Kajetana Leontjeva, dabar žinoma kaip Kajetana Numa, yra išskirtinė asmenybė, kurios gyvenimo kelias ir karjera atspindi stiprybę, intelektą ir sėkmę. Ji yra ne tik žinoma ekonomistė, bet ir verslininko Nerijaus Numos sutuoktinė, su kuriuo susilaukė sūnaus. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime jos biografiją, karjeros pasiekimus, šeimos istoriją ir svarbiausius gyvenimo įvykius.
Romantiški santykiai tarp 48 metų Nerijaus Numavičiaus (dabar Numa) ir 30-metės ekonomistės Kajetanos Leontjevos įsižiebė beveik prieš ketverius metus, kai verslininkas pakvietė į akį kritusią merginą puodelio kavos. Pora susipažino 2011-aisiais.
2015 m. Nerijus ir Kajetana susituokė Vilniaus santuokų rūmuose. Moteris vestuvių dienai išsirinko „Dolce & Gabbana“ suknelę, o ant jos piršto suspindo „Tiffany“ žiedas. Vestuvių datą jie nutarė pakeisti, tačiau jaunoji juokavo, kad svarbiausia - iš anksto pasirūpinti suknele ir jaunikiu, o visa kita galima spėti suorganizuoti ir per tris dienas. Po maždaug 10 minučių sutuoktiniai iš ceremonijų salės išėjo švytinčiais veidais ir teigė esą laimingi.
Į Santuokų rūmus jaunavedžiai ir santuokos liudininkai atvyko prabangiais juodutėliais „Mercedes-Benz“ visureigiais. Apspisti fotografų, jie mielai pozavo, tačiau žiedų sumainymo ceremonijoje panoro likti tik su savo palyda.
„Visas gyvenimas galėtų būti kaip medaus mėnuo. Bet aš sekmadienį dar nežinojau, kad ketvirtadienį bus mano vestuvės. Apie medaus mėnesį dar irgi nekalbėjome. Kaip sakant, po vieną dalyką vienu metu darome. Dabar reikia vestuves atšvęsti”, - pasakojo jaunoji.
Laiminga moteris neslėpė, kad ateityje planuoja ir šeimos pagausėjimą. 2021 m. pora susilaukė berniuko, kurį pavadino Neo. Anot lrytas.lt, vaikas gimė ligoninėje Londone. Naujienų portalo lrytas.lt žiniomis, Nerijui ir Kaetanai pirmadienį, birželio 21-ąją, gimė sūnus. Pora jį pavadino Neo. Vaikelis gimė Londone. Po gimdymo K. Numa praleido porą dienų ligoninėje, o šiuo metu Kaetana ir Nerijus namuose pratinasi prie naujų pareigų.

2020 m. Nerijus ir Kaetana Leontjeva-Numavičienė oficialiai pasikeitė pavardes - jas susitrumpino, tad dabar abiejų pavardė yra Numa. Kajetana teigė, kad yra laiminga dėl šio jųdviejų sprendimo, ir tikisi, kad dabar žmonėms bus lengviau tiek tarti, tiek rašyti jos ir vyro pavardę. „Nuo vaikystės buvau pratusi, kad mano vardą sunkiai tardavo ir klaidingai rašydavo - pradžioje bėdų turėjo net giminės. Bet po vestuvių sunkumai su vardu nublanko lyginant su dviguba pavarde, ypač gyvenant Jungtinėje Karalystėje. Problemų kildavo visur, kur tik reikalinga pavardė: medicinos įstaigose, oro uostuose, bankuose. Liūdniausia, kad trukdė profesinei veiklai, seminaruose niekas net nebandydavo pavardės tarti. Tingėdama aiškinti antrą pavardės dalį, tebenaudodavau mergautinę, bet šalutinis poveikis - kelionėse Nerijus tapdavo Mr Leontjeva, buvo net ir Mr Leontjeva-Numavičienė bei Mr Numavičienė (užsieniečiams nepaaiškinsi skirtingų sutuoktinių pavardžių galūnių). Todėl abu susitrumpinome pavardes ir tapome Numomis. Dabar vėl galiu grįžti prie įprastos veiklos aiškinant, kad aš ne Katajana“, - socialinėje erdvėje rašė Kajetana.
