėl tenka nešioti akinius arba prizmes.

Jeigu po pusės metų akis tebežvairuoja (pvz., paralyžinio žvairumo atveju), taikomas chirurginis gydymas. Pagyvenusiems žmonėms žvairumas atsiranda pablogėjus vienos akies regėjimui. Tokiu atveju gydomas ne pats žvairumas, o jo priežastis. Dažniausiai pacientas operuojamas. Deja, operacija - ne išeitis, nes tenka operuoti ne vieną kartą. Kol kas pasaulio oftalmologai nesuranda tinkamų vaistų žvairumui gydyti, todėl belieka du jau minėti būdai: akiniai ir chirurginis gydymas.

Žvairumo tipų apžvalga

Šioje lentelėje apibendrinami pagrindiniai žvairumo tipai ir jų charakteristikos:

Prevencija ir tėvų vaidmuo

Žvairumo profilaktikai labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų akis. Ikimokyklinio amžiaus vaikams akis būtina patikrinti tris kartus (6 mėnesių, 3 metų ir prieš mokyklą).

Tėvams reikėtų nuodugniai įvertinti, kaip ir į ką žiūri kūdikis: pavyzdžiui, svarbu keisti lovytės padėtį, žaislus pakabinti vis kitoje vietoje, kad kūdikis nuolat nežiūrėtų tik į vieną pusę. Vyresniems vaikams, kurie jau piešia, skaito ar žaidžia telefonu, tai daryti reikėtų gerai apšviestoje vietoje, ne rečiau kaip kas 15-30 min.

Žvairumo gydymo rezultatai labai priklauso nuo tėvų kantrybės ir atkaklumo. Tačiau net ir labai stengiantis ne visada pavyksta išlavinti trimatį regėjimą. Jei nepavyksta išlavinti abiakio regėjimo, vaikystėje ištiesintos akys suaugus gali vėl sužvairuoti. Žvairavęs į nosies pusę gali pradėti žvairuoti į išorę.

tags: #kudikis #suzvairuoja #ir #nulenkia #galvyte

• Kaip ugdyti patriotiškumą
• paukščių kiaušinių spalvų įvairovė
• Vaikų stovyklos: nuo gamtos nuotykių iki mokslo atradimų
• Išmokos dirbant pagal kelias sutartis
• lavinantys galvosūkiai vaikams