Į Lietuvą plūstelėjus karščio bangai, visi išleipome: šalti gėrimai ir ledai nebeatgaivina, apetito nėra, o jėgų dirbti visai nebeliko. Ne ką lengviau šiuos karščius išgyvena ir mūsų mažieji. Vaikų organizmas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiojo, todėl karštis juos veikia labiau. Kūdikio, mažo vaiko organizmas labai jautrus aplinkos sąlygų pokyčiams: jie greičiau perkaista, netenka skysčių, tampa vangūs.
Kūdikių kūno temperatūrą reguliuojanti sistema dar nėra pilnai išsivysčiusi. Jie turi mažiau prakaito liaukų nei suaugusieji ir prakaituoja žymiai silpniau. Dėl šios priežasties yra labai jautrūs hipertermijai - neįprastai aukštai kūno temperatūrai, kuri pavojinga gyvybei. Jei kūdikiui nėra suteikiama skubi medicininė pagalba, hipertermija gali progresuoti iki perkaitimo, o šis išsivystyti į šilumos smūgį, kuomet kūdikio kūno temperatūra gali pakilti virš 39,5 laipsnių, prasidėti traukuliai, koma ar net mirtis.
Kūdikiams ir vaikams iki ketverių metų amžiaus kyla didžiausias pavojus dėl šilumos sukeliamų problemų. Vos gimę mažyliai beveik neprakaituoja, prakaito liaukos savo funkciją pradeda atlikti palaipsniui, pirmiausiai ima funkcionuoti kaktos, o tik vėliau - kūno prakaito liaukos. Kūdikiai labai greitai perkaista ir sunkiai ištveria net, atrodytų, nedidelį karštį. Pavyzdžiui, dauguma suaugusiųjų jaučia diskomfortą, kuomet oro temperatūra pasiekia 28-30°C, tačiau kūdikiams pavojingas ir 25-26°C karštis.

Kadangi kūdikis negali tėvams pasakyti, kad yra ištroškęs, karštu oru vaikas gali pradėti pavojingai dehidratuoti, o vėliau išsivystyti ir hipertermija.
Ženklai, įspėjantys, kad vaikas perkaito:

Labai svarbu išlikti budriems ir sekti šiuos įspėjamuosius kūdikių dehidratacijos požymius:
Pamačius šiuos požymius būtina kreiptis į gydytojus. Jei vaikas sąmoningas ir gali gerti, duokite atsigerti vėsių skysčių mažais gurkšneliais. Mažinkite kūno temperatūrą visais įmanomais būdais (šlakstydami vėsiu vandeniu, paguldydami į vėsią šaltą vonią, apdengdami vėsiais šaltais drabužiais). Jei vaikas nesąmoningas, paguldykite ant šono ir patikrinkite, ar normaliai kvėpuoja.
Jaunesniems nei 1 m. kūdikiams reikalinga kitokia kūno padėtis. Paimkite kūdikį ant rankų, nuleiskite galvą žemyn ir patikrinkite, ar liežuvio padėtis netrukdo kvėpuoti, o jei vemia, įsitikinkite, kad nespringsta. Palaikykite galvą ranka. Jei reikia, taikykite pirminį gaivinimą. Jei manote, kad jūsų kūdikis dehidratuoja, Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja duoti vaikui atsigerti elektrolitų tirpalo ar vandens ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, kadangi dehidratacijos metu sparčiai kyla kūno temperatūra, galinti peraugti į perkaitimą ir šilumos smūgį.
Geriausias būdas išlaikyti kūdikį saugų vasaros karštyje yra neleisti jam dehidratuoti ir perkaisti. Laikykitės šių rekomenduojamų saugos priemonių.
Visiems be išimties žmonėms rekomenduojama vengti saulės atokaitos pačiomis karščiausiomis valandomis: nuo 11 val. ryto iki 16 val. vakaro. Su mažyliu į lauką išeikite anksti ryte arba vakare, o dieną praleiskite vėsiose, gerai vėdinamose patalpose. Kad apsisaugotumėte nuo plūstančio karšto oro ir saulės spindulių, dienos metu kambarių langus uždarykite ir uždenkite šviesiomis užuolaidomis ar žaliuzėmis.