Nerijus Numavičius (dabar Numa) kartą jau buvo vedęs. 2008 metais jis nutraukė santuoką su dešimčia metų jaunesne žmona Lina.
Kajetana Leontjeva yra Londone ir Amerikoje mokslus baigusi, geras pareigas einanti moteris. Lietuvos laisvosios rinkos institute Kajetana eina vyresniojo eksperto pareigas, Žinių radijuje ji veda laidą „Leiskite veikti“ ir dėsto universitete.
Paskutiniais nėštumo mėnesiais K. Numa džiaugėsi akademiniais pasiekimais. Moteris tapo politinės ekonomijos mokslų daktare. „Apsigyniau savo „King’s College London“ rašytą disertaciją“, - balandžio viduryje feisbuke rašė ji.

Kajetanos Leontjevos motina Elena Leontjeva - Lietuvos laisvosios rinkos instituto tarybos pirmininkė, o tėvas Igoris Leontjevas - žinomas verslininkas. Elena Leontjeva yra viena žinomiausių ekonomisčių, laisvos rinkos pradininkių ir analitikų Lietuvoje. Ji taip pat yra parašiusi istorinį romaną „Turgaus aikštė“. Elena pasakoja, kad jos šeimoje yra pietietiškų šaknų - turkiškų, kaukazietiškų, ukrainietiškų. Ji žinojo, kad jos prosenelis yra kilęs iš miestelio Iziumas, o genetiniai tyrimai parodė giminių Charkivo, Odesos srityse.
Igoris Leontjevas buvo bendrovės „Ekovalda“, valdžiusios prekybos centrus „Eko“, vienas savininkų. 2002 m. „Eko“ tinklas buvo parduotas Švedijos bendrovei ICO ir tapo „Rimi“. 2017 m. verslininkas sulaukė žiniasklaidos dėmesio, kai sostinės Linkmenų gatvėje dėl statybos broko teko uždaryti „Rimi“ prekybos centrą.

Nerijus Numa (anksčiau - Numavičius) yra vienas pagrindinių „VP devintuko“, o vėliau ir „VP dešimtuko“ narių, turėjęs didžiausią VP grupės akcijų paketą. Verslą jis pradėjo 1992 m. su bendramoksliais. Iš pradžių užsiėmė nekilnojamojo turto prekyba, privatizacijos čekių supirkinėjimu, vėliau įsigijo alkoholinių gėrimų parduotuvę. Bendrą verslą vystančių draugų, bendramokslių ir giminaičių grupė, vėliau pavadinta „VP devintuku", priklausė Nerijus Numavičius, Julius Numavičius, Vladas Numavičius, Žilvinas Marcinkevičius, Gintaras Marcinkevičius, Mindaugas Marcinkevičius, Ignas Staškevičius, Renatas Vaitkevičius bei Mindaugas Bagdonavičius. Šios grupės asmenų valdomos įmonės užsiėmė mažmeninės prekybos plėtra Lietuvoje („Maxima“, „Eurovaistinės“, „Ermitažas“) ir kitose šalyse, nekilnojamojo turto plėtra.
2003 m. buvo įkurta įmonė „LEO LT“, kurios 38,3 % akcijų priklausė „NDX Energijai“. „LEO LT“ turėjo imtis branduolinės elektrinės statybos, tačiau šie planai nebuvo realizuoti.
2009 m., ypač po galutinio „LEO LT“ projekto žlugimo, pasirodė pranešimai, kad grupės vienybė aižėja, o Nerijus Numavičius imasi stiprinti savo dalį. Iš grupės pasitraukė Darius Nedzinskas ir Žilvinas Marcinkevičius, į JAV persikraustė gyventi Julius Numavičius.
