Gimdymas: netikėtos patirtys, emocinis poveikis ir psichologinė pagalba

Gimdymas streso skalėje renka 40 balų iš 100. O jeigu tai stresinis gimdymas? Ar tikrai kelios valandos, per kurias moteris pagimdo, gali turėti įtakos visam gyvenimui?

Lina, su jumis susipažinome, kai buvote dula, vėliau rengėte apklausas apie tai, kaip gimdo lietuvės. Dabar konsultuojate šeimas, patyrusias stresinį gimdymą. Iki šiol mano patirtis, dirbant su besilaukiančiomis moterimis ar poromis, ir dalyvavimas gimdymuose man duoda labai daug supratimo, kas vyksta tuo išskirtiniu metu, kaip moterys ir jų partneriai gali jaustis, kokių minčių, emocijų, pojūčių jiems kyla.

Lietuvos gimdyvių patirtys ir iššūkiai

Apklausa „Mano gimdymas“, daugybės moterų kasmet atsakomi klausimai apie jų patirtį ir šių duomenų apibendrinimas pirmą kartą parodo, kaip jaučiasi gimdančios lietuvės. Iki šios apklausos tokių duomenų neturėjome, dabar šiuos duomenis galime panaudoti siekdamos atliepti kai kuriuos gimdyvių poreikius, į kuriuos iki šiol nebuvo atkreiptas dėmesys. Dauguma moterų į klausimą, ar yra apskritai patenkintos savo gimdymu, atsako teigiamai. Tačiau pradedant šį klausimą sukti kitais kampais - pavyzdžiui, ar rekomenduotų savo draugei tą pačią ligoninę, tą pačią gydytoją ar akušerę, pasitenkinimo lygis smunka. Tai yra svarbu - suprasti, kad tikrai turime, kuo pasidžiaugti, bet yra ir visai netoleruotinų, keistinų dalykų.

Iš apklausų paaiškėjo svarbūs duomenys, susiję su gimdymo patirtimis ir psichine sveikata:

Tarkime, iš apklausų paaiškėjo, kad maždaug 15-16 proc. moterų savo gimdymo metu patiria patyčias, gąsdinimus ar prievartą. Tai tikrai reikia keisti. Tam padeda ir kalbėjimas - kaip būna, kaip nėra tinkama, kaip galima būtų tokioje situacijoje reaguoti, ir veiksmai - tarkime, naujų mamų raštiški atsiliepimai pačiai įstaigai. Suprantama, kad tai nėra paprasta, - susilaukus vaiko, naujai realybei reikia labai daug energijos. Tik iš šios apklausos sužinojome, kad Lietuvoje galima įtarti pogimdyminę depresiją maždaug kas ketvirtai moteriai. Tai - dažniausias psichinės sveikatos sutrikimas dabartiniame mūsų pasaulyje, tad būtina galvoti, kaip tai galėtume pakeisti. Gal pastebite, kad pastaraisiais metais atsirado daug ir reikšmingų žingsnių, siekiant šių pokyčių.

Gimdymas kaip trauminis įvykis ir jo įtaka

Gimdymas tam tikra prasme yra labai panašus į vaikystę - tai yra vadinamasis neuroplastiškas laikas, kai aplinka daug ryškiau, stipriau ir ilgesniam laikui gali mumyse palikti įspaudą. Vaikystė ir paauglystė tęsiasi metų metu, gimdymas - kelias valandas. Lietuvos traumų psichologų asociacija teigia, kad „trauminis įvykis - tai įvykis, kuris kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar jo sveikatai.“ O gimdanti moteris tikrai gali patirti įspūdį, kad kyla grėsmė ne tik jos pačios gyvybei, bet ir kūdikio.

Ir kartais tam užtenka gana nedaug - tarkime, kad prie jos suguža komanda specialistų, kurie tik tarpusavyje tariasi, naudodami daug medicininio žargono, tačiau su ja arba apskritai nebendrauja, arba pasako ką nors panašaus į „vaiko tonai krenta, jei per dvi stangas neišstumsi, vešim operuoti“ arba „kokia tu motina, kad stumti nemoki“. O gal kūdikiui gimus ji neišgirdo jo balso, tik jautė, kad aplinkiniai įsitempę, - nors, tarkime, pakako patrinti kūdikio nugarytę ir jis įkvėpė.