Jei vis dėlto dieną leidžiate gamtoje - prie ežero, upės ar jūros - rekomenduojama būti šešėlyje: medžių pavėsyje, po saulės skėčiu ir pan. Jeigu įmanoma, likite viduje, ypač karščiausiu paros metu, nuo 11 val. iki 17 val. Jeigu galite, išeikite į parką, kuriame daug pavėsį suteikiančių medžių, tuomet galima vaikščioti ir ilgiau. Veiklą planuokite ankstyvą rytą, vėlyvą popietę ar vakare.
Esant ypač karštam orui, laikykite vaiką kambaryje su įjungtu oro kondicionieriumi. Ligų kontrolės centro teigimu, pirmoji apsauga nuo su šiluma susijusios mirties yra oro kondicionierius. Jei savo namuose jo neturite, eikite į vietą, kur jie veikia, pavyzdžiui, prekybos centrai, viešosios bibliotekos, kavinės. Jei temperatūra nėra labai aukšta, gali padėti ir ventiliatoriai. Naktį miegui rinkitės vėsiausią būsto kambarį. Kad atvėstų patalpos, pravartu užtraukti užuolaidas, užtikrinti gaivaus oro cirkuliaciją apie vaiko lovelę. Jei naudojate ventiliatorių, nenukreipkite jo į vaiką, o jei oro kondicionierių, gana žema temperatūra vaikui yra 24-26 laipsniai Celsijaus.
Vaikutį aprenkite lengvais, laisvais, natūralaus pluošto drabužėliais. Karštą vasaros dieną kambaryje visiškai pakaks sauskelnių ir smėlinuko trumpomis rankovėmis. Jeigu turite galimybę, vaikutį dažniau laikykite nuogu užpakaliuku arba rinkitės daugkartinius vystyklus.
Jei su kūdikiu einate į lauką, renkite jį suknele arba labai plonos medžiagos, šviesių spalvų rūbeliais. Einant į lauką, kūdikį aprenkite taip, kad kuo daugiau uždengtumėte kūno paviršiaus. Tam puikiai tiks ploni, laisvi marškinėliai ilgomis rankovėmis, ilgos kelnytės. Nepamirškite plačiabrylės skrybėlės ar kepurytės, kuri uždengtų spranduką. Tai yra svarbi apsauga nuo saulės: kūdikius iki 6 mėn. Kepurės ir akiniai nuo saulės (jei kūdikiui daugiau nei 6 mėnesiai) yra privalomi, nes padeda apsaugoti vaiką nuo pavojingų saulės spindulių. Kūdikiai yra labai jautrūs saulės spinduliams, tad jiems įdegus nebefunkcionuoja prakaito liaukos, jau vaikystėje gali padidėti rizika susirgti odos vėžiu. Odą, kurios nedengia rūbai, ištepkite nedideliu kiekiu SPF 50+ kremo nuo saulės.

Vienas svarbiausių patarimų - gerti pakankamai skysčių. Vanduo turėtų būti pagrindinis vaiko dienos gėrimas. Nerekomenduojama gerti sulčių, jų gėrimų ar gazuotų gėrimų. Įsitikinkite, kad karštą vasaros dieną jūsų vaikas geria papildomų skysčių, ypač vandens. Jeigu maitinate vaiką krūtimi, motinai taip pat reikia padidinti skysčių kiekį.