2010 m. N. Numavičius perėmė brolio Juliaus Numavičiaus akcijas per kelis dovanojimo sandorius. Akcijos N. Numavičiui pateko per Numavičių tėvą: Julius Numavičius akcijas padovanojo tėvui, o šis jas padovanojo Nerijui Numavičiui. Dėl šio sandorio Julius Numavičius 2013 m. pateikė beveik 30 mln. litų ieškinį N. Numavičiui ir ginčijo 400 mln. litų vertės akcijų sandorių teisėtumą. J. Numavičius teismui teigė, kad dovanojimo sandoriai buvo apsimestiniai, o jų tikslas buvo laikinai perduoti akcijas valdyti broliui, kad jis galėtų įsikurti JAV ir išvengti dvigubo apmokestinimo. Po ilgo bylinėjimosi 2014 m. teismas paliko galioti akcijų sandorius.
Po „VP dešimtuko" išsiskirstymo buvę jo nariai užsiėmė skirtingais savo investiciniais projektais ir verslais. 2013 m. N. Numavičius ir I. Staškevičius ėmėsi vystyti elektroninės prekybos verslą su prekės ženklu „Barbora", 2014 m. nusipirko prekybos centrą Airijoje.
2015 m. kaltinimus žiniasklaidoje N. Numai dėl nesumokėtų mokesčių per įvairias mokesčių mažinimo schemas pareiškė kitas VP grupės akcininkas M. Marcinkevičius ir iškėlė ieškinį grupei dėl apsimestinių akcijų sandorių. Teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. areštavo 30 proc. N. Numai priklausančių „Vilniaus prekybos" akcijų. Atitinkamai N. Numos atstovai apkaltino M. Marcinkevičių kenkimu verslui, piktnaudžiavimu teisiniais instrumentais ir pramoniniu šnipinėjimu. Kartu su kitais akcininkais N. Numa kreipėsi į teismą siekdamas, kad M. Marcinkevičiaus kaltinimai dėl mokesčių slėpimo būtų pripažinti neatitinkančiais tikrovės.
M. Marcinkevičiaus ieškinys dėl iššvaistyto grupės turto „Klarus Group Houlding“ OÜ valdybos narių Margus Lentsio bei Ingridos Mikėnaitės, Nerijaus Numos ir jo akcijas valdančios „Setis Capital” OÜ atžvilgiu taip pat priimtas Estijoje.
Vykstant šiai akcininkų kovai buvo prisiminta ir 2002 m. istorija, kai pasinaudojus galiojančių įstatymų spragomis iš valstybės buvo susigrąžinta dešimtis milijonų litų pridėtinės vertės mokesčių, kurie atiteko "Vilniaus prekybos" akcininkams priklausančiam neįgaliųjų fondui. 2015 m. per savo atstovę N. Numa dėl tokių verslo grupės veiksmų 2002 m. pareiškė, kad tai buvo teisėtas ir viešas procesas.
Akcijas pardavus Žilvinui Marcinkevičiui Nerijus Numa 2016 m. turėjo apie 75 proc. „VP dešimtuko" akcijų.
2017 m. Nerijus Numa bylinėjosi su buvusiais partneriais Mindaugu ir Gintaru Marcinkevičiais dėl jų išsakytų teiginių delfi.lt straipsnyje. 2017 m. gruodį Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad dalis brolių Mindaugo ir Gintaro Marcinkevičių išsakytų teiginių neatitinka tikrovės bei žemina N. Numos garbę ir orumą. M. Marcinkevičius su N. Numa ir jo kontroliuojamomis įmonėmis įvairiuose teismuose nuo 2015 m. bylinėjosi 26 kartus. Nei vienas M. Marcinkevičiaus ieškinys prieš N. Numą nuo 2015 m. teismo nebuvo tenkintas.
2021 m. Lietuvos apygardos teismas, o vėliau ir Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad M. Marcinkevičius „Vilniaus prekybai" turi atlyginti 81,25 mln. eurų žalą. 2022 m. sausio mėnesį "Vilniaus prekyba" pranešė ginčą su M. Marcinkevičiumi baigusi taikos sutartimi.