2024 metais pirmą kartą Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas parlamentinis tyrimas apie gimdymo traumas. Paaiškėjusi situacija buvo šokiruojanti, dabar vyksta tikrai daug ne tik svarstymų, tyrimų, bet ir darbų, kad moterys gautų tinkamesnes paslaugas. Mes dar tiek nepadarę, galime tik iš kitų duomenų nutuokti, kad mūsų situacija nėra geresnė.

Psichologinės pagalbos svarba ir „Trauma-informed care“ principai

Dula Lina Gabrijolavičienė labiausiai gilinuosi į gimdymo patirtį, nes su gimdymo patirties integracija, jos terapija dirbančių yra nedaug, apie jas žinančių - irgi. Buvo metas, kai lankytis pas psichologus ar psichoterapeutus ir analizuoti savo vaikystės, paauglystės įtaką buvo neįprasta. Dabar kai kuriuose sluoksniuose psichinės, dvasinės sveikatos higiena yra norma.

Konsultuodama moteris, aš irgi keičiuosi, judu į priekį. Pradėjau dirbti nuo naratyvinės terapijos, per išklausymą, pasakojimą ir istoriją - tam tikrą struktūruotą pokalbį, kuris padeda pamatyti problemą. Viena mano mokytojų - amerikietė akušerė, autorė, mitų tyrinėtoja Pam England. Ji veda mokymus ne tik toms, kurios nori išmokti išklausyti gimdymo istorijos (jos metodas vadinasi Birth Story Listening), bet ir besilaukiančioms moterims. Į juos kviečiamos tos, kurioms norisi patyrinėti, kokią istoriją nešasi į gimdymą, kas joms bus atrama ir palaikymas, o kas - urve tykantis ir silpnumo akimirkos laukiantis vidinis drakonas. Mano užduotis - padėti moteriai suprasti, ką ji išsinešė iš savo gimdymo.

Gimdymo patirtis paprastai nebūna tik gera ar tik bloga, joje yra labai daug visko. Supratau, kad tos, kurios į mane kreipiasi, paprastai ieško lengvumo, nes gimdymo patirtis yra likusi kaip našta, kuri tempia pečius žemyn, neleidžia giliai įkvėpti, nublukina gyvenimo spalvas. Moterys jaučia, kad yra tarsi kilpoje, - sukasi tame pačiame rate, žino, kad turėtų būti palengvėjimas, išėjimas, bet jo neranda. Kaip žmonės apskritai prisiruošia ieškoti emocinės pagalbos, eiti į terapiją? Dažniausiai kažką skauda, ir skauda užtektinai ilgai, kad suprastum - daugiau taip nebenoriu. Eiti terapiją yra labai nepatogu. Neaišku, kaip išsirinkti specialistą. Nežinia, ką jis pasiūlys. Ir išvis nežinia, ar padės. Tie klausimai sukasi ir moterų, kurios galų gale pas mane ateina, galvose. Kai kurios niekada nebuvusios terapijoje.

Kaip moteriai suprasti, kad gimdymas buvo trauminis? Galima išskirti fizinę ir psichologinę gimdymo traumą. Psichologinė, apie kurią aš iki šiol ir kalbėjau, - sunkiau apibūdinama. Tai susidūrimas su labai dideliu pavojumi. Itin svarbu, kad ji yra subjektyvi. Jei, tarkime, tarpvietės plyšimą - vieną iš fizinių traumų - galima net suskirstyti laipsniais, tai su baimės, nesaugumo, apleistumo, išdavystės, nepasitikėjimo išgyvenimais taip pat susitvarkyti nepavyksta. Iš čia kyla ir didelė dalis sudėtingumo, bandant ieškoti pokyčių, - nes neįmanoma tiksliai aprašyti algoritmo, kaip elgtis su moterimi, kad ji patirtų gimdymą kaip ne trauminį.

