Kada vežti vaikus į ligoninę: svarbiausi simptomai ir pagalba
Tėvų rūpestis vaiko sveikata yra natūralus, tačiau kartais sunku nuspręsti, kada nedelsiant kreiptis į gydytojus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius simptomus, kuriems pasireiškus reikėtų nedelsiant vykti į ligoninę, pateiksime patarimų, kaip suteikti pirmąją pagalbą namuose, ir atsakysime į svarbiausius klausimus, susijusius su vaikų sveikata.
Žarnyno infekcijos: kada sunerimti ir kaip elgtis?
Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų, tokių kaip rotavirusinės, noravirusinės ar adenovirusinės infekcijos. Svarbiausia pirmoji pagalba - užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad išvengtumėte dehidratacijos.
Fiziologinis skysčių poreikis vaikui yra skaičiuojamas pagal jo svorį. Šią informaciją turėtų žinoti visi tėvai, kadangi ji padeda suprasti, kiek skysčių vaikas turėtų gauti per dieną, ypač sirgdamas.
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių poreikis (ml/kg) | Bendras skysčių poreikis (ml) |
|---|---|---|
| Iki 10 | 100 | Iki 1000 |
| 10-20 | 50 (kiekvienam kg virš 10 kg) | 1000 ml + 50 ml kiekvienam kg virš 10 kg |
| Daugiau nei 20 | 20 (kiekvienam kg virš 20 kg) | 1500 ml + 20 ml kiekvienam kg virš 20 kg |
Vaikui viduriuojant ir vemiant, būtina atidžiai sekti jo būklę ir skaičiuoti netektus skysčius. Po kiekvieno vėmimo ir viduriavimo vaikui reikėtų duoti specialių druskinių tirpalų, tinkamų jo amžiui. Paprastai rekomenduojama duoti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kūno svorio kilogramui po viduriavimo ir 5 ml - po vėmimo. Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandoms po vėmimo, duodant po truputį, kad vaikas neišvemtų.
Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja, reikėtų dažniau siūlyti krūtį, o žindanti mama turėtų gerti daug skysčių.
Sergant žarnyno infekcija, vaikas gali nenorėti valgyti. Svarbiausia - užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai, ir jam nieko nenutiks. Po pasveikimo vaikas atsigriebs.
Vėmimas ir viduriavimas yra natūrali organizmo reakcija į infekciją, siekiant pašalinti mikrobus. Pagrindinis tikslas - išvengti dehidratacijos. Gali būti naudingos gerųjų žarnyno bakterijų vartojimas, poilsis ir ramybė.
Vaiko, sirgusio žarnyno infekcija, nereikėtų skubėti leisti į kolektyvą, nes organizmas nusilpsta ir gali lengvai "pasigauti" kitą virusą. Taip pat svarbu žinoti, kad vaikas gali išskirti virusą su išmatomis dar apie savaitę po pasveikimo.
Kada kreiptis į ligoninę dėl žarnyno infekcijos:
- Vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai: neįprastas mieguistumas, burnos ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys, verkimas be ašarų, retai šlapinasi arba visai nesišlapina, oda pilkšvo atspalvio.
- Vėmimas gali būti bakterinių ligų požymis (tonzilitas, meningitas, plaučių uždegimas, šlapimo organų infekcijos), ypač jei jį lydi karščiavimas.
Karščiavimas: kada sunerimti ir ką daryti?
Vaiko karščiavimo priežastys gali būti įvairios - nuo nereikšmingų iki rimtų ligų simptomų. Ilgiau nei 2-3 paras karščiuojantį vaiką turėtų apžiūrėti gydytojas.
Aukšta temperatūra skatina imuninę sistemą, tačiau per greitai kylanti temperatūra gali būti pavojinga, slopinti imunines reakcijas ir sukelti dehidrataciją.
Apie kūdikio karščiavimą galima kalbėti, kai termometras rodo 38 °C. Kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus su tokia temperatūra turėtų apžiūrėti gydytojas. Vyresniems kūdikiams gydytojas turėtų būti pakviestas, kai temperatūra viršija 38,4 °C.
Jei iki 4 met amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 °C, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų.
Mažo laipsnio karščiavimas po vakcinacijos yra dažnas reiškinys ir neturėtų kelti nerimo, jei trunka iki 48 valandų, organizmas reaguoja į vaistus ir temperatūra neviršija 40,5 °C, o bendra vaiko būklė yra gera.
Kitos kūdikių karščiavimo priežastys:
- Perkaitimas
- Stiprus verksmas
- Ausies uždegimas
- Angina
- Peršalimas
- Skiepai
- Virusinės ar bakterinės infekcijos
Kiti karščiavimo simptomai gali būti sloga, kosulys, gerklės ir galvos skausmas, bloga savijauta, vėmimas, viduriavimas, išbėrimas ir kiti odos pokyčiai.
Esant labai aukštai temperatūrai, kartais pasireiškia traukuliai. Tokiais atvejais reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
Didelis karščiavimas be kitų simptomų neretai yra šlapimo takų infekcijos arba sepsio pasekmė. Ilgai besitęsiantis karščiavimas be kitų simptomų yra įspėjimas skubiai kreiptis gydytojo konsultacijos.
Kaip sumažinti karščiavimą?