Kūdikį žindyti pagal poreikį: taip dažnai ir taip ilgai, kiek jie to nori. Svarbu, kad pertrauka nuo vieno žindymo pradžios iki kito pradžios nebūtų ilgesnė kaip 2 - 3 valandos dieną ir 3 - 4 val naktį. Vis dėlto karštą vasaros dieną skysčių poreikis išauga ir mažyliams krūtį reikėtų pasiūlyti dar dažniau. Kartais jie krūtį žįs ilgai ir godžiai, kitą kartą - trumpai ir tik numalšins troškulį. Pradėjus žįsti teka liesesnis, vandeningesnis pienas, skirtas kūdikiui atsigerti, o tęsiant žindymą ima bėgti riebesnis pienas, kuriuo vaikelis pasisotina. Žindomiems kūdikiams taip pat reikia papildomų skysčių iš krūties arba buteliuko. Karštomis dienomis žindomą vaikelį labai svarbu maitinti pagal poreikį, t.y. tiek, kiek jis prašo - pradėjus žįsti teka liesesnis, vandeningesnis pienas, todėl karštą dieną kūdikiai įprastai krūties prašo dažnai, tačiau žinda trumpai. Krūtimi ar iš buteliuko maitinami jaunesni nei 6 mėn. kūdikiai, esant karštesniam orui, turėtų būti maitinami dažniau.
O Jūs, kad būtumėte tikra, jog kūdikiui tikrai pakanka skysčių, stebėkite jo šlapinimąsi. Per parą turite pakeisti ne mažiau kaip 6 šlapias sauskelnes, o šlapimas turi būti bespalvis ir bekvapis. Jeigu tik pajusite, jog sauskelnės darosi lengvesnės, ar pamatysite, jog šlapimas tamsėja, įgauna kvapą, nieko nelaukite - iš karto pasiūlykite krūtį ir žindykite kas 1 - 1,5 val tol, kol vaikutis vėl pradės šlapintis įprastai. Nuspręsti, ar vaikas gauna pakankamai skysčių, galima atsižvelgus į tai, ar jis dažnai šlapinasi. Jei pakeičiate nuo šešių iki aštuonių sauskelnių per 24 valandas, vadinasi, nerimauti neverta.
Būklė negerėja? Neretai mamos skundžiasi, jog per karščius vaikučio elgesys pasikeičia: jis tampa mieguistesnis, krūtį žinda vangiai ir trumpai. Kad kūdikis būtų aktyvesnis, prieš žindydama jį pervystykite, apiplaukite užpakaliuką vėsiu vandeniu, nurenkite smėlinuką. Glauskite visiškai nuogutį prie savo nuogos krūtinės - vaikučiui bus ne taip karšta, jis ilgiau išliks budrus. Leiskite žįsti krūtį tol, kol pats paleis, ir pasiūlykite vėl, kai tik paprašys. Jei manote, jog iš tiesų žindo trumpai ir užmigo dar nepasisotinęs, darykite trumpesnes pertraukas tarp žindymų: pažindykite praėjus 1 - 1,5 val nuo praėjusio maitinimo pradžios.
Nenustebkite, jei dieną snūduriavęs ir „tinginiavęs“ mažylis vakare taps aktyvesnis ir pradės garsiai reikalauti krūties: nukritus aplinkos temperatūrai ir mes, suaugę žmonės, pasijaučiame geriau, tampame aktyvesni. Išnaudokite šiuos momentus ir žindykite jį taip dažnai ir taip ilgai, kiek jis to nori. Gali būti, kad vaikutis bus irzlus (išvargęs po dienos karščių), blaškysis, net kelias valandas nesitrauks nuo krūties (žįs, tada ilsėsis 20 - 30 min ir vėl kvies mamą). Tai yra visiškai normalu: tokiu būdu kūdikis raminasi, „atsigriebia“ už prarastą laiką, pasisotina ir stimuliuoja laktaciją. Nesijaudinkite, jei galiausiai krūtys atrodys subliuškusios: kuo krūtis minkštesnė ir tuštesnė, tuo ji greičiau gamina pieną. Tuo galėsite įsitikinti naktį, kai pagaliau atsigavęs nuo dienos karščių mažylis jus pažadins, priglus prie krūties ir pradės ramiai, ritmingai žįsti. Neretai jis pavalgys snūduriuodamas, tada panirs į ramų miegą, o praėjus 2 - 3 valandoms ir vėl jus žadins. Ir taip iki ryto, kol galiausiai pakeisite gausiai prišlapintas sauskelnes ir pajausite krūtų pilnumą kaip anksčiau.
Primaitinamiems kūdikiams siūlykite atsigerti vandens. Pradėjus primaitinimą, kūdikiui reikėtų periodiškai pasiūlyti švaraus, negazuoto vandens. Vyresniems nei 6 mėn. kūdikiams tarp maitinimų galima duoti atsigerti atvėsinto vandens.
Atsivėsinti ir išvengti su perkaitimu susijusių iššutimų, prakaitinės padės kūdikio aptrynimai drėgnu vandeniu - vandenyje sumirkyta audinio skiaute ar minkštu rankšluostėliu mažylį galima aptrinti kas 2-3 valandas. Labai karštomis dienomis kūdikį galite aptrinti drungname vandenyje sudrėkinta marle ar rankšluosčiu. Trinti reikėtų švelniai, lengvai tapšnojant.
Maudykite kūdikį vonelėje arba baseinėlyje. Mažus kūdikius dažniau maudykite vonelėje, o stabiliai sėdinčius - jau galite sodinti į mažą baseinėlį, palaistyti vandeniu. Vanduo turėtų būti drungnas, bet ne šaltas. Minimali vandens temperatūra turėtų būti 30-32°C. Baseinėlį statykite pavėsyje, po medžiu ar po skėčiu. Saulės atokaitoje besiturškiantis vaikas gali labai greitai nudegti! Jau sėdintį kūdikį galima įsodinti į vonelę ar nedidelį baseiną su drungnu vandeniu, atsargiai palaistyti vandens iš laistytuvo: paprastai kūdikiams ši pramoga labai patinka, tačiau stebėkite vaikelio reakciją, vandeniu leiskite mėgautis iki 15-20 minučių, procedūrą atlikite ne dažniau nei kas 2-3 valandas. Vaikus maudykite drungname vandenyje, nenaudokite ledo kubelių ar šalto vandens.
Maudynės ežere, upėje, jūroje. Jei renkatės maudynes atviruose vandens telkiniuose atsižvelkite į vandens telkinio temperatūrą: atvirų vandens telkinių temperatūra gali būti per žema kūdikiams. Ruošiantis maudynėms, labai svarbu pratintis po truputį: iš pradžių reikėtų vandenyje pabūti porą minučių, palaipsniui laiką ilginant iki 10 minučių ir pan. Vyresni vaikai turėtų maudytis tik prižiūrimi suaugusiųjų, jiems būtina vilkėti liemenę, kadangi iš plaukimo rato dažnai išsmunkama, o nuo čiužinio galima nesunkiai nukristi: tai gerokai padidina skendimo riziką.
Naujagimiai ir kūdikiai - kur kas jautresni temperatūros ir drėgmės pokyčiams nei suaugusieji. Optimali kūdikio kambario temperatūra - apie 20-22 °C. Kūdikiams ypač pavojinga - aukšta temperatūra. Jeigu patalpos temperatūra yra aukštesnė nei 23-25 °C, kūdikis gali perkaisti. Sausas patalpų oras labai žalingas gleivinėms, o kūdikių gleivinės labai jautrios. Dėl per sauso patalpų oro gali prasidėti sloga, sukelianti daugybę problemų tiek tėvams, tiek pačiam kūdikiui. Be to, sausas oras didina alergijų išsivystymo riziką.
Štai lentelė, apibendrinanti optimalias sąlygas kūdikio kambaryje:
| Rodiklis | Optimali reikšmė |
|---|---|
| Temperatūra | 20-22 °C |
| Drėgmė | 40-60 % |

Drėgmės lygis patalpose stipriai nukrinta prasidėjus šildymo sezonui: intensyviai šildomose patalpose santykinė oro drėgmė gali sumažėti iki vos 20 %, todėl būtina ieškoti būdų drėgmės lygiui padidinti:
Jeigu kūdikio kambaryje drėgmės per daug, įsigykite drėgmės sugėriklį (oro sausintuvą). Jei drėgmės perteklius nedidelis, gali užtekti drėgmės sugėriklio-maišelio, kainuojančio vos kelis eurus. Specialūs drėgmės sugėrikliai su įdėklais kainuoja apie 10-15 Eur.
Karščiavimas yra kūno sukeltas ir kontroliuojamas kūno temperatūros padidėjimas. Temperatūra pakyla, nes imuninė sistema reaguoja į organizme esančius ligas sukeliančius virusus ar bakterijas ir pradeda kovoti su sukėlėju. Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies. Labai svarbu tinkamai gydyti vaiką ir suvaldyti ligą, nes per didelė temperatūra gali būti vaikui būti pavojinga.
Normali vaiko kūno temperatūra yra 36-37 laipsniai. Paprastai karščiavimas yra ligos požymis - vaikas gali būti užsikrėtęs bakterija arba virusu. Tačiau mažylis gali karščiuoti ir dėl kitų priežasčių. Vaikui gali pakilti temperatūra jeigu jis buvo per storai aprengtas, per ilgai buvo karštoje patalpoje arba kaitroje lauke. Karščiavimas taip pat gali būti reakcija į skiepus. Tačiau reikia atminti, kad vaikų kūno temperatūra dažnai būna šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų. Todėl neverta nerimauti, jeigu kūdikio kūno temperatūra yra 37 laipsniai. Pavojinga, jeigu jo temperatūra pakyla aukščiau nei 38 laipsniai arba yra per žema.
Kaip jau minėjau straipsnio pradžioje karščiavimas gali būti geras ir blogas. „Gerojo“ arba virusų sukelto karščiavimo atveju vaiko bendra savijauta yra gera, temperatūra labai aukštai nepakyla, o skyrus vaistus nuo karščiavimo ji greitai nukrenta ir vaikas tada jaučiasi gerai. „Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.
Jeigu vaikas karščiuoja, pirmieji požymiai yra matomi jį apžiūrėjus. Karščiuojančio vaiko odelė yra karšta ir gali parausti. Mažylis gali prasčiau miegoti, mažiau valgyti ir prarasti susidomėjimą žaidimu. Kūdikis taip pat gali jausti skausmą - jam skaudėti arba svaigti galva. Karščiuojantis vaikas taip pat atrodo pavargęs ir vangus, daugiau prakaituoja. Karščiuojant kakta yra karšta. Gali atsirasti šaltkrėtis arba karščio pojūtis. Pakilus kūno temperatūrai vaiką pradeda krėsti šaltis, todėl vaiko pėdos ir rankos atvėsta, gali atsirasti šaltkrėtis.
Kūno temperatūros matavimo rezultatams gali turėti įtakos įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, kūno temperatūrai įtakos turi tai, kur matuojama temperatūra, nes įvairių kūno dalių temperatūra yra skirtinga; kada yra matuojama - kūno temperatūra paprastai yra aukštesnė pietų metu ir vakare; kūno temperatūrai įtakos gali turėti ir metų laikas, nes vasarą žmonės daugiau prakaituoja, todėl ir natūrali kūno temperatūra būna aukštesnė.

Labai patogu vaiko temperatūrą pamatuoti bekontakčiu termometru. Infraraudonųjų spindulių termometras yra labai parankus, nes temperatūra pamatuojama greitai, tiksliai ir higieniškai. Bekontakčiu termometru „Kidsmed“ temperatūra yra matuojama tarp smilkinio ir antakio, maždaug 1-2 cm atstumu nuo odos. Matuojant temperatūrą reikia įsitikinti, kad tarp termometro ir odos nėra plaukų, o smilkinys neprakaituotas. Taip pat reikia stebėti, kad smilkinys negulėtų ant pagalvės, nes tai gali iškraipyti matavimo rezultatus. Bekontakčiu termometru nereikėtų matuoti temperatūros iš karto atėjus iš lauko, nes temperatūra gali būti arba aukštesnė ar žemesnė. Temperatūrą reikėtų matuoti bent pusvalandį prieš vartojant karščiavimą mažinančius vaistus.