Yra bendros taisyklės - tarkime, būtų labai naudinga, jei visi prie gimdančios ar naujos mamos atsiduriantys specialistai būtų susipažinę su tuo, kas angliškai vadinama trauma-informed care. Pagarbus elgesys, dėmesys moteriai, atsižvelgimas į jos išsakytus norus irgi yra svarbu. Ir tai nėra šokimas pagal jos dūdelę, lepinimas ar jos išsidirbinėjimas - kaip augindami vaikus išmokome, kad meilės, nešiojimo, švelnumo, nebūna per daug, kad tai vaiko negadina, taip ir kitose srityse išmoksime labiau įsiklausyti vienas į kitą, būti dėmesingesni ir tiesiog žmogiškesni.

Tėčių patirtys ir emociniai iššūkiai gimdymo metu

Dėl trauminio gimdymo konsultuojami ne tik mamos, bet ir tėčiai. Pasakymai, kad vyrai gimdykloje alpsta arba kad pamatę savo moterį gimdančią vėliau nejaučia potraukio, atrodo labai supaprastinantys, net suprimityvinantys poros santykius. Pora juk kuria ir intymų tarpusavio ryšį, kai yra šalia vienas kito ir sunkumuose, išbandymuose, nežinomybėje. Gimdymas - vienas iš tokių intymių patyrimų, kai santykis gali labai pagilėti, sustiprėti, įgyti naujų spalvų.

Vyrams gimdyme sunku tvarkytis su bejėgiškumu. O progų jo ten patirti tikrai daug. Mūsų visuomenė sunkiai toleruoja bejėgį vyrą. Vyrai auginami būti stiprūs, visada žinoti, ką reikia daryti, bei prisiimti atsakomybę. O dauguma vyrų į gimdymą ateina net nenutuokdami, kas jų laukia. Ką išgyvena vyras, būnantis šalia moters, gimdančios 30 valandų? Arba kai ji, tarkime, negauna nuskausminimo, nors prašo? Arba jam atrodo, kad viskas čia labai žiauru, o ji atsisako to nuskausminimo? Arba ją neplanuotai išveža į operacinę, o jam net nepasako, kiek operacija truks ir kur jam laukti? Kur dedasi tos emocijos?

Retai kuris vyras turi būrį draugų, kuriems galėtų bent jau papasakoti: nesupratau, bijojau, sutrikau, nežinojau, ką daryti. Išpasakoti arba išveikti gimdymą vyrams irgi reikia. Gimdymo erdvė ir teritorija yra visiškai kitokia, nei kasdienis gyvenimas. Gimdykloje pasijunta bejėgiai ir didžiausių įmonių vadovai, kurie susitvarko su šimtu pavaldinių. Gimdymas gali būti pirmas susidūrimu su tuo, kad ne viską galima kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, kiek turi pinigų, koks tavo išsilavinimas, kaip tau sekasi verslas ar kaip tave gerbia visuomenė. Esi įvykdęs visus punktus, pagal kuriuos esi sėkmingas, o gimdykloje gali sutikti save absoliučiai nieko nesuprantantį, sutrikusį, pykstantį ir išsigandusį iki gelmių.

Pasiruošimas gimdymui ir transformacija

Gimdymas išties gali būti absoliuti ekstazė ir nuostabi patirtis, kuri atveria nepažintus sluoksnius, moters gebėjimus, kūrybą, ištvermę, suvokimą, kad ji gali labai labai daug. Kas svarbu ruošiantis gimdymui? Svarbiau ne išmokti tris masažo technikas, tinkamas sąrėmiams, o jausti savo kūną, suprasti jo ženklus, gebėti išsakyti savo poreikius. Partneriui - išbūti šalia moters, kurios norai keičiasi su kiekvienu sąrėmiu, mokėti atliepti jos prašymą, kai ji jau nebekalba pilnais žodžiais, būti jos palaikytoju net ir tada, kai nuomonės skiriasi, galėti pasilaikyti savo ambicijas iki vėlesnio laiko, galėti pasirūpinti savo poreikiais.