Rekomenduojama, kai temperatūra didesnė nei 38 °C. Galima naudoti vaistus, kurių sudėtyje yra paracetamolio ar ibuprofeno. Vaikams iki 12 metų negalima duoti vaistų su acetilsalicilo rūgštimi. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl dozės ir vartojimo dažnio, koreguojant dozę pagal vaiko svorį.
Tradicinės priemonės nuo kūdikių karščiavimo:
- Vėsūs kompresai
- Vėsinamoji vonelė
- Drėgna paklodė
Traumos: kada kreiptis į ligoninę?
Vaikui patyrus traumą, svarbu žinoti tris pagrindinius principus: nuskausminimas, šaltis ir mobilizacija. Pirma, pamėginkite ant sumuštos vietos uždėti šaltį ir duoti nuskausminančių vaistų. Jei po 15 minučių vaikas jaučiasi gerai, veikiausiai pakanka šios pagalbos.
Visgi, jei sumušta vieta deformuota, sutinusi, skausmas nepraeina net su vaistais, teks važiuoti į ligoninę. Tas pats pasakytina apie žaizdas: jei kraujavimas tęsiasi, skausmas nepraeina, kreipkitės į polikliniką ar priėmimo skyrių.
Nudegimus geriausiai padeda numalšinti šaltas tekantis vanduo. Nudegimai yra labai skausmingi, todėl vaikui reikėtų duoti nuskausminamųjų vaistų prieš važiuojant į ligoninę.
Pilvo skausmai: kada kreiptis į ligoninę?
Ne visi pilvo skausmai kyla dėl rimtų susirgimų. Dažnai jie būna funkcinio pobūdžio, susiję su mityba. Rekomenduojama riboti sunkiai virškinamą, keptą, rūkytą, egzotinį maistą, duoti daugiau skysčių ir vaistų nuo pilvo skausmo.
Jei skausmas nepraeina, būtina kreiptis į medikus.
Galvos traumos: kada kreiptis į ligoninę?
Po galvos traumų svarbu stebėti vaiką dvi paras. Pirmą parą - intensyviai, antrą - atkreipti dėmesį į visus elgesio pasikeitimus. Jei vaikas valgo, nustojo verkti, žaidžia ir užsiima įprasta veikla, kelias valandas galima palaukti.
Didžioji dalis galvos traumų nepažeidžia smegenų arba jas pažeidžia nesunkiai. Tačiau net ir lengvas galvos sumušimas gali sukelti rimtų pasekmių. Kūdikių galvos smegenys yra jautresnės, todėl būtina užtikrinti saugią aplinką.
Niekada nepalikite kūdikio vieno ant aukštesnio paviršiaus, pvz., vystymo stalo ar lovos. Geriau palikti jį ant grindų antklodėlės.
Saugumas vaikui augant:
- Lovytės dugną nuleiskite žemiau, kai vaikas pradeda sėdėti ir atsistoti.
- Neleiskite mažyliui vežimėlyje klūpoti ar stovėti.
- Pirkinių vežimėlius naudokite tik pagal paskirtį.
- Visada prisegkite vaiką maitinimo kėdutėje.
- Užsiimdami akrobatiniais pratimais su vaiku, įsitikinkite, kad tai saugu.
Jei nukritęs vaikas patyrė lengvą galvos traumą, pirmiausia jį nuraminkite, paguostkite ir uždėkite šaltą kompresą. Jei vaikas žaidžia, juda ir nesiskundžia, tikėtina, kad trauma lengva.
Jei vaikas nestipriai susižalojo galvą ir neserga, neprarado sąmonės, jam nereikia specifinio gydymo ir jis gali būti stebimas namuose. Jei po traumos skauda galvą, vaikas daug vemia ar yra kitokių požymių, jis turi būti stebimas ir gydomas ligoninėje.
Ką daryti, jei jūsų kūdikis patyrė galvos traumą - Pirmosios pagalbos mokymai - Šv. Jono greitoji pagalba
Kosulys: kada kreiptis į ligoninę?
Dėl kosulio nereikia visada vykti į priėmimą. Atkreipti dėmesį reikia, jei kosulys yra užsitęsęs, dėl jo sutrinka kvėpavimas, neįmanoma miegoti, girdimas alsavimas, kosulys yra kriokiantis, lojantis, atsiranda kiti rimtesni požymiai.
Pacientų "rūšiavimas" skubios pagalbos skyriuje
Dėl didelio pacientų srauto skubios pagalbos skyriuje įvestas pacientų vertinimas (rūšiavimas) pagal būklės sunkumą. Rimčiausiems pacientams pagalba suteikiama greičiausiai.
Jei atvyksite su vaiku, kuriam pagalbą buvo galima suteikti poliklinikoje, gali tekti laukti kelias ar net iki 6 valandų, nes pirma bus priimami sunkesnės būklės vaikai. Pacientų rūšiavimas padeda išvengti klaidų ir greičiau padėti sunkiai sergantiems.
Prieš vykstant į priėmimo skyrių, pravartu turėti vaiko asmens kodą, gimimo liudijimą ar kortelę, pasą. Taip pat pasiimkite reikalingus daiktus vaikui: aprangą, užkandžius, gėrimą, žaisliuką.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