Sukarščiavus mažam vaikui gali išsigąsti tėvai. Svarbu atsiminti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių ir pailsėtų.
Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta. Vaikas elgiasi įprastai, jeigu vaikas nori žaisti, leiskite, tačiau stebėkite, kad fizinis krūvis nebūtų per didelis.
Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui. Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui.
Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo. Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C. Tai reiškia jei vaikas sveria 12 kg ir karščiuoja 38°C. Jis turėtų išgerti papildomai 120 ml skysčių (10 ml x 12 kg lygu 120 ml), jei karščiuoja 39°C turėtų išgerti 240 ml (10 ml x 12 kg x 2 (nes temperatūra pakilo 2 laipsnius nuo 37°C) lygu 240 ml), jei vaikas karščiuoja 40°C, tai papildomai reikia išgerti 360 ml (10 ml x 12 kg x 3 (nes temperatūra pakilo 3 laipsniais virš 37°C)).
Taigi, reziumuojant, jei 12 kg sveriantis vaikas karščiuoja per dieną 3 kartus ir jo temperatūra pakyla iki 39 °C, jis turėtų išgerti 1100 ml įvairių skysčių kaip ir kasdien būdamas sveikas plius kiekvienam temperatūros pakilimui iki 39°C reikia pridėti po 240 ml (240 ml x3 lygu 720 ml). Taigi, apibendrinant, skysčiai yra labai, labai… svarbu, kad jūsų vaikas pasveiktų. Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai.

Žemiau esančioje lentelėje parodyta kiek sveikas vaikas turėtų išgerti skysčių per dieną. Pavyzdžiui 12 kg sveriantis vaikas kasdien turėtų išgerti 1100 ml, o 13 kg - 1150 ml ir t.t įvairių skysčių per dieną - žinoma siekiat tobulumo būtų idealu, jei pagrindinis vaiko išgeriamas skystis būtų vanduo. Net ir sveikas vaikas gavęs per mažą skysčių kiekį, gali blogai jaustis.
| Vaiko svoris (kg) | Fiziologinė skysčių norma (ml/diena) |
|---|---|
| 10 kg | 1000 ml |
| 11 kg | 1050 ml |
| 12 kg | 1100 ml |
| 13 kg | 1150 ml |
| 14 kg | 1200 ml |
| 15 kg | 1250 ml |
| 20 kg | 1500 ml |
Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C.
Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C. Ant mažylio kaktos galite uždėti vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį. Jei vaikui šalta, apsivilkite jį šiltesniais drabužiais arba įvyniokite į antklodę. Tačiau jeigu mažyliui karšta, nevyniokite jo į storą antklodę, nes tai neleidžia nukristi temperatūrai. Jeigu vaikas labai karščiuoja ir jį stipriai krečia šaltis, netrinkite jo vandeniu ir degtine, nes poveikis gali būti priešingas. Šiltai apklokite mažylį antklode, kad pagerėtų kraujotaka, galūnes galima švelniai patrinti.
Kartais karščiuojančius vaikus gali ištikti traukulių priepuoliai, kurie pasireiškia 2-5 procentams vaikų nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Karščiavimo traukuliai dažniausiai atsiranda ankstyvoje ligos stadijoje, greitai pakilus temperatūrai. Karščiavimo traukuliams gali būti įgimtas polinkis. Maždaug pusę karščiavimo traukuliai ištinka tik kartą gyvenime, tačiau yra vaikų, kuriems karščiavimo traukuliai gali pasireikšti pakartotinai. Karščiavimo traukuliams yra būdingi nevalingi trūkčiojimai, kurių negalima tramdyti. Pasirūpinkite, kad vaikas nesusižalotų.