Nemanau, kad gera strategija yra skaityti visas iš eilės baisias istorijas ir ruoštis į gimdymą kaip į karą. Bet taip pat nemanau, kad veikia ir kitas kraštutinumas, kai ignoruojama realybė su galimais trūkumais. Kad nėra tokių gimdymo taisyklių, kurios tiktų visoms. Gimdymo įvairiapusiškumas ir yra jo keblumas. Arba nuostabumas - kaip pažiūrėsi. Kursų yra daug ir puikių - ir ne tik Lietuvoje, internetas pilnas ir kokybiškos informacijos. Yra knygų, tinklalaidžių. Yra kalbančių kasdiene kalba, yra be galo mokslinių. Rinktis tikrai galima - tik reikia mokėti tai daryti. Būna, kad prieš einant gimdyti pirmą kartą, moterys net nežino, ko nežino. Gera žinia ta, kad nėštumo, gimdymo lauke yra labai daug žmonių, kurie dirba atsidavę. Linkėčiau tokius ir atsirinkti savo kelyje.

Žinoti, kad gimdymas pakeis tave bet kokiu atveju. Kad pasiruošimas gimdymui yra ruošimasis pokyčiui. Nusiteikti priimti save, partnerį ir jūsų santykius pasikeitusius. Kaip esi nusiteikusi, kad vaiką priimti bet kokį, koks gims, taip būtų gerai nusiteisti priimti naują save. Kai gimsta vaikas, gimsta ir mama, ir tėtis. Tai mūsų visų milžiniška transformacija. Galingiausias ginklas šioje transformacijoje yra švelnumas.

Ilgalaikės gimdymo patirties pasekmės ir gydymas

Gimdymas palieka ilgalaikį pėdsaką. Viena iš aiškių grupių, besikreipiančių pagalbos, - antrą ar trečią kartą besilaukiančios po gimdymo, kurio kartoti nenorėtų. Kol manė, kad daugiau nebegimdys, galvojo - išgyvenau, nieko ten tokio blogo nebuvo, nėra ko kapstytis ir krapštyti užsitraukusias žaizdas. Tačiau kai artėja neišvengiama kito gimdymo diena, supranta, kad geriau šia tema pasikalbėti iš anksto, o ne gimdant.

Dalis yra pirmakartės, po kurių gimdymo praėjo keli mėnesiai ar metai, o sielą vis dar skauda. Nuo kažko aštraus ir stipraus, su ko sunku susitaikyti pačiai. Būna moterų, kurios ateina po 5, 8 ar net 12 metų, jos leidžiasi į terapiją suprasdamos, kad gimdyme buvo kažkas užkoduota. Net atranda, kad mama ir močiutė turėjo savo gimdymuose kažką atsikartojančio, ir kyla mintis, kad tai yra kažkas nesąmoningai giliai įsišaknijusio, išmokto.

Gimdymas yra sakralus išgyvenimas. Man gimdymas yra sakralus išgyvenimas, ir kad aš ligoninėje būtent šio aspekto netekau, nors su manimi elgėsi mandagiai, pagimdžiau sklandžiai ir gana greitai. Ta kolegė, kuri klausė mano gimdymo istorijos, stabtelėjo ir labai laiku paklausė: „O kodėl manai, kad sakralumas yra rezervuotas kažkokiai erdvei? Juk gali jį patirti bet kur ir bet kada, net ir skusdama bulves“. Man ši įžvalga buvo tokia reikalinga! Tada supratau, kad savyje juk aš tą sakralumą turėjau, išgyvenau gyvenimo ir gimimo stebuklą. Tas jausmas, kai tarsi kažkokia labai svarbi dalis sugrįžta į mane, ir suteikia pilnatvės jausmą.

tags: #kaip #angliskai #vaikas #gimes #neplanuotai

• Apie distopinį romaną "Edene Vaikai"
• Priežiūra naujagimiams
• Imunoglobulinai nėštumo metu
• Studentų margučio iniciatyva
• Sužinokite, kodėl klausa svarbi vaiko raidai