Vaikų nevalgymas - viena dažniausių tėvų keliamų problemų. Kai kurie vaikai valgo labai mažai, kiti visiškai atsisako maisto, o kartais tėvai susiduria su visiškai priešinga situacija - vaikas valgo per daug. Kodėl taip nutinka ir kaip tėvai gali padėti savo mažiesiems?
Vaikų apetitas gali būti paveiktas daugelio veiksnių, pradedant genetiniais polinkiais ir baigiant aplinkos bei tėvų elgesio pokyčiais. Ligos, traumos, stresas, vaistai, aplinkos pasikeitimai, gimimas šeimoje, tėvų skyrybos, karštis ar šaltis - visa tai gali turėti įtakos vaiko apetitui.
Saldūs ir riebūs patiekalai linkę slopinti apetitą. Svarbu suprasti, kad vaiko augimo tempas labai tiesiogiai įtakoja jo apetitą, nes augant organizmui reikia daugiau energijos. Fiziniai pratimai ir judrūs žaidimai taip pat didina apetitą.

Jei pastebėjote, kad vaiko svoris pradėjo augti arba mažėti, būtina pasitarti su gydytoju. Taip pat derėtų kreiptis į gydytoją, jei vaikas pradėjo dažnai negaluoti ar sirgti, net jei apetitas sumažėjo nedaug. Natūralu, kad ūminės ligos metu sumažėja vaiko apetitas, tačiau sveikiuojant jis turėtų pagerėti.
Jei vaikas serga lėtine liga ir nuolat vartoja vaistus, svarbu pasitarti su gydytoju, nes kai kurie vaistai gali didinti, o kiti - mažinti apetitą.
Kiekvieno vaiko augimas yra normalus tuomet, kai jis auga harmoningai - ūgis atitinka svorį. Apie tai gali pasakyti tik gydytojas, jį pasvėręs ir išmatavęs ūgį. Kiekvienas pediatras turi procentilių lenteles, kurios padeda įvertinti, ar vaiko ūgis atitinka svorį.

1. Maisto kokybė svarbiausia. Rinkitės sveikesnius maisto produktus, venkite tų, kuriuose daug cukraus, druskos, hidrintų riebalų. Atsisakykite kepto, gruzdinto, skrudinto, rūkyto, pervirto maisto.
2. Neskubinkite. Jei vaikas pradeda maivytis prie stalo, ramiai įspėkite, kad maistas bus paimtas. Jei tai nepadeda, ramiai paimkite lėkštę. Jei vaikas ima reikšti nepasitenkinimą, leiskite jam vėl pavalgyti. Neskubėkite maisto saldinti. Kantriai ir ramiai parodykite, kaip naudotis servetėle.
3. Įvairumas ir išvaizda. Rūpinkitės maisto kokybe, nes blogo apetito priežastis gali būti neskaniai pagamintas ar vienodas maistas. Apetitą sužadina malonus patiekalo kvapas ir išvaizda.
4. Tinkamas laikas užkandžiams. Tarp pagrindinių maitinimų (20-30 min.) neduokite saldumynų, sausainių, bandelių, nes tai sumažina alkio jausmą.
5. Mažos porcijos. Nepripilkite pilnos lėkštės maisto, nes didelė porcija gali erzinti.
6. Neverskite valgyti. Jeigu staiga vaikui ima nepatikti patiekalas, kurį anksčiau mėgo, nereikia jo versti ar įkalbinėti valgyti. Kai daromas spaudimas, vaikas įsitikina, kad būtent šie valgiai yra jo priešai.
7. Tinkamas skystis. Klaida, kai kiekvienas tiršto maisto kąsnis duodamas užsigerti kokiu nors skysčiu. Leiskite vaikui šiltoje aplinkoje gerti į valias.
8. Vitaminas C. Vitaminai apetito nedidina, išskyrus vitaminą C, kuris didina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir tuo skatina apetitą. Jei pastebite, kad vaikas geriau valgo rūgštesnį ar kartesnį maistą, galite produktus parūgštinti (pvz., salotas pašlakstyti vitaminu C arba citrinos rūgštimi).

9. Nepervertinkite porcijų. Tėvai dažnai patys patiekia vaikams per dideles porcijas. Vaikų skrandukai maži, jiems reikia koncentruoto maisto, kurio kaloringumas didelis, o tūris mažas. Tai pagrindinė vaikų neprivalgymo priežastis.
10. Vaikų savarankiškumas. Leiskite vaikui pačiam nuspręsti, kiek jis suvalgys. Tėvų uždavinys - sudaryti valgymo režimą, kad vaikas išalktų. Geriausias vaistas nuo nevalgumo, jei tai psichologiniai dalykai, yra išalkimas.
11. Ramus valgymo aplinkos. Valgymo aplinka turi būti rami: be televizorių, telefonų, planšečių. Geriausia, kai šeima kuo dažniau valgo drauge.
12. Tėvų pavyzdys. Jei patys tėvai nevalgys daržovių ar maitinsis chaotiškai, tai ir vaikai nevalgys.
Gana dažnas tėvų skundas - kad vaikas darželyje nieko nevalgo. Darželinukas gali sunkiai toleruoti pokyčius, o vengimas valgyti gali būti būdas su jais susidoroti. Pasikeitusi aplinka vaikui sukelia emocinį stresą. Darželio ir namų dienotvarkė gali nesutapti, skirsis maitinimo laikas, o tai gali daryti neigiamą įtaką vaiko apetitui.
Jei vaikas valgo lėčiau ir anksčiau jo valgymo laikas nebuvo ribojamas, tikėtina, kad vaikas jausis skubinamas ir nespės pavalgyti.
Ką daryti? Pasidomėkite, kada vaikas pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja darželyje, ir pabandykite tokio pat grafiko laikytis namuose. Jei nerimaujate, kad vaikas visą dieną darželyje bus alkanas, galite pamaitinti jį namuose. Jei vaikas ką tik pradėjo lankyti darželį, kelias dienas galite pabūti prie jo ir padėti pavalgyti.
Patarimas: skaičiuokite, kiek vaikas suvalgo per visą dieną, įskaitant visus užkandžius. Kartais atrodo, kad vaikas nieko nevalgo, tačiau iš tikrųjų jis prisilesa užkandžių tarp pagrindinių valgymų.
Jei vaiko nevalgumas trunka ilgesnį laiką, sukelia psichosocialinės adaptacijos sutrikimų ir/ar tėvai pastebi pablogėjusią bendrą sveikatos būklę, reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba dietologu